Komitetas už tokias rekomendacijas balsavo ketvirtadienį, tvirtindamas galutines tyrimo išvadas, kurios Seimui turi būti pateiktos iki spalio pabaigos. Krizės tyrėjai dirbo pusantrų metų.
„Kas liečia valstybės banką, tai tikrai turi virst veiksmu ir įstatymais (...) Tas veiksmas jau turi būti daromas, nes šiai dienai matome, kokia yra problema su finansinėmis paslaugiomis regionuose. Tai vienas iš sprendimų, kuris bus atliktas“, – Seime žurnalistams sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
Tačiau krizės tyrėjai nutarė neprašyti šalies prezidento Gitano Nausėdos vertinti Lietuvos banko (LB) vadovybės elgesį, o Generalinės prokuratūros nepradėti tyrimo, ar centrinio banko vadovai nepažeidė įstatymo, vengdama bendradarbiauti su Seimo tyrėjais.
„Į prezidentą kreipimosi ir siūlymo nėra“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį Seime V. Ąžuolas.
Tačiau krizės tyrimo iniciatorius, dabar Europos Parlamente dirbantis Stasys Jakeliūnas žada vis tik kreiptis į prezidentą „su tam tikromis mintimis ir prašymais“.
Tuo metu opozicijai priklausantis Biudžeto ir finansų komiteto narys Mykolas Majauskas sako į krizės tyrimą žiūrįs „kaip į vakarykštę dieną bandant pasikelti reitingus“.
„Jokių realių veiksmų iš šio tyrimo nematau, visi siūlymai ir rekomendacijos yra vakar diena ir jų rimtai nevertinu (...) Siūlyčiau negąsdinti žmonių, kad kažkas bus atiminėjama ar steigiama“, – Seime žurnalistams sakė M. Majauskas.
Krizės tyrėjai Generalinei prokuratūrai taip pat siūlo įvertinti Vyriausybės sprendimus 2009-2012 metais skolintis ir esą dėl to padarytą 2,1 mlrd. eurų žalą valstybei, taip pat paskolų, kurių palūkanos siekdavo ir 8 proc., teikimą „Sodrai“, taip ją diskredituojant ir reikšmingai sumažinant senatvės pensijų perkamąją galią.
Prokurorų taip pat parašoma atlikti tyrimą dėl komercinių bankų vaidmens sukeliant krizę, Vilibor indekso naudojimo ir netinkamai atliktos komercinių bankų priežiūros.
Vyriausybei be to siūloma bendrovę „Būsto paskolų draudimas“ siūloma likviduoti ir ateityje nebesteigti analogiškų įmonių su tiesiogine ar netiesiogine valstybės garantija būsto paskolų rinkoje.
Vyriausybei siūloma sukurti nepriklausomą nuo centrinio banko priežiūros instituciją, finansuojamą finansų įstaigų įnašais. Taip, tikimasi, būtų sugriežtinta vartotojų apsauga.
Taip pat siūloma mažinti šalies finansų sistemos priklausomybę nuo kelių patronuojančių bankų sprendimų, ypač, jei jie yra iš vienos šalies.
Įvertinus tai, kad iki 2009-ųjų krizės Lietuvoje nebuvo sukauptas finansinis rezervas, galėjęs sumažinti biudžeto konsolidavimo ir skolinimosi poreikį prasidėjus krizei, peržiūrėti Rezervinio fondo sudarymo šaltinius, siekiant sukaupti tokio dydžio rezervą, kuris užtikrintų valstybės fiskalinį stabilumą.
Lietuvos bankui siūloma griežiau prižiūrėti šalyje veikiančių bankų finansavimąsi iš užsienio, nustatant maksimalią leistiną išorinio finansavimo ribą bei šio finansavimo atitraukimo sąlygas. Lietuvos bankas turėtų rinkti ir skelbti informaciją apie bankų skolinimosi iš patronuojančių bankų sąlygas, įskaitant ir skolinimosi trukmę, taip pat rinkti ir skelbti informaciją apie patronuojančių bankų finansavimosi priklausomybę nuo išorės subjektų.
Taip pat siūloma griežčiau reglamentuoti būsto paskolų teikimą kintamomis palūkanomis, pavyzdžiui, numatant skirtingus reikalavimus paskolos ir įkeisto turto vertės bei pajamų ir paskolos įmokos santykiams.
Vyriausybė šiemet balandį jau buvo pateikusi prašymą Generalinei prokuratūrai įvertinti finansų priežiūros institucijų darbą per 2009-2010 metų krizę, įskaitant tarpbankinių palūkanų indekso Vilibor pažeidimus. Rugpjūtį prokurorai nusprendė netenkinti prašymo dėl viešojo intereso gynimo, nes negavo duomenų, kad komercinius bankus prižiūrėjusios institucijos būtų pažeidusios teisės aktus.
Prokurorai tuomet taip pat pažymėjo, kad kad kiekvienas paskolos atvejis yra individualus, todėl žmonės patys gali kreiptis į teismą.
Siūlymas steigti valstybės kapitalo regioninį plėtros banką buvo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos 2016 metų Seimo rinkimų programoje. Tokį banką buvo siūloma steigti Lietuvos pašto pagrindu, tačiau veiksmų šiai idėjai įgyvendinti nebuvo imtasi. Pasvarstymų apie valstybinį banką būta ir anksčiau, tačiau jie taip pat nebuvo realizuoti.
Paskutinis valstybės valdytas Žemės ūkio bankas privatizuotas 2002 metais, jį nupirko Vokietijos bankas „Nord LB“. Metais anksčiau buvo parduotas ir Lietuvos taupomasis bankas, kurį įsigijo Estijos „Hansabank“.