– Lietuvos banko vadovo pareigas jūs pradėjote eiti dar 2011 metais. Kokie pagrindiniai darbai, kuriuos pasiekėte per šį dešimtmetį?
– Tiesą sakant, buvo daug darbų. Jeigu kalbėtume apie tuos pagrindinius, galbūt pradėčiau nuo akademinių reikalų. Pavyko įsteigti bendrą kiekybinės ekonomikos bakalauro programą su Vilniaus universitetu. Tuo labai didžiuojamės ir kaip tik šiais metais bus pirmoji laida. Mokėjimų sistemą esame paleidę, bene vienintelis eurosistemos centrinis bankas, kuris prie mokėjimų prileidžia ne tik bankinę sistemą, bet mokėjimų įstaigas, elektroninių pinigų įstaigas. Be jokios abejonės prisidėjome prie sėkmingo euro įvedimo ir prisijungimas prie eurozonos, mano galva, labai pagelbėjo dabartinės pandeminės krizės sąlygomis. Veiksmai pirmos kadencijos metu turbūt leidžia kalbėti apie finansiškai stabilią bankinę sistemą, be kažkokių spragų. Sakyčiau, kad tokie galėtų būti esminiai darbai.
– Ar yra kažkokių darbų, kurių galbūt gailitės, kad nespėjote padaryti?
– Žinote, tikrai darbų visada yra daugiau, nei pakankamai. Vienas iš tokių ateities reikalų yra susijęs su konkurencine aplinka ir jos didinimu. Yra dar ką nuveikti. Tikrai toks simbolinis yra etapas, kai baigiame praėjusio etapo strateginę perspektyvą, tai yra 2017-2020 metų strateginį laikotarpį. Kaip tik šiandien turėsime visuotinį susirinkimą ir pristatysime 2021 metų-2024 metų naują strateginį laikotarpį. Inovatyvumas ir žalumas – visi tie reikalai.
– Pakalbėkime apie tai, kas vyksta šiuo metu: pandemija ir neapibrėžtumas. Paskutinėje metinėje ekonomikos konferencijoje pristatėte pagerintas ekonomines prognozes, nors matome, kad verslas yra pavargęs, neatlaisvintas, daugėja atmainų, griežtėja karantinai. Ar galima tikėtis, kad šiais metais bus geresnis ekonomikos scenarijus, nei tas atšiaurusis?
– Taip, mes vieną kartą į ketvirtį atnaujiname savo prognozes. Paskutinės kovo mėnesio prognozės yra pagerintos, lyginant su praėjusių metų prognozėmis, gruodžio mėnesio prognozėmis. Pagrindinės prielaidos, kurios leido pagerinti prognozes yra susijusios su vakcinacijos sėkme. Tikimės, kad vasarą galėsime tikėtis masinės vakcinacijos ir trečią-ketvirtą ketvirtį pabaigti su vakcinacija. Su tuo susijęs ekonomikos atvėrimas. Taip pat svarbu tarptautinė situacija, pasitikėjimo indeksai ten irgi gerėja. Bet vėlgi jie yra pastatyti ant vakcinacijų. Eksportas ir per pandemiją 2020 metais jis tik auginosi raumenis, atsirado naujų eksporto sričių, pavyzdžiui, su reagentais susiję reikalai.
Perspektyvos atrodo neblogos, nes ir praėjusius metus baigėme gerokai geriau, nei prognozavome tik pandemijai prasidėjus. Tikimės arti trijų procentų augimo šiemet, o dar didesnį augimą prognozuojame 2022 metais, bet viskas trapu, priklauso nuo pandeminės situacijos ir vakcinacijos.
– Nuo praėjusių metų iš ekonomistų, įvairių sektorių atstovų girdime apie bankrotų bangą. Yra prognozių, kad jau šių metų pabaigoje matysime vis daugiau bankrotų. Ar jūs irgi būtumėte tokios pat pozicijos ir ką tuomet tai gali padaryti mūsų ekonomikai?
– Duomenys sako, kad pernai, kai buvo įjungti visi moratoriumai, kai viešųjų finansų injekcijos buvo įspūdingos, jos tęsiasi ir šiemet, bankrotų skaičius nukrito, todėl natūralu sakyti, kad tai kaip spyruoklė susispaudė ir šių metų eigoje ar kitais metais ji atšokinės.
Pats bankrotų ir nemokumų skaičius gali tikrai padidėti, kompensuoti tą neįvykusų bankrotų normaliomis sąlygomis rodiklį, žinoma, kad įtaka ekonominei plėtrai tai turės, bet mes neprognozuojame, kad ji bus tikrai didelė. Mūsų turimi modeliai prognozuoja arti trijų procentų augimą šiemet ir virš penkių procentų augimą kitąmet, bet žinote – mes esame atvira ir maža ekonomika, ne patys sprendžiame.
– Nedarbo lygis dabar yra išaugęs. Jeigu padaugėja bankrotų, tikėtina, kad galime laukti ir didesnių atleidimų. Ar nėra taip, kad galime tikėtis ilgalaikio nedarbo arba gal net emigracijos bangos, kai sienos atsivers?
– Prognozuodami nedarbą, mes prognozuojame, kad jis šiemet bus šiek tiek geresnis, nei buvo pernai, nors skaičiai labai panašūs. Bet didesnio proveržio į nedarbo sumažėjimą mes prognozuojame kitais metais. Į ką atkreipčiau dėmesį, jog statistinis nedarbas yra padidėjęs, bet jis padidėjęs ir mes tai pastebėjome maždaug praėjusių metų viduryje. Jis padidėjo dėl įvairių subsidijų – prastovose, tiek poprastovinių subsidijų, kai apsimokėjo registruotis kaip nedirbančiam, kad galėtum gauti paramą. Sakyčiau, kad realus nedarbo skaičius ir statistinis nedarbo skaičius skiriasi. Mes nemanome, kad tas statistinis padidėjimas gali peraugti į tikrą struktūrinį nedarbą.
– Konferencijoje jūs paminėjote, kad pajamų nelygybė yra išaugusi. Mes girdime ir tai, kad kainos didės. Pasaulyje kalbame apie infliacijos augimą. Ar tai nereiškia, kad atotrūkis tarp didesnes ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių augs per šią pandemiją ir daliai visuomenės bus sunkiau gyventi ir pirkti būtinus produktus?
– Žiūrėkite, atrodo, kad Armagedonas ateina, o duomenys to nerodo. Taupymo lygis yra išaugęs visose srityse – tiek gyventojų, namų ūkių indėliai, tiek įmonių indėliai. Tai reiškia, kad kai suvaržymai pasinaikins, vartojimo elementas įsijungs. Kalbant apie infliaciją, tiek mes Lietuvoje, tiek eurosistema vidutiniu laikotarpiu neprognozuoja didesnės nei du procentai infliacijos. Kalbant apie eurosistemą, apskritai vidutiniu laikotarpiu 2023 metais ta infliacija prognozuojama maždaug 1, 6 proc. -1, 4 proc. Taigi mes tikrai niekaip negalime prognozuoti kažkokių ženklių skaičių.
Vėlgi ši krizė yra kitokia nei prieš dešimt metų, šiuokart tai yra sveikatos krizė ir ekonomika eina šalia. Prieš dešimt metų mes matėme ekonominę, finansų krizę tikrąja prasme.
– Kokos turėtų būti pokarantininės priemonės, kurios padėtų verslams greičiau grįžti ir pradėti darbuotis, tiek žmonėms įsitraukti į darbo rinką?
– Vėlgi vienos priemonės buvo taiklios pradžioje. Prisiminkime 2020 metus, kai buvo horizontalios paramos priemonės, kai pinigai iš principo buvo liejami į visus sektorius ir mes atlikome analizę ir matome, kad kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, prekyba, ten paramos skaičiai dideli, tuo tarpu apyvartų sumažėjimo mes nematome. Dabar mes esame tokiame etape, kai šviesa tunelio gale matyti, vakcinavimo kontekste, priemonės turi būti labai tikslios. Jeigu taip galima palyginti, tai 2020 metais vanduo buvo pilamas gaisrininko švirkšto pagalba, o dabar reikia galvoti ape pipetinį priėjimą – tame matau vertę.
– Vis tik dabar gyvename iš skolintų pinigų. Valstybės kontrolė yra paminėjusi, kad Lietuva tokios skolos dar nėra turėjusi. Ar reikia nusiteikti žmonėms, kad ateityje, norint sugrąžinti tuos pinigus, reikės mokėti didesnius mokesčius?
– Iš niekur pinigai neatsiranda, nesame šalis, kur ant medžių augtų pinigai. Natūralu, kad jeigu skoliniesi, kažkaip tą skolą reikės atiduoti. Čia yra svarbūs du momentai – ekonominis augimas, nes yra svarbus ne tiek absoliutus skolos skaičius, kiek santykinis. Jeigu mūsų ekonomika vystysis tikrai normaliai, aš nedaryčiau tragedijos. Žinoma, reikia turėti strategiją, kaip vidutiniu laikotarpiu mažinti tą skolą, bet kad mokesčių sistemai yra ką daryti – irgi faktas. Sisteminių pertvarkymų reikia ir reikia visų pirma dėl to, kad perskirstymas Lietuvoje, deja, bet yra vienas iš mažiausių ES – yra 30 proc. o vidurkis yra 40 proc. Yra ką veikti. Aš tai siečiau ne su skolos padidėjimu, o namų darbais, kuriuos reikia padaryti.
– Kokius konkrečiai turite omenyje pakeitimus? Ar yra kažkokių naujų mokesčių, kurių mums trūksta, ar yra kažkas, ką reiktų didinti, mažinti?
– Mes esame pateikę savo pasiūlymus ir ta pozicija toliau lieka sisteminė peržiūra. Gyvulių ūkio problema yra pirmiausia pajamų mokestyje, kada skirtingoms pajamų rūšims taikomi tarifai. Toliau, jeigu kalbant apie aplinkosauginius mokesčius, taip pat turto mokesčių bazės plėtimas – tai dalykai, kurie mums yra pastoviai rekomenduojami.
– Ar galime tikėtis, kad keisis ir Europos centrinio banko politika, turint omenyje palūkanų normas. Kokią tai turėtų įtaką gyventojams, turintiems paskolas, taip pat ekonomikai?
– Pagrindinis kriterijus, nuo kurio dabar priklauso tolimesni eurosistemos veiksmai, yra užtikrinti palankias finansavimo sąlygas. Manau, dar artimiausiu laiku pasikeitimų nebus. Toliau turtas bus supirkinėjamas pagal tą specialią pandeminę turto supirkimo programą, kas reiškia, bandymą palaikyti palankias palūkanų normas, nes dar kol kas esame krizinėje situacijoje ir nesame išėję iš krizės. Tikėtis pasikeitimų neišeina, nes pagrindinis uždavinys yra susidoroti su krize ir išlaikyti palankias finansavimo sąlygas.
– Pradžioje dar kalbėjome apie bankų konkurenciją. Kartais išgirstame, kad ji Lietuvoje yra nepakankama ir Lietuvos verslas moka didesnius įkainius, negu Latvijos ar Estijos. Ar per dešimtmetį, kai vadovavote, galite sakyti, kad konkurencija bankų padidėjo Lietuvoje?
– Natūraliai ji sumažėjo, nes vien tik 2011-2013 metų priežiūriniai veiksmai. Jų pasekoje du bankai pasitraukė. Taip pat priimti verslo sprendimai ir tokie bankai kaip Danske bankas, kaip italų bankas, jie pasitraukė, o du bankai susijungė – Nordea ir DNB bankas, dabar Luminor. Plius, kol jie susijunginėjo, Luminor buvo labai apmažinęs savo paslaugų teikimą arba kreditavimą verslui Lietuvoje. Natūralu, kad koncentracija yra išaugusi.
– Ką tuomet reikėtų daryti? Nes iš politikų girdime, kad galbūt reikėtų valstybinio banko, Lietuvos paštas galėtų teikti daugiau kažkokių finansinių paslaugų. Kokia išeitis?
– Mes išeitis esame pasiūlę – fintenchninė strategija su naujomis finansinėmis technologijomis dirbančių rinkos žaidėjų pritraukimas veikia, specializuotų bankų idėja veikia, bet reikia suprasti, kad tam reikia laiko. Kitas dalykas, aš į Lietuvos bankinę rinką žiūriu plačiau, mano galva, Lietuva nesibaigia Lazdijais ar Kalvarijomis. Tam ir yra vieningos rinkos idėja ir mums reikia žiūrėti, kad mes esame vienos rinkos dalis. Žinoma, finansinių paslaugų sferoje tas partikuliarizmas arba kunigaikštijos, jos yra ir ta vieninga rinka ES neveikia, bet tam reikia laiko, bet faktas, kad koncentracija padidėjusi, yra faktas.
– LB taip pat akcentuoja fintech sektorių, mūsų įprastiniai bankai skaitmenizuoja daug paslaugų. Kai kurie žmonės skundžiasi, kad mažėja bankomatų. Ar mes link to ir einame? Kaip išspręsti problemas tų žmonių, kurie vis dar nesinaudoja internetinėmis paslaugomis?
– Finansinių paslaugų prieinamumas yra vienas iš diskutuotinų objektų. Turbūt mes kalbame apie tą kategoriją žmonių, kurie gyvena kaimiškose vietovėse arba senjorai, kurie pripažįsta grynuosius ir išsigryninti nėra kai kur taip paprasta. Čia yra apie ką pagalvoti ir mes savo naujoje strategijoje galvojame apie tai. Yra Mokėjimų taryba, kur tos diskusijos vyksta, bet aš manau, kad ateitis visgi susijusi su skaitmenizacija ir elektroninių paslaugų prieinamumo didinimu. Žinoma, yra visuomenės dalis, kuri naudojasi įprastais būdais, jos negalima ignoruoti.
– Seimas jau patvirtino naują LB vadovą Gediminą Šimkų. Kokie jam pagrindiniai iššūkiai lieka perimant šias pareigas?
– Man dabar būtų keista kalbėti. Matyt, Gediminas po balandžio septintos dienos pats galės pasakyti. Jau buvo daug dalykų ir įvardyta, kai vyko pokalbiai Seimo komitetuose, tiek frakcijose. Dar kartą sakau, kad laikas dabar toks, kad esame pirmuose metuose naujo strateginio laikotarpio Lietuvos banke. Matyt, tie finansinių paslaugų prieinamumo klausimai, skaitmenizacijos reikalai, žaliųjų finansų reikalai – tikrai bus darbotvarkėje.
– Žinome, kad nuo 2023 metų dirbsite Tarptautiniame valiutos fonde (TVF). Ką iki tol veiksite?
– Tikrai sunku pasakyti, nes pagal eurosisemos taisykles numatytas atšalimo laikotarpis, kuris galėtų būti trumpesnis, jeigu mes kalbėtume apie galimybę dirbti kažkur viešajame sektoriuje. Jeigu apie privatų, tos taisyklės pakankamai griežtos, tai vėlgi bet kuriuo atveju, kad ir kur bepajudėčiau, turiu gauti Europos centrinio banko valdančiosios tarybos sutikimą. Kol kas artimiausio laikotarpio neplanuoju, kol kas baigsiu dėstyti Vilniaus universitete ir skirsiu daugiau laiko šeimai. Kol kas negalvoju.
– Ačiū jums už pokalbį.