„Ekspertiškai vertinant, pasiūlytas mokestis nuo pelno yra geresnė alternatyva nei bankų turto mokestis, nes yra susietas su veiklos rezultatu ir nekurtų tokių paskatų finansų įstaigoms keisti balanso struktūrą ar veiklos modelį kaip pirmasis pasiūlymas“, – komentare BNS sakė LB makroprudencinės politikos skyriaus viršininkė Nijolė Valinskytė.
Anot jos, nustatant mokesčio dydį stengtasi atsižvelgti ir į siekį reikšmingai nepabloginti Lietuvos finansų sektoriaus konkurencingumo.
Nepaisant to, N. Valinskytė kritikuoja Seimą už tai, kad šie mokestį siekia įvesti jau nuo sausio 1 dienos.
„Mūsų nuomone, skubotas mokesčio įvedimas ir greitas įsigaliojimas sukuria didesnį neapibrėžtumą rinkos dalyviams, investuotojams, todėl blogina naujų rinkos dalyvių pritraukimo galimybes“, – sakė ji.
„Bet koks mokesčių sistemos koregavimas, o ypač naujų mokesčių įvedimas negali būti skubotas ir turėtų būtų plačiai išdiskutuotas bei paremtas išsamia poveikio ekonomikai ir naudos analize“, – pridūrė LB atstovė.
Finansų ministras Vilius Šapoka ketvirtadienį taip pat sakė, kad pelno mokestis yra geresnis variantas nei anksčiau siūlytas bankų turto mokestis. Anot jo, išvengti pelno mokesčio galimybių bus mažiau.
Seimo valdantieji „valstiečiai“ ketvirtadienį pasiūlė atsisakyti koalicijos partnerių Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) teikto bankų turto mokesčio, jį pakeičiant bankų pelno apmokestinimu didesniu tarifu. Penktadienį šiam siūlymui pritarė parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas.
LLRA-KŠS tvirtina neatsisakanti idėjos apmokestini bankų turtą, kas, anot jų, biudžeto pajamas padidintų apie 60 mln. eurų, tuo metu planuojamos didesnio bankų pelno apmokestinimo pajamos yra tik apie 20 mln. eurų.
Pernai Lietuvos bankų sektorius uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.