Lietuva patyrė pirmąsias pasekmes dėl atlyginimų augimo

Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje darbo kaštai didėjo gerokai sparčiau nei darbo našumas, o tai lėmė didėjantį einamosios sąskaitos deficitą, dėl vidinės paklausos nepaliaujamai didėjo importas, infliacija.

Metinė infliacija 2006 metais Lietuvoje buvo 4,5 proc., o šalies einamosios sąskaitos deficitas išaugo beveik dvigubai ir pasiekė 11,4 proc. Bendrojo vidaus produkto. Pernai importo ir eksporto balansas Lietuvoje buvo neigiamas - į šalį importuota 13,8 proc. daugiau nei eksportuota.

Statistikos departamento generalinis direktorius Algirdas Šemeta metinėje spaudos konferencijoje sakė, kad praėjusieji metai buvo pirmieji, kai Lietuva patyrė neigiamas pasekmes dėl to, kad darbo našumas augo lėčiau nei darbo užmokestis.

„Be abejo, visiems norisi kaip galima greičiau gyventi taip kaip senosiose Europos Sąjungos valstybėse, tačiau nemažiau svarbu yra subalansuota plėtra. Jei darbo užmokestis beatodairiškai didės, vėliau galima sulaukti makroekonominių padarinių", – sakė A. Šemeta.

Beveik išnykęs nedarbas pernai atlyginimus didino maždaug 17 proc.

Praėjusiais metais vidutinis lietuvis neatskaičius mokesčių per mėnesį uždirbo 1500,2 Lt, tai per 200 Lt daugiau nei 2005 m. Tuo tarpu vidutinio lietuvio neto atlyginimas buvo maždaug 180 Lt didesnis nei 2005 metais ir sudarė 1096 Lt per mėnesį.

Labiausiai darbo užmokestis pernai didėjo statybų sektoriuje – maždaug trečdaliu.

Anot A. Šemetos, augantis darbo užmokestis didina ir darbo kaštus, tačiau Lietuva pagal darbo kaštus nuo Europos Sąjungos vidurkio atsilieka maždaug septynis kartus.

Darbo kaštai vienai dirbtai valandai pramonėje ir paslaugose lyginant su 2005 metais didėjo penktadaliu, labiau darbo kaštai didėjo tik Latvijoje – 23, 6 proc., Europos Sąjungoje jie didėjo maždaug 2,6 proc.

Pridėtinė vertė, tenkanti vienai dirbtai valandai Lietuvoje didėjo 5,1 proc. labiausiai sukuriama pridėtinė vertė didėjo pramonėje – 7,3 proc., mažiausiai – prekyboje, kur ji, lyginant su 2005 metais, sumažėjo 2,4 proc.

Užimtųjų skaičius Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc., o nedarbas sumažėjo 2,4 proc. – labiausiai tarp Baltijos šalių. Ypatingai – daugiau nei 5 proc. – mažėjo jaunimo nedarbas, tai labiausiai lėmė emigracija.

Lietuvoje toliau mažėja gyventojų skaičius, per metus jis sumažėjo daugiau nei 20 tūkst. Lietuvoje pernai gimė 700 kūdikių daugiau nei 2005 metais, bet mirė 1160 žmonių daugiau nei užpernai.

Per metus iš Lietuvos išvyko 12,3 tūkst. gyventojų, oficialiai deklaravusių savo išvykimą, į Lietuvą atvyko 7,9 tūkst. imigrantų, iš jų dauguma buvo lietuviai.

Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje buvo 506,8 Lt. Pagal pensijų lygį tarp Baltijos šalių pirmauja Estija, Lietuva yra antroje vietoje, Latvija – trečioje.