Trečiadienį Vyriausybė pritarė ir svarstymui Seime pateikė naujojo modelio įstatymų projektus. Sveikatos sistemoje įtvirtinti „žalos be kaltės“ modelį numatyta Vyriausybės programoje.
Kaip DELFI sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja Vilma Srogė, šiuo metu galiojanti žalos paciento sveikatai atlyginimo sistema yra neefektyvi, nes draudimo bendrovės, gaudamos didžiules įmokas, išmoka labai mažas sumas, pati žalos nustatymo tvarka yra labai sudėtinga, procesas ilgas, todėl dauguma pacientų nesikreipia dėl žalos atlyginimo, o žala pacientų sveikatai atlyginama itin retai.
Daugiau kreipimųsi – daugiau išmokų
„Įsigaliojus ministerijos siūlomiems pakeitimams gerokai supaprastės tiek kreipimosi, tiek žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai, todėl, tikimasi, daugiau žmonių kreipsis dėl žalos sveikatai atlyginimo, taigi ir išaugs ir atlyginimui skirtos sumos, kurios bus kompensuojamos iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų sumokėtų įmokų.
Įdiegus žalos be kaltės modelį gydymo įstaigų sumokėtos įmokų sumos bus skiriamos pacientų žalai kompensuoti, kai tuo tarpu iki šiol labai didelė įmokų dalis likdavo draudimo bendrovėms“, – pasakojo V. Srogė.
Kaip nurodoma įstatymų projektų paketo aiškinamajame rašte, 2020 metais visos išmokos pacientams gali sudaryti 112 tūkst. eurų, 2021 metais – 749 tūkst. eurų. 10 metų prognozė rodo, kad 2029 metais bendra išmokų suma gali pasiekti net 4,145 mln. eurų.
V. Srogė teigė, kad išmokų pacientams didėjimo tendencijos (procentas) paremtos kitų šalių, turinčių žalos be kaltės modelį, praktika, dėl su tuo susijusių ekspertinių išvadų skaičiaus didėjimo (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją turės teisę kreiptis į ekspertus, kuriems bus apmokama iš sąskaitos), taip pat dėl numatomos infliacijos.
„Atsižvelgiant į užsienio praktiką maždaug dešimtaisiais metais skundų skaičius, numatoma, stabilizuosis ir išlaidos nebeaugs. Pagal atliktą žalos be kaltės modelio diegimo finansinio poveikio analizę, šio modelio įdiegimas papildomų valstybės lėšų nepareikalaus, kadangi padidėjusiam žalos atlyginimo kiekiui bus pakankamas gydymo įstaigų įmokų bendras fondas“, – komentavo ji.
Pašnekovė aiškino, kad įgyvendinus naująją žalos be kaltės sistemą, pacientui nebeliktų prievolės pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pareiškime išdėstytas aplinkybes, sutrumpėtų prašymų atlyginti žalą nagrinėjimo laikas.
Be to, nebeliktų priešpriešos su gydymo įstaigomis bei medikais, nes žala būtų atlyginama neapkaltinant medikų dėl, pavyzdžiui, sisteminių klaidų. Pacientai laimėtų dar ir dėl to, kad šiuo metu, gydytojai, kuriems už padarytą žalą paciento sveikatai, gresia netekti licencijos, yra suinteresuoti slėpti savo klaidas.
Pagal naująją tvarką, gydytojas nebūtų kaltinamas, todėl būtų išaiškinama daugiau žalos sveikatai atsiradimo priežasčių ir jos būtų analizuojamos, naikinamos taip gerinant paslaugų kokybę.
„Kadangi žala būtų atlyginama iš valstybės valdomo fondo, pacientams ją gauti būtų lengviau nei iš privačių fondų, kurie yra suinteresuoti pelno augimu“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėja.
Draudikai nenukentėtų
A. Romanovskis DELFI teigė, kad prieš daugiau nei 15 metų, kurdama draudimu paremtą modelį, valstybė norėjo suvaldyti rizikas ir paprašė, kad draudimo bendrovės jas perimtų.
„Dauguma draudikų šį draudimo produktą suvokė kaip labai rizikingą, todėl daugelis atsisakė jame dalyvauti. Šiuo metu vos kelios bendrovės sutinka prisiimti šią riziką ir teikti privalomo civilinės atsakomybės draudimo paslaugą sveikatos priežiūros įstaigoms.
Per visą laikotarpį metinės draudimo įmokos sumažėja daugiau nei 4 kartus ir šiuo metu sudaro kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Tuo metu draudimo bendrovės dėl ginčų tarp gydymo įstaigų ir pacientų rezervuoja ir vėliau išmoka sumas, kurios yra lygios įmokoms. Todėl valstybės noras perimti išmokų mokėjimą esminio finansinio poveikio draudimo bendrovėms neturės“, – sakė jis.
Aiškinamajame rašte pateikiama statistika, kad nuo 2012 iki 2017 metų, visų gydymo įstaigų draudimo įmokų vidurkis per metus siekė apie 1,4 mln. eurų, o bendra išmokų pacientams suma per metus sudarė apie 103 tūkst. eurų.
Vis dėlto, A. Romanovskis teigė, kad turi įspėti apie galimas „žalos be kaltės“ modelio grėsmes.
„Siūlomo naujo fondo kūrėjai jį vertina tik iš pacientų-gydytojų santykio, tačiau nevertina modelio finansinės pusės ir iš to kylančių rizikų. Tai parodo faktas, jog nei Finansų ministerijos, nei Lietuvos banko nebuvo prašoma įvertinti ir pateikti išvadas dėl modelio finansinio tvarumo.
Draudimo specialistų manymu, modelis bus visai netvarus – fondas patirs didelį spaudimą dėl išmokų ir turės finansinę naštą perkelti gydymo įstaigoms – tai yra privalomajam sveikatos draudimo fondui, o tai reiškia – visiems gyventojams.
Pavyzdžiui, dvi didžiausios sveikatos priežiūros įstaigos šiuo metu sumoka apie 100 tūkst. eurų draudimo įmokų, tačiau pagal naują modelį, įvedus 0,2 proc. apyvartos mokestį, vien šių įstaigų įmokos į fondą padidėtų 7 kartus ir siektų apie 700 tūkst. eurų.
Būtent dėl šios priežasties tik viena šalis – Danija yra pilnai įgyvendinusi šį modelį, o jo metinės išmokos siekia 100 mln. eurų. Tos pačios Danijos patirtis rodo, kad įgyvendinus žalos be kaltės atlyginimo modelį skundų skaičius išauga dešimtimis kartų, o tai didina išmokų kiekį“, – pasakojo jis.
A. Romanovskio teigimu, pacientas žinodamas, kad nebus vertinama gydymo įstaigos kaltė, tikisi išmokų gauti daugiau ir lengviau.
„Tokioje situacijoje valstybė pakliūna į savotiškus spąstus, kai mažos išmokos iš fondo didins ne tik skundų skaičių, bet ir bylinėjimąsi, siekiant gauti didesnę išmoką, o tuo pačiu ir pacientų nusivylimą esama sistema.
Tada lieka vienintelė išeitis – didinti išmokų sumas ir pilnai patenkinti visus besiskundžiančius. Gaunasi uždaras ratas – didesnės sumos skatina daugiau skundų, o tai lemia dar didesnes išmokas. Svarbu ir tai, kad valstybė tokiais savo veiksmais praras draudikų pasitikėjimą, todėl ateityje fondui viršijus savo finansines galimybes abejotina, kad draudikai vėl „bristų į tą pačią upę“, – įspėjo jis.
Kompensacinė kultūra
Aiškinamajame rašte kaip viena naujo modelio grėsmių įvardijamas galimas kompensacinės kultūros vystymasis.
Tačiau teigiama, kad siekiant išvengti dvigubo žalos atlyginimo ir kartu užkirsti kelią tokios kultūros atsiradimui ir vystymuisi, projekte nustatyta, kad nebus atlyginamos tos su žala susijusios išlaidos, kurios buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, taip pat tai, kad žalos atlyginimas bus mažinamas paciento gautų valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžiu.
„Kompensacinės kultūros galimą vystymąsi turėtų riboti ir nuostata, kad žala atlyginama tik tada, kai ji padaryta neteisėtais veiksmais teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas (kaip ir šiuo metu)“, – priduriama dokumente.
Tačiau A. Romanovskis pastebi, jog pats modelio pavadinimas – „be kaltės“ sudaro įspūdį, kad bus gerokai paprasčiau gauti pinigus už galimą žalą.
„Ir valstybė turi sau atsakyti – ar fondas paprasčiausiai mokės kompensacijas, ar vis tik vertintis žalos faktą. Be abejo, Danijos pavyzdys rodo, kad turtinga valstybė gali teisingai „padalinti“ pinigus pacientams, kad visi būtų patenkinti. Tačiau tada reikia pripažinti – kad visa tai kainuos. Svarbus ir kitas aspektas – visos gydymo įstaigos į fondą mokės vienodai, nepriklausomai nuo savo veiklos rizikingumo ar žalingumo.
Todėl praktikoje gausis, kad didžiosios gydymo įstaigos, kuriose nelaimių skaičius yra minimalus, mokės už visus kitus, kurių kompetencija gerokai atsilieka. Draudikas rizikas suvaldo per individualias įmokas – tuo metu fondas visiems taikys vienodą mokestį – 0,2 proc. nuo apyvartos“, – sakė jis.
Galiausiai A. Romanovskis teigė, kad gydytojai, kuriuos deklaruojama apsaugoti nuo bylinėjimosi, liks kalti be kaltės, nes pakaks tik žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp gydytojo ir paciento, kad galima būtų gauti išmoką iš fondo ir tuo pačiu stabdyti gydytojo licenciją.
Gydytojai palaiko
Tačiau patys gydytojai teigė, kad palaiko ministerijos planus. Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas Martynas Gedminas DELFI sakė, kad šis modelis padėtų didinti pasitikėjimą tarp gydytojų ir pacientų.
„Dabar esame auginami ir mokomi su didele baime, kad bet koks skundas eina pas prokurorus, o toks modelis padeda žmonėms, esant pagrįstam skundui, greitai išsiaiškinti atvejį“, – sakė jis.
Pašnekovas svarstė, kad draudimo įmonės pokyčiams prieštarauja, nes joms pinigų sumokama daug, nors pacientams nėra išmokama tiek daug. „Aišku, tas privatus kapitalas, kuris pelnosi iš tokio dalyko – jam dabartinė sistema naudingiausia“, – sakė jis.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidentas Šarūnas Narbutas taip pat sakė, kad iš esmės palaiko naująjį modelį.
„Dabar labai keista, kai silpnesnioji šalis turi viską įrodinėti procese. Dabar įrodinėjimo našta perkeliama pacientui. Pacientas turi įrodyti, kad gydymo įstaiga arba gydytojas padarė neteisėtą veiką ir dėl to yra kaltas, kad yra priežastinis ryšys ir tada dar įrodyti, kokio dydžio žala jam kilo.
Civilinėje teisėje silpnesnioji šalis niekada nieko neįrodinėja. Praktikoje tai reiškia, kad pacientas turi susirinkti visą informacija, kuri nėra jo rankose. Jo medicinos istorija yra gydymo įstaigoje, visi išrašai ten pat. Pacientui yra labai sunku pasilyginti, ar tai, ką padarė gydytojas konkrečiu atveju jį gydydamas, būtų ir kiti penki gydytojai taip pat pasielgę“, – apie dabartinę padėtį pasakojo jis.
Š. Narbutas aiškino, kad pagal siūlomą modelį pacientams nebereikės įrodinėti kaltės – tik žalą. Vis dėlto, jis atkreipė dėmesį, kad keli aspektai lieka neaiškūs.
„Pirma, kad bus kuriama nauja institucija, kuri tuos pinigus gaus ir valdys. Bus suformuotas fondas, iš kurio išmokos pacientams bus išmokamos. Į jį mokės gydymo įstaigos, kai dabar jos draudžiasi civiline atsakomybe, todėl dar papildomai turės mokėti, nes draudimosi pareiga niekur nedingsta.
Fonde suformuoti pinigai – tiek jų yra, kiek reikės pacientams, bet neaišku, ar jų užteks. Suprantame, kad jei plačiai nuskambės, jog palengvėjo situacija kaip galima žalos išsiieškoti, tai tikiu, jog tų kreipimųsi padaugės.
Pasaulinė sveikatos organizacija sako, kad net ir gerai veikiančioje sistemoje 10 proc. visų sveikatos priežiūros paslaugų baigiasi žala pacientui. Tai ne tik operacija, bet ir kraujo paėmimas ar konsultacija. Tuo metu Lietuvoje neturime net 100 atvejų per metus, o intervencijų suteikiama dešimtys milijonų, tai ta disproporcija yra – kiek mes įsivaizduojame, kad pinigų reikės, ir kiek gali būti realus poreikis“, – sakė jis.
Antroji Š. Narbuto paminėta problema – kad gali būti numatyta fiksuota suma pagal kiekvieną žalos atvejį.
„Gal niekas nenagrinės, ar į didesnę, ar į mažesnę pusę. Žinoma, ji gali būti gera, arba gali būti tokia, kad netgi pacientai, kurie gaus žalą, sakys, jog suma neadekvati ir vis tiek eis į teismą“, – sakė jis.
Š. Narbutas pažymėjo, kad kol kas sumų niekas nežino, nes jos bus nustatomos poįstatyminiuose teisės aktuose, t.y. jau po modelio priėmimo Seime.
Pacientai irgi už
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė taip pat sakė pritarianti Vyriausybės planams.
„Pagal siūlomą modelį, žmogus jei patiria žala, priduoda dokumentus naujai tarnybai, tada ji rūpintųsi viskuo iki galo. Būtų atskiras fondas žalai atlyginti žalai atlyginti“, – privalumus vardijo ji.
Pašnekovė svarstė, kad įstatyme turi būti numatyti saugikliai, kad pacientai negalėtų reikalauti milijonų.
„Praktiškai, kaip supratau, įstatyme numatyta, kad už tam tikrą žalą yra numatytos sumos „iki“, tarkim, iki 5 tūkst. ar iki 10 tūkst. eurų.
Nėra taip, kad milijonus gali prisiteisti, nes dabar žmogus kažką pajaučia ir jau prašo milijonų – tokių neadekvačių sumų. Jei bus nustatyta, tai ir žmogus žinos, kokios jo galimybės. Gali prašyti maksimalios, o ekspertai numatys, ar 100 proc. žalos skirti. Sumos proto ribose būtų“, – komentavo V. Augustinienė.