Pensijų kaupimo temą pastaruoju metu vėl išjudino Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nubrėžtos gairės, kaip galėtų keistis antroji pakopa. Kaip rašė „Delfi“, tarp pasiūlymų – daugiau laiko apsispręsti dėl kaupimo pradžios ir galimybių atsisakyti kaupimo, jau pradėjus mokėti įmokas.
Taip pat norima numatyti išimtines galimybes, kai lėšas būtų galima pasiimti nesulaukus pensijos. Svarstoma, kad tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Antradienį šiuos siūlymus aptars iš darbuotojų, darbdavių bei Vyriausybės atstovų susidedanti Trišalė taryba. Dar neprasidėjus posėdžiui naujų svarstymų pateikė R. Lazutka, kuris dažnai kritikuoja pensijų kaupimo sistemą.
Jis savo „Facebook“ paskyroje dalijosi hipotetiniu pavyzdžiu, kad sukaupus 70 tūkst. eurų mėnesio išmoka siektų 317 eurų, o už tokią pačią kainą įsigytas nekilnojamasis turtas, jo teigimu, neštų didesnę grąžą. Jo pasidalinti pavyzdžiai rodo, kad 21 kv. metro butą Vilniaus Naujamiesčio rajone galima išsinuomoti už 470–531 eurą.
„Jei žmogus sukaupė 70 tūkst. eurų, anuitetas, švelniai tariant, yra ne geriausias būdas, bet jis privalo jį pirkti, jei kaupė antroje pakopoje. Nusipirkus butą už 70 tūkst. eurų jis gali būti paliekamas paveldėti, be to, pajamos iš nuomos būtų didesnės nei pasirinkus anuitetą“, – teigė R. Lazutka.
Atkreipus dėmesį, kad žmogus gali rinktis anuitetą su paveldėjimo galimybe, ekonomistas sakė, kad tokiu atveju kasmėnesinė išmoka būtų dar mažesnė. Patikrinus tai „Sodros“ skaičiuoklėje, išties matyti, kad tokiu atveju minimali mėnesio išmoka siektų 291 eurą.
„Tokiu atveju žmogus iki 80 metų gauna nedidelę išmoką, bet likutis yra paveldimas. Vėliau, po 80 metų, išmoka yra didesnė, bet paveldėjimo galimybės nebelieka. Kokia čia nauda? Jei numirsi iki 80 metų, artimieji paveldės, o jei ne, nepaveldės“, – kalbėjo jis.
Tiesa, ekonomistas kritikavo anksčiau skambėjusius svarstymus įvesti visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, taip pat tai, kad pajamos iš nuomos yra apmokestinamos, o prie pensijų kaupimo valstybė prisideda ir savo indėliu.
„Žmogus gauna iš buto nuomos kelis šimtus eurų ir moka gyventojų pajamų mokestį, o jei kaupia antroje pakopoje, valstybė jį remia, moka įmoką iš valstybės biudžeto. Kodėl būtinai tie žmonės suvaromi, automatiškai įtraukiami, jiems neleidžiama išeiti, valstybė tai subsidijuoja. O jei turi alternatyvą, tauposi ir nusiperka butą, gauna iš jo pajamas, valstybė ne tik neremia jo, bet ir apmokestina jo pajamas, be to, dar gąsdina, kad apmokestins jo turtą. Kodėl taip daroma?“, – klausimus kėlė pašnekovas.
Be to, jis dalijosi ir „Better Finance“ atlikta studija, kurioje rašoma, kad Lietuvos pensijų kaupimo fondai, remiantis duomenimis apie sukauptą grąžą, nepajėgia pralenkti rinkos lyginamojo indekso. „Tarptautinis leidinys rodo, kad grąžos pagal tarptautinius palyginimus yra nekokios“.
Pensijų fondai nekomentuoja svarstymų, bet kritikuoja pasitelktus duomenis
Savo ruožtu Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas sakė nenorįs komentuoti R. Lazutkos svarstymų apie anuitetus ir nekilnojamąjį turtą, nes anuitetai, jo teigimu, nėra pensijų fondų sritis.
Tačiau jis sureagavo į R. Lazutkos pateiktą studiją, kurioje kalbama apie Lietuvoje veikiančių pensijų fondų rezultatus. Anot V. Rūko, jame pateikti duomenys nesutampa su jo turimais, kurie gauti remiantis Lietuvos banko duomenimis.
„Tas tyrimas kažką suvidurkina, pateikia blogus duomenis. Paimti 2022 metai, kai buvo pats dugnas, nuo to laiko jau praėjo pusantrų metų, pensijų fondai jau pakilo 30 proc. Čia svarbi detalė. Net pasibaigus 2022 metams studijoje rašoma, kad atseit nulį uždirbo pensijų fondai. Taip nebuvo, tai neteisingai skaičiuojama“, – „Delfi“ sakė V. Rūkas.
Jo teigimu, pensijų fondų nuo 2004 metų vidutinis metinis uždarbis siekė 5,5 proc., o vidutinė infliacija 3,5 proc.
„Akcijų pensijų fondai, lyginti su akcijų indeksu, uždirbo 8,1 proc. Tuo pačiu laikotarpiu Europos akcijų indeksas uždirbo 7,6 proc. R. Lazutka mėgsta kalbėti apie darbo užmokestį, jis padidėjo per šį laikotarpį 8,9 proc., bet akcijų pensijų fondų grąža buvo beveik lygi darbo užmokesčio pokyčiui. Jei kalbėtume apie ateitį, 8–9 proc. grąža akcijų rinkoms yra normalu“, – teigė jis.