Kaip rašo Briuselio naujienų svetainė „EUobserver“, naujos taisyklės, reguliuojančios žemės pirkimą ir pardavimą, buvo priimtos, nes išlygos šioje srityje, kurias Lenkija išsiderėjo stodama į Europos Sąjungą 2004 metais, nustos galiojusios gegužės 1 dieną.
Lenkijai laikinai buvo taikoma išimtis, turinti apsaugoti šalies žemės ūkio naudmenų ir miškų rinką. Pagal ją, kitų ES šalių piliečiai turi gauti specialų Vidaus reikalų ministerijos leidimą, kad galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės arba miško.
Dėl šios priežasties tiesioginių žemės pardavimo užsieniečiams sandorių Lenkijoje buvo labai mažai. Pernai jie įsigijo tik 243 ha žemės ūkio naudmenų ir 159 ha miškų.
Tačiau šiuos suvaržymus buvo lengva apeiti, perkant žemę per Lenkijoje įsteigtas įmones. Pasak Vidaus reikalų ministerijos, tokiu būdu užsieniečiai įsigijo 9,7 tūkst. hektarų. Toks plotas yra gana mažas, nes pati valstybė praeitais metais pardavė iš viso apie 75 tūkst. hektarų.
Artėjant pereinamojo laikotarpio pabaigai dešinioji vyriausybė nori užsitikrinti, kad žemė liktų lenkų ūkininkų rankose. Tuo tarpu ES įstatymai draudžia diskriminuoti kitų Bendrijos šalių piliečius.
Stabdomi pardavimai
Vyriausybė pasiūlė įšaldyti valstybei priklausančios žemės pardavimus ateinančius penkerius metus.
Naujame įstatyme taip pat nustatomos labai griežtos taisyklės, kas gali pirkti arba parduoti privačiai valdomą žemę. Ūkininkai galės parduoti savo naudmenas tik kitiems ūkininkams, turintiems ne daugiau negu 300 ha dirbamos žemės ir gyvenusiems toje savivaldybėje bent penkerius metus. Be to, pirkėjai turi patys vadovauti savo ūkiams ir pateikti šį faktą patvirtinančią vietos valdžios pažymą.
Jeigu ūkininkas nori parduoti žemės pirkėjui, neatitinkančiam šių kriterijų, jis turės gauti Žemės ūkio nekilnojamojo turto agentūros (ANR) leidimą.
Ta agentūra taip pat turės teisę pasinaudoti vadinamąja prevencine procedūra ir pati išpirkti parduodamą žemę, už kurią sumokės „rinkos kainą“, kurią pati nustatys.
Šios taisyklės turės kelias išimtis – pavyzdžiui, teisė parduoti ir pirkti žemės ūkio paskirties žemę Bažnyčiai ir vietos administracijoms.
Tą įstatymą, kurį parlamento žemieji rūmai – Seimas – priėmė balandžio 8-ąją, Senatas patvirtino ketvirtadienį. Kad jis įsigaliotų, įstatymą dar turi pasirašyti prezidentas Andrzejus Duda.
Varšuvoje įsikūrusio analitinio centro „Polityka Insight“ vyriausiasis ekonomistas Adamas Czerniakas pažymėjo, kad didžioji dalis Lenkijos žemės yra žemės ūkio paskirties ir kad jos paskirtį tenka pakeisti pagal galiojančias teisines procedūras, norint tuose plotuose vykdyti kokias nors statybas, o dėl „naujojo įstatymo bendrovėms taps dar sunkiau įsigyti žemės fabrikams statyti“.
„Gyvenamosios paskirties sklypų kainos smarkiai išaugs ir taps neįmanoma nusipirkti žemės ūkio paskirties žemės“, – pridūrė jis.
A.Czerniakas aiškino, kad dėl šių priežasčių kai kurie investuotojai spaus vietos valdžią paspartinti žemės paskirties keitimo procesus, o tai gali vesti prie korupcijos.
Nekilnojamojo turto vystytojai turės daugiau mokėti už žemės sklypus, o tai automatiškai padidins gyvenamojo būsto kainą.
Kolizija su ES direktyvomis
Lenkijos ombudsmenas Adamas Bodnaras sakė, kad nauji prekybos žeme suvaržymai galbūt prieštarauja šalies konstitucijai, nes jie smarkiai apriboja savininkų teises.
Jo nuomone, numatyta ANR intervencinė procedūra taip pat gali būti laikoma neteisėtu turto nusavinimu, nes agentūra turės teisę pati nustatyti žemės kainą.
Tikėtina, kad naujos taisyklės taip pat kirsis su ES direktyvomis.
ES Teisingumo Teismas leidžia nustatyti žemės pardavimo ir pirkimo suvaržymus, bet jie turi kilti iš „viešojo intereso poreikio“, būti proporcingi ir nediskriminuoti kitų ES šalių piliečių bei bendrovių.
Naujasis žemės ūkio paskirties naudmenų įstatymas tiesiogiai nediskriminuoja užsieniečių, bet jo numatomi didelio masto suvaržymai galbūt neatitinka proporcingumo kriterijų.
Europos Komisija dar nepradėjo tyrimo dėl šio įstatymo, bet sutelkė dėmesį į prekybos žemės ūkio paskirties žeme suvaržymus kitose Bendrijos šalyse – Bulgarijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Slovakijoje ir Vengrijoje.
Lenkijos institucijos suvokia, kad naujosios taisyklės gali sukelti teisinę koliziją su ES įstatymais. Žemės ūkio ministerija jau paskelbė rengianti kai kurias pataisas, bet daugiau detalių kol kas nebuvo viešai paskelbta.