Pirmasis bankomatas pasaulyje buvo atidarytas „Barclays Bank“ filiale Enfilde, šiauriniame Londono rajone. Rengdamiesi atidaryti pirmąjį pasaulyje bankomatą, bankininkai laikraštyje išspausdino tokį skelbimą: “Barclays Bank” filialas atvers duris 1968 m. rugsėjo 3 d. 9 val. ryte ir niekada jų klientams nebeuždarys”.
Idėja kilo besimaudant vonioje
Iš tikrųjų pirmasis šiuolaikinio bankomato prototipas pristatytas dar prieš Antrąjį pasaulinį karą Niujorke. Tačiau žmonėms tuomet nepasirodė patrauklu, kad jų pinigus tvarko mašinos. Taigi prireikė beveik trijų dešimtmečių, kol šis išradimas surado naują autorių.
Praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje Džonui S.Baronui kilo idėja, kaip išspręsti vis dažniau britams iškylančią problemą - gauti grynųjų pinigų savaitgaliais, kai bankai nedirba.
J.S.Baronui idėja kilo besimaudant vonioje: „Man kilo mintis, kad reikia sukurti būdą, kaip pasiimti savo paties pinigų bet kurioje pasaulio vietoje ar bent jau Jungtinėje Karalystėje“.
Už išradimą jam neseniai buvo suteiktas Britanijos imperijos karininko vardas bei įteiktas ordinas už nuopelnus britų imperijai. Bankomato išradėjas, kuriam įteikiant ordiną sukako 80 metų, neprarado humoro jausmo. Senukas pareiškė: “Nors jūs šiek tiek vėluojate (36 metus), bet aš sutinku tapti karininku perkopęs ir į devintą dešimtį“.
Sukūrė korteles
Kad būtų galima naudotis bankomatais, reikėjo kortelių. Jas išrado garsios kompanijos IBM darbuotojas Donas Vetcelis (Don Vetcel). Septintojo dešimtmečio pradžioje jis domėjosi bankininkystės technologijomis. Jam ir kilo idėja sukurti terminalą, kuris galėtų atlikti nuobodų banko operatorių darbą. Tačiau D.Vetcelio idėja IBM kompanijos vadovų nesudomino. Kitaip reagavo “Docutel” kompanija, kurioje D.Vetcelis pradėjo dirbti 1968-aisiais. Šioje kompanijoje Donas rado bendraminčių. Iš pradžių kortelės buvo vienkartinės, o vėliau sukurtos panašios į dabartines - plastikinės.
Septintajame dešimtmetyje Londono bankuose kompiuteriai buvo naudojami labai ribotai, o kompiuteriniu ryšiu nesujungtų bankomatų darbas irgi buvo nevisavertis. Bankininkai nesuvokė, kad klientui galima išduoti pinigus nepatikrinus, ar jų yra konkrečioje sąskaitoje. Tada D.Vetceliui kilo idėja informacijai kaupti panaudoti specialią magnetinę juostelę. Taip atsirado galimybė bankams gaminti kredito korteles.
Pirmieji korpusai – plieniniai ir griozdiški
“Docutel” kompanijos specialistai, lenktyniaudami su “De La Rue Instruments”, suko galvą, iš kokios medžiagos pagaminti bankomato korpusą. Nutarta jį gaminti iš 1,6 cm storio specialaus plieno plokščių. Atliktais tyrimais nustatyta, kad tokį korpusą perpjauti užtruktų net aštuonias valandas. Todėl pirmieji bankomatai buvo labai griozdiški, prikimšti daugybės laidų – bankomatą pajudinus iš vienos vietos į kitą, laidai nutrūkdavo, susipainiodavo, ir specialistai visą dieną užtrukdavo ieškodami gedimo. Šie gedimai išnyko, kai buvo išrasti mikroprocesoriai.
Pirmasis bankomatas Vokietijoje buvo pagamintas Padeborne 1968 m. Pirmieji žingsniai buvo labai lėti, tačiau priežastys pateisinamos, nes iš pat pradžių, norint naudotis bankomato paslaugomis, t. y. ir atlikti kliento identifikaciją, klientams reikėjo turėti dviejų bitų raktą nuo seifo, plastikinę kortelę ir dar specialų raštą kiekvienai 100 markių kupiūrai iš bankomato išsiimti. Be to, klientas iš bankomato galėjo ištraukti tik iki keturių kupiūrų.
Toks bankomatas kainavo net apie 43 tūkst. Vokietijos markių ir galėjo aptarnauti tik iki 1000 klientų. Nors bankomatas nebuvo tobulas, tačiau jis tapo nesustabdomo bankinės savitarnos įrangos naudojimo pradžia.
Vokiečiai įdiegė ataskaitų spausdintuvą
Banko Vokietijoje “Kreissparkasse Köln” valdybos narys Ingo Ellgeringas knygoje “Taupomasis bankas: nuo solidarumo iki konkurencijos” rašo, kad Vokietijos bankai labai greitai pripažino automatizacijos galimybes bankininkystės srityje.
Panaudojant klientų srautų analizę, buvo išsiaiškinta, kad net 90 proc. klientų į vietinį banko filialą kreipdavosi norėdami pasiimti grynųjų pinigų, ir tik likę 10 proc. pageidavo konsultacijų (du trečdaliai iš jų - dėl patarimų, kaip išsiimti grynuosius pinigus). Taigi bankomatai galėjo atlikti daugiausia rutininio darbo.
Be kita ko, Vokietijos “Kreissparkasse Köln” bankas pirmasis pasaulyje bankomatuose įdiegė ataskaitų spausdintuvą. Tai buvo bendras banko ir “Nixdorf Computer” produktas. Tačiau savitarnos įranga Europoje dar labai atsiliko nuo Japonijos bei JAV.
1973-iaisiais prasidėjo sparti bankomatų plėtra. JAV per metus buvo įrengta 2 tūkst. bankomatų. Bankomatai labai greitai paplito visuose žemynuose. Šiuo metu pasaulyje yra apie 1,5 milijono bankomatų (iki 2010 m. šis skaičius turėtų išaugti iki 2 mln.), o bendros išlaidos jiems įrengti ir eksploatuoti siekia apie 30 mlrd. JAV dolerių.
Tobulėja ir sukčiai
Lietuvoje per pastaruosius metus tūkstančiui bankomatų teko 3,15 bandymo įsilaužti į jų sistemą. Tačiau, palyginti su Vakarų Europos valstybėmis, elektroninių sukčių išpuoliai mūsų šalyje vis dar yra labai reti. Lietuvoje pernai iš trijų stambiausių bankų (SEB Vilniaus banko, „Hansabanko“ bei „DnB Nord“) sukčiai pagrobė apie 500 tūkst. Lt. Kol kas bankai šiuos nuostolius klientams kompensavo.
Dažniausiai sukčiai panaudoja duomenų nuskaitymo įrenginius, kuriuos nepastebimai pritvirtina prie bankomatų. Būta bandymų pasigaminti kortelių kopijas.
Tobulėja sukčiai, tobulėja ir apsaugos sistemos. Bankininkai tikisi patobulinti bankomatus, kad šie automatiškai sureaguotų ,jeigu sukčiai bankomate įtaisytų nuskaitymo įrangą.
Kartais sukčiai prie bankomatų pritvirtina nedidelę vaizdo kamerą ir taip užfiksuoja surenkamą PIN kodą. Todėl, renkant kodus, patartina klaviatūrą pridengti kita ranka.
Tikimasi, kad nuo 2010 –ųjų visi bankai savo klientams Lietuvoje išduos korteles ne su magnetine juostele, o su lustu. Nuo tokios kortelės nukopijuoti duomenis kur kas sudėtingiau.