Panevėžio valdžia mieste registruoja nešienautas pievas, natūraliomis jų nevadina, todėl ir neskatina, o gyventojai bijo erkių ir skundžiasi bei sako manantis kitaip.
LNK žinių kalbintas panevėžietis jau penktą kartą pats pjauna žolę prie savo daugiabučio, o sklypas prie vaikų bibliotekos visai šalia, nesutvarkytas.
„Sakė, kad sklypas yra privataus asmens ir nieko negalima padaryti, savivaldybė negali ateiti ir nupjauti. Jie neatskleidžia kieno, bet mums iš tikro jokio skirtumo, svarbiausia, kad būtų sutvarkyta“, – teigė vyresnioji bibliotekininkė Andžela Vasiliauskienė.
Anot savivaldybės, kai kur Vilniuje leidus augti natūralioms pievoms, dalis sklypų neprižiūrinčių panevėžiečių irgi pradėjo teisintis, kad seka sostinės pavyzdžiu.
„Jei turėsime natūralias pievas, tai čia apželsime, pasidarys džiunglės“, – sakė kalbintas vietinis panevėžietis.
Dėl natūralių pievų mieste Panevėžio valdžiai pritarė ir kalbinti gyventojai.
„Aš manau, kad negerai vis vien, per amžius pjovė žmonės“, – kalbėjo Vincas.
Taigi Panevėžio savivaldybei požiūrio į nešienautas teritorijas nekeičiant, specialistai važinėja po privačias valdas matuoti žolės.
Tiksliai išmatuota žolė parodo, ar savininką traukti į juodus sąrašus ir siųsti laišką per mėnesį nusišienauti.
„Jeigu žmogus gyvena Vilniaus mieste, užtrunka paštas, o jei Anglijoje ar toliau? Jeigu randame kontaktinius duomenis, el. paštą, siunčiame pranešimus. Jei nerandame, tai nerandame“, – sakė teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vadovas Rimantas Stakauskas.
Jeigu reakcijos nėra ir žolė toliau stiebiasi, taikomos ekonominės sankcijos, 4 proc. didinamas žemės mokestis nuo sklypo vertės.
„Jei mokestis buvo 150 Eur ir pasidaro 600 Eur, tikrai būna veiksminga“, – sakė atstovas.
Taip pat skiriamos ir baudos, nuo 30 iki 130 Eur, nors baudas, esą, galima skirti ir kasmet.
Užžėlusių teritorijų mieste, apie 100, skaičius nemažėja. Prievolė savininkams nusišienauti galioja nuo gegužės iki rugsėjo.