Europoje nuotaikos niūrios
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje ekonomistas tikino, kad pasaulis dabar yra įžengęs į lėtesnio augimo laikotarpį.
„Matome JAV, kuri veržiasi į priekį, ES atsilieka, Kinijai sekasi sunkiai.
Didėja priešprieša tarp JAV ir Kinijos ir tai gali apversti visą mūsų laisvėjančio pasaulio prekybą aukštyn kojomis. Iki tol prekyba laisvėjo, augo greičiau, bet matome, kad prekyba traukiasi.
Labiausiai nuo to gali nukentėti ES, nes ji priklausoma nuo pasaulinės prekybos. Tai aktualu ir mums, Lietuvai, nes esame maža pažeidžiama ekonomika ir tai lėtina mūsų ir kitų mažų valstybių ekonomikos augimą“, – teigė jis.
Kaip pridūrė ekonomistas, augantis geopolitinis neapibrėžtumas didina žaliavų kainų kintamumą ir pasaulinių tiekimo grandinių nepastovumą.
Pasaulis nėra pastovus ir pasaulio ekonomikos augimas išliks nemažas, bet lyginant su istoriniais augimais bus lėtesnis
„Pasaulis nėra pastovus ir nors pasaulio ekonomikos augimas išliks nemažas, bet, lyginant su istoriniais augimais, bus lėtesnis“, – sakė Ž. Mauricas.
Ekonomistas, kalbėdamas apie Europą, tikino, kad nuotaikos nėra šviesios.
„Europos ekonomika – rūke. Prognozės, labiau optimistinės kitiems metams nei šiems. Šviesos laukiama, bet ji neateina. Palūkanų normų sumažinimas, vargu, ar „ištrauks“ euro zoną iš ekonominės stagnacijos. Pagrindinė priežastis – Vokietija“, – teigė jis bei pridūrė, kad ji ir bus didžiausias stabdis.
Nuo Estijos – solidus atotrūkis
„Lietuvos ekonomika atrodo daug geriau nei Latvijos ar Estijos“, – sakė ekonomistas.
„Luminor“ banko ekspertas prognozavo, kad Estijos ūkis šiemet smuks 1,0 proc., Latvijos – augs 0,5 proc., o Lietuvos – stiebsis 2,4 proc. Lietuvos BVP augimas 2025 m. paspartės iki 3,0 proc. ir tebebus sparčiausias Baltijos šalyse.
„Lietuvos lyderystė nėra atsitiktinė sėkmė, nes pastarąjį penkmetį tiek mažmeninės prekybos, tiek pramonės produkcijos, tiek aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto rodikliai Lietuvoje yra žymiai geresni nei Latvijoje ir Estijoje.
Pavyzdžiui, Lietuvoje mažmeninės prekybos apimtys per pastarąjį penkmetį išaugo 20 proc., Estijoje – 6 proc., o Latvijoje smuko 1 proc.. Lietuvos vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra aukščiausias visoje Europos Sąjungoje, o Estijoje – antras pagal žemumą.
Lietuva taip pat pirmauja investicijų į atsinaujinančią energetiką srityje, o jos gyventojų skaičius auga sparčiausiai – tiek dėl gausėjančių grįžtančių šalies piliečių, tiek dėl padidėjusios imigracijos iš trečiųjų šalių. Lietuvos apdirbamoji pramonė šiemet atsigavo sparčiau nei tikėtasi, nors ir svarbiausio šalies pramonės produkcijos eksporto partnerio – Vokietijos – ekonomika ir toliau stagnuoja“, – sako „Luminor“ banko vyr. ekonomistas.
Pasak jo, Lietuvos atotrūkį nuo Estijos taip pat didina vis ryškėjantys fiskalinės politikos skirtumai.
Estija, kaip buvo tikinta, įsivėlė į plataus masto mokesčių kėlimą, o Lietuva šioms pagundoms bent jau kol kas sugebėjo atsispirti. Estija 2024 metų pradžioje padidino PVM tarifą nuo 20 proc. iki 22 proc., o nuo 2025 metų liepos mėnesio planuoja jį dar kartą kelti iki 24 proc.
Šiaurinė Baltijos šalis taip pat didina gyventojų pajamų mokestį: nuo 20 proc. iki 22 proc. 2025 metais ir dar kartą iki 24 proc. 2026 metais.
Prognozuojame, kad Estijos ekonomikos augimas 2025 ir 2026 metais bus lėtesnis nei Lietuvos, o infliacija – aukštesnė. Tad Lietuva ir toliau išliks ekonominio augimo lyderė Baltijos šalyse
„Prognozuojame, kad Estijos ekonomikos augimas 2025 ir 2026 metais bus lėtesnis nei Lietuvos, o infliacija – aukštesnė. Tad Lietuva ir toliau išliks ekonominio augimo lyderė Baltijos šalyse“, – teigė Ž. Mauricas.
„Tiek Lietuva, tiek Estija šiemet prognozavo vienodą biudžeto deficitą, bet mūsų deficitas bus mažesnis. Pas mus bus -1,4 proc., o Estijoje ir Latvijoje -3 proc.
Mums nėra poreikio didinti mokesčius, nes deficitas nedidelis“, – sakė ekonomistas.
„Atotrūkis tarp ekonomikų ir toliau didės“, – apibendrino jis bei pasikartojo, kad tai kaimynėse lems skirtinga fiskalinė politika.
Infliacija – žemiausia euro zonoje
Šiuo metu nė procento nesiekianti metinė infliacija Lietuvoje ir Latvijoje tapo mažiausiomis visoje euro zonoje. Estijoje ji siekia 3,4 proc. ir laikosi kiek aukščiau ES vidurkio.
„Lietuvoje infliacija galėjo būti dar mažesnė nei fiksuota 0,7 proc., jei ne užsispyrusiai nenorinčios kristi maisto kainos, kurios praktiškai nekinta, nors žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos nuo 2023 metų pradžios sumažėjo gana smarkiai“, – išskyrė ekonomistas.
Vis dėlto, anot jo, kitais metais yra prognozuojamas nežymus infliacijos šuolis dėl keliamų akcizų.
„Tačiau degalų akcizų kėlimas yra teisingas sprendimas, juolab kad degalai Lietuvoje šiuo metu yra pigesni nei Latvijoje ir Lenkijoje, o jų įperkamumas pasiekė visų laikų aukštumas“, – išskyrė jis.
Darbuotojas – nebebus karalius
Darbo rinka, anot jo, išlieka stebėtinai karšta. Prognozuojama, kad ji kiek atvės, tačiau nesušals.
Darbuotojas nebebus karalius, tačiau darbdavys karaliumi taip pat netaps
„Darbuotojas nebebus karalius, tačiau darbdavys karaliumi taip pat netaps. Atsiranda balansas“, – sakė ekonomistas.
Jo manymu, darbo užmokesčio augimą stabdys ženkliai sumažėjusi infliacija bei lėčiau nei atlyginimai augantis produktyvumas.
„Šiemet algos augs 9,6 proc., o kitais metas 7,4 proc.“, – sakė jis.
