„Tam tikrų įkainių didinimas šiame kontekste, kai bankų pelningumas išties yra didelis, vienas didesnių Europos Sąjungoje, natūraliai kelia klausimų visuomenei, kelia klausimų ir mums. Galima konstatuoti, kad tokie veiksmai rodo bankų socialinės atsakomybės stoką ir klausimas, aišku, ar mes, kaip priežiūros institucija, ką nors darome ir galime padaryti“, – penktadienį LRT televizijai teigė S. Krėpšta.

„Dar galime pridėti ir tam tikrus planus galbūt uždaryti skyrius regionuose. Tai vėlgi yra pavyzdys, kurį galėtume vertinti neigiamai“, – pridūrė jis.

S. Krėpštos teigimu, siekiant pristabdyti nepamatuojamus komercinių bankų sprendimus, Lietuvos bankas yra numatęs tam tikrus sprendimus.

„Vienas iš tų įrankių, kurį galima būtų paminėti, – metų pradžioje pasiūlėme peržiūrėti vadinamąjį bazinį pagrindinių mokėjimo paslaugų krepšelį, kuriam jau pritarė Vyriausybė. Žmonės galės gauti pagrindines mokėjimo paslaugas už vieną eurą per mėnesį, o socialiai pažeidžiami asmenys galės gauti už pusę kainos“, – sakė jis, tarp įrankių taip pat įvardijęs bankų solidarumo įnašą bei siūlymą dėl fiksuotų palūkanų.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)