Jo teigimu, dalis siūlomų priemonių, kurios liečia situacijos išanalizavimą, yra sveikintinos.
„Jeigu kyla klausimai, yra institucijos, įstaigos, kurios juos gali išanalizuoti, pateikti išvadas, pasitarti su socialiniais partneriais. Taip pat sveikintinas tikslas didinti Konkurencijos tarybos galias“, - sakė L. Vilimas.
Prekybos įmonių asociacijos vadovo teigimu, kita dalis priemonių, dėl kurių teisės aktų projektus ketinama pateikti iki lapkričio 1 d., jam kelia didelių abejonių.
„Sunkiai įsivaizduoju, kaip ministerijos gali pravesti dialogą, surinkti ir išanalizuoti visus duomenis, atlikti apklausas, įvertinti priemonių poveikį konkurencijai ir kainų dinamikai per tokį trumpą laiką“, - Eltai sakė L. Vilimas.
Jo vertinimu, siūlymas paruošti tipines sutarčių sąlygas yra geras, nes jos būtų rekomendacinio pobūdžio.
„Tam tikrus standartus turėti visiems gal ir gerai. Aišku, turi būti palikta laisvė ir susitarti papildomai“, - komentavo L. Vilimas.
Tuo tarpu Vyriausybės noras stebėti, kiek gerosios praktikos ir blogosios praktikos sąlygų įtraukiama į sutartis tarp didžiųjų prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų ir reguliariai skelbti apibendrintus atskirų didžiųjų prekybos tinklų duomenis, L. Vilimui atrodo nepriimtinas.
„Sunkiai įsivaizduoju šios priemonės įgyvendinimą. Pirma, dėl to, kad skirtingų prekių prekybos tinkle vidutiniškai yra 20-30 tūkst., tiekėjų - apie 2 tūkst., atitinkamai yra sutarčių, kurios nėra vieno dviejų puslapių, jos gali būti labai išsamios, su labai daug priedų. Kas apsiims jas analizuoti, kiek reikės resursų ne tik jas analizuoti, bet ir užtikrinti konfidencialumą? Bet koks informacijos nutekėjimas, kaip yra pas vieną tinklą, gali visiškai iškraipyti konkurenciją. Be to, kyla teisėtumo klausimas, ar gali valstybė, nesant pradėto tyrimo, paimti ir reikalauti tokių sutarčių, ataskaitų?“, - svarstė L. Vilimas.
Jis viliasi, kad Vyriausybė laikysis žodžio į sprendimų priėmimą įtraukti socialinius partnerius, ir tikisi, kad verslui atstovaujančios organizacijos yra laikomos šiais partneriais.
„Ieškosime visiems priimtinų, teisėtų, konkurenciją skatinančių, o ne ribojančių sprendimų“, - sakė L. Vilimas.
ELTA primena, kad trečiadienį Vyriausybė apsisprendė, kokios priemonės bus taikomos, siekiant labiau apginti vartotojus, didinti konkurenciją ir sukurti sąžiningas taisykles prekybos tinklų rinkoje.
Iki lapkričio 1 dienos Ūkio, Žemės ūkio, Aplinkos, Sveikatos apsaugos ir Teisingumo ministerijos bei atsakingos įstaigos įpareigotos pateikti konkrečius teisės aktų projektus.
Pasak ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio, sustiprinus kainų pokyčių stebėseną, visuomenei pateikiant daugiau informacijos bus galima geriau ir objektyviau įvertinti, kiek efektyvios buvo šios priemonės ir kaip prekybos tinklai laikosi duoto žodžio atsakingai ir sąžiningai vykdyti savo kainodarą.
Vyriausybė sieks, kad būtų paruoštos tipinės sutartys tarp prekybos tinklų ir maisto produktų tiekėjų. Bus apibrėžta geroji praktika ir sutarčių sąlygos, kurios vertinamos kaip neetiškos. Jų bus nerekomenduojama įtraukti į sutartis. Valstybės institucijos prižiūrės, kaip laikomasi šių rekomendacijų, rinks duomenis, darys apibendrinimus ir vertins, ar rinkoje nėra piktnaudžiavimų.
Bus stiprinama Konkurencijos tarybos veikla ir peržiūrėti šios institucijos įgaliojimai, siekiant didinti konkurenciją ir efektyviau tirti bei užkirsti kelią piktnaudžiavimams.
Atsakingos ministerijos įpareigotos paruošti konkrečius teisės aktų projektus, kuriais bus iš esmės mažinamos biurokratinės kliūtys imtis smulkiojo ir vidutinio verslo.
Bus peržiūrėta prekybos tinklų koncentracija šalies administracijos vienetuose ir Vyriausybei pateikti teisės aktų projektai, kuriais būtų tobulinami esami koncentracijos apribojimai, siekiant didesnio konkurencingumo.
Kartu su Žemės ūkio ministerija, įtraukiant savivaldybių administracijas, Vyriausybė paruoš siūlymus dėl priemonės sukūrimo, siekiant paskatinti maisto produktų tiekėjus kooperuotis deryboms su prekybos tinklais.
Siūloma visuomenei atskleisti daugiau informacijos, kokie yra skirtumai tarp tiekėjų kainų ir galutinių kainų prekybos tinkluose, valstybei rinkti ir vartotojams pateikti tikslią informaciją apie analogiškų produktų kainų skirtumus skirtingose prekybos vietose, vertinti ir viešinti kainų kitimo dinamiką ir žaliavų kainų pokyčius.
Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota įvertinti valstybinės žemės, esančios prie prekybos tinklų, panaudojimo efektyvumą ir galimus pažeidimus.
Atsakingos ministerijos įpareigotos kas ketvirtį vertinti maisto kainų pokyčius, daryti išsamią analizę ir apibendrinimus, ar pasiteisina naujos priemonės, rengti rekomendacijas, kokių papildomų priemonių reikėtų.
Finansų ministerija įpareigota paruošti teisės aktų projektus dėl Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos perkant maisto produktus smulkaus ir vidutinio verslo prekybos vietose.
Teisingumo ministerija įpareigota paruošti teisės aktus, kaip stiprinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybą.
Atsakingos ministerijos ir įstaigos įpareigotos pateikti teisės aktų projektus, kuriais būtų sugriežtinta atsakomybė už vartotojų teisių pažeidimus, nesąžiningą komercinę veiklą, konkurencijos pažeidimus ir kitus piktnaudžiavimus.
Kartu su viešąja įstaiga „Investuok Lietuvoje“ bus suvienytos pajėgos į Lietuvą kviečiant užsienio prekybos tinklus.