Pagrindinio scenarijaus atveju numatoma, kad BVP šiemet augs 2,9, o kitąmet – 5,1 proc. Tai maždaug 1 proc. punktu geresnė prognozė, nei skelbta pernai gruodžio mėn.
„Labiausiai paveiktas paslaugų sektorius vis dar jaučia viruso plitimui stabdyti įvestų suvaržymų naštą, tačiau pramonė ir eksportuotojai didina apsukas svariai prisidėdami prie spartesnio ekonomikos atsigavimo. Ypač nudžiugino eksporto struktūros pokyčiai ir akivaizdžiai ūgtelėjusi aukštesnės pridėtinės vertės produktų, tokių kaip vakcinų gamyboje naudojamų reagentų, eksporto dalis“, – pranešime sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
BVP papildomai skatins atidėta paklausa, kai tiek gyventojai, tiek įmonės dalį pirkinių dėl įvairių ribojimų atidėjo ateičiai.
Finansų ministerija praėjusią savaitę pateikė prognozę, kad BVP augimas šiemet sudarys 2,6 procento, o kitąmet laukiama 3,2 proc. augimo.
Jei ekonomikos plėtra vyks taip, kaip mes prognozuojame, tai matau pakankamai sėkmingą scenarijų vidutiniu laikotarpiu“, – sako V. Vasiliauskas.
Pernai viešųjų išlaidų injekcija sudarė daugiau nei 9 proc. bendrojo vidaus produkto, tai lėmė, kad ekonomika pernai susitraukė tik 0,8 proc. ir tai buvo vienas geriausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Ekonomikos atsparumas ir numatomas įsibėgėsiantis gyventojų vakcinavimas leidžia Lietuvos bankui prognozuoti, kad ekonomika šiemet pradės atsigauti sparčiau.
Lietuvos banko pagrindiniame ūkio raidos scenarijuje prognozuojama, kad ekonominį aktyvumą varžantys ribojimai 2021 m. bus laisvinami, tačiau dalis iš jų dar galios artimiausius keletą ketvirčių. Mažėjant įvairiems suvaržymams, turėtų pastebimai kilti privatusis vartojimas.
„Latvija buvo labiau pasirengusi ta prasme, kad institucinė struktūra buvo sudėliota ir pagalbos priemonės startavo gerokai greičiau. Na mes dar šiek tiek užstrigome, užtrukome su institucinės struktūros sudėliojimu. Iš kitos pusės ekonominės struktūros šiek tiek skiriasi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, turizmo sektorius mūsuose turi mažesnę dedamąją ekonomikoje“, – apie praėjusius metus kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jis akcentavo, kad nors ekonomikos susitraukimas Lietuvoje pernai buvo mažesnis nei pas kaimynus, tačiau didesnės buvo patirtos viešosios išlaidos.
Valstybės skola šiuo metu siekia apie 50 proc. BVP. Anot V. Vasiliausko, ji augs toliau, tačiau ta pati tendencija fiksuojama ir visoje Europoje
„Tiek praėję metai, tiek šie metai planuojami deficitiniai ir su geroku deficitu – jis yra natūralus, nes reikia finansuoti įvairias paramos priemones. Valstybės skolos lygis turi tendenciją didėti. Lietuva čia kažkuo neišsiskiria – kitose valstybėse, taip pat ir ES narėse, euro zonos valstybėse narėse, skolos rodikliai didėja dėl paramos, skatinimo priemonių“, – pastebėjo V. Vasiliauskas.
Sukritikavo mokesčių sistemą: reikia esminės peržiūros
V. Vasiliauskas patikino, kad Lietuvai reikia peržiūrėti mokesčių sistemą.
„Mums reikia atlikti namų darbus, atlikti asmeninę higieną ir pačią mokesčių sistemą peržiūrėti. Ir aš čia kalbu apie sisteminius dalykus, ne apie atskirus mokesčius, ne apie atskirų elementų peržiūrą, bet apie visą sistemą. Ypač atskirai išskirčiau GPM“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Anot jo, esama sistema leidžia mokestinį arbitražą, ir sisteminiai sprendimai jau yra pribrendę.
„Didžiausia bėda, kalbant apie mokestinių pajamų didesnį lygį, yra susijusi su PVM atotrūkiu, todėl bet kurie sprendimai, kurie didintų PVM atotrūkį, tiek, kiek turėtum surinkti, ir tiek, kiek renki, būtų klaidingi“, – pažymėjo V. Vasiliauskas.
Jis patikino, kad PVM mokesčio esmei prieštarautų ir siekis nustatyti lengvatinį PVM tarifą restoranams ar kavinėms, tokį siūlymą pirmadienį pristatė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Mano galva sisteminis priėjimas būtų svarbus, ir viena iš pagrindinių problemų yra PVM atotrūkis. Tokie sprendimai tą PVM atotrūkį didintų. PVM savo esme yra vartojimo mokestis. Diskusijose, kurias girdime viešojoje erdvėje, yra akcentas, kad per mažesnį PVM tarifą būtų subsidijuojamas verslas. Mano galva tai prieštarauja PVM kaip vartojimo mokesčio esmei“, – sako V. Vasiliauskas.
Atlyginimų augimas – 6,3 proc. šiemet
Numatoma, kad darbo užmokestis kils sparčiau nei kainos – atitinkamai 6,3 proc. šiemet ir 5,5 proc. kitąmet.
„Atlyginimai 2020 metais augo per visus sektorius, tiek vidutiniškai ekonomikoje skaičius buvo dviženklis, viršijo 10 proc. (12,2 proc.), tiek viešajame sektoriuje, tiek privačiam sektoriuje“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Jis paaiškino, kad priemokas gavo medikai, atlyginimai augo švietimo sektoriuje, valstybės tarnyboje – tai truktelėjo viešojo sektoriaus atlyginimus į viršų.
„Skirtumas tarp mažesnes ir didesnes pajamas gaunančių asmenų padidėjo. Mažiau kvalifikuoto darbo užmokestis didėjo mažiau nei kad labiau apmokamo darbo“, – pastebi V. Vasiliauskas.
Darbo rinkoje padėtis per antrąją pandemijos bangą keičiasi palyginti nedaug – negausėja trumpalaikių, neturinčių darbo iki 1 mėn., bedarbių. Didelė dalis verslo prisitaikė prie darbo pandemijos sąlygomis, o valstybės pagalbos priemonės padėjo išsaugoti darbo vietas.
Eksporto padėtis – išskirtinė
V. Vasiliauskas vertina, kad eksporto situacija išskirtinai gera.
„Eksprotas iš tiesų didėjo ir atskiros eksporto dedamosios nudžiugino puikiais rezultatais“, – sako V. Vasiliauskas.
Anot jo, Lietuvos ekonomikos struktūra yra kitokia nei aplinkinių šalių ir čia labiausiai pandemijos paveiktos sritys, tokios kaip viešbučiai ar turizmas, santykinai užima mažesnę dalį ekonomikoje, lyginant su Baltijos kaimynėmis.
„Matome, žalia spalva –būtent reagentai. Tai tiesioginė koreliacija su pandemine situacija, iš tikrųjų reagentų eksportas gerokai pakeitė eksporto skaičius Lietuvoje. Taip pat žemės ūkio produkcija, čia dėl derliaus, tiek grūdinių kultūrų, tiek tabako, nes tabakas taip pat priskiriamas prie maisto produktų. Tos dedamosios truktelėjo į viršų eksportą“, – sako V. Vasiliauskas.
Jis abejojo dėl eksporto tvarumo, ar besikeičianti struktūra išliks, tačiau įžvelgė tam prielaidų.
„Manyčiau, kad reagentų poreikis ir toliau išliks. O kalbant apie žemės ūkio produkciją, tai susiję su sezoniais dalykais, vieni metai būna geresni, kiti blogesni. (...) Manau, kad sugebėjimas mūsų įmonių konkuruoti užsienio rinkose, bent jau šiuo metu nekelia abejonių“, – tvirtino V. Vasiliauskas
Pastebi didelį neapibrėžtumą
Vis dėlto neapibrėžtumas tebėra didelis, todėl Lietuvos banko ekonomistai parengė ir alternatyvius ūkio raidos scenarijus. Atšiauriojo scenarijaus atveju pandemija artimiausiu metu būtų suvaldoma tik ribotu mastu, o BVP augimas siektų 1,1 proc. šiemet ir 3,5 p roc. kitąmet. Palankiojo scenarijaus atveju pandemija būtų gana sėkmingai suvaldoma jau artimiausiu metu, o BVP augimas siektų 3,8 proc. 2021 m. ir 6 proc. 2022 m.
Didelės infliacijos nesitiki
Lietuvos bankas prognozuoja prognozuojama, kad infliacija išliks palyginti nedidelė: 2021 m. – 1,6 proc. (ankstesnė prognozė – 1,1 %), o 2022 m. –1,9 proc.
„Mes tikrai nesitikime kažkokios didelės infliacijos. Kalbėdamas apie didelę infliaciją turiu omenyje kainų stabilumo tikslą, kuris turėtų suktis apie 2 proc.“, – paaiškino V. Vasiliauskas. Jis nesitiki, kad infliacija galėtų reikšmingai viršyti 2 procentus.
Js pastebėjo, kad atskirų prekių ir paslaugų kategorijos išsiskyrė – vienos brango, kitos pigo: „Natūraliai, paslaugos, kurių teikimas labiausiai apribotas, jos mažėjo, traukėsi“.
Dėl geresnių pasaulinės ekonominės raidos lūkesčių ir ribojamos gavybos pastaraisiais mėnesiais gerokai šoktelėjo naftos kainos.
„Šiais metais euro zonoje galima tikėtis didesnio infliacijos tempo. Kai kuriais mėnesiais, ypač rudenį, mes galime euro zonos infliacijos priartėjimo ir prie 2 proc. Tai pirmiausia lemia žaliavos, visų pirma naftos kaina, kuri paskutiniu metu yra pakilusi reaguojant į žinias apie vakcinas. Na ir taip pat padidėjusi paklausa“, – kalbėjo V. Vasiliauskas.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad 2022, 2023 metais infliacija euro zonoje svyruos apie 1,5 proc.
Bankų pelnas sumažėjo penktadaliu
Bankų sektoriaus veikla ir toliau yra stabili. Siekdamas užtikrinti bankų sektoriaus stabilumą, Lietuvos bankas 2020 m. sumažino tam tikrus kapitalo reikalavimus su sąlyga, kad atlaisvintas kapitalas turi būti skirtas galimiems nuostoliams amortizuoti ir ekonomikos augimui skatinti. Sektorius sėkmingai atlaikė ligšiolinius pandemijos iššūkius – kapitalo pakankamumo rodiklis tebėra aukštas, o likvidumas metų sandūroje beveik 8 kartus viršijo minimalius reikalavimus.
Indėliai bankuose 2020 m. augo beveik 30 proc. – iki 32 mlrd. Eur. Gyventojų indėliai padidėjo penktadaliu, įmonių – daugiau nei trečdaliu. Šią tendenciją iš esmės lėmė pandemijos poveikis – gyventojai ir įmonės dėl nežinomybės neskubėjo išlaidauti ir buvo linkę kaupti pinigus. Skolinimo tendencijos išsiskyrė.
Bankų turtas išaugo daugiau nei penktadaliu – iki 38 mlrd. Eur, tačiau daugiausia padidėjo lėšos Lietuvos banke ar kitose kredito įstaigose. Jos sudarė beveik 41 proc. bankų turto. Tai bankams kainavo beveik 43 mln. Eur išlaidų palūkanoms, kurios, palyginti su 2019 m., išaugo net 65 proc.
Iš esmės ši priežastis kartu su dvigubai išaugusiomis išlaidomis dėl pablogėjusios paskolų portfelio kokybės (57 mln. Eur) lėmė, kad bankų sektoriaus pelnas sumažėjo beveik penktadaliu – iki 280 mln. Eur.