Siūlo užsukti į „jaunatvišką sostinę“
Naujienų kanalas „Euronews“ lapkritį apžvelgė labiausiai viliojančias Senojo žemyno vietas darbuotojams, kurių „biuras“ neretai tėra hamakas ir kompiuteris.
„Žmonės persikelia į užsienį dėl daugelio priežasčių: norėdami pabėgti nuo valdžios, pradėdami dirbti naujame darbe, trokšdami būti arčiau šeimos ar tiesiog pažinti naują šalį.
Tačiau tęsiantis pragyvenimo kainų krizei, pagrindine priežastimi persikelti į kitą šalį tampa pigiau atsieinančio gyvenimo paieškos“, – rašoma publikacijoje.
Savo rekomendacijas portalas pateikė remdamasis miestų ekonominius rodiklius lyginančios platformos „Numbeo“ duomenimis. Tačiau pabrėžiama, kad pragyvenimas nėra vienintelis veiksnys, dėl ko reikėtų rinktis vieną ar kitą užsienio šalį. Svarbus esąs ir saugumas, kiti kriterijai. Atsižvelgus į jų pusiausvyrą ir rekomenduotos keturios šalys, tarp kurių – Lietuva.
Atvira kultūra ir visuomenė, anglų kalbos paplitimas taip pat prisideda prie šalies patrauklumo
Šalis pristatoma kaip „augančių ir daug žadančių miestų“ šalis.
„Lietuva taip pat yra populiari tarp skaitmeninių klajoklių, ypač jaunatviškoji sostinė Vilnius, kurioje gausu bendradarbystės erdvių. „Numbeo“ Lietuvai suteikia 47,1 balo įvertinimą (pragyvenimo kaštų indekse, angl. cost of living index – red.). Būsimieji emigrantai gali prašyti nacionalinės (D) vizos, kuri galioja iki vienerių metų“, – teigiama straipsnyje.
Kartu, remiantis „Numbeo“, užsimenama ir apie kainas Vilniuje: maistas – 12 Eur, alaus pinta – 4,5 Eur, vieno kambario buto miesto centre nuomos kaina mėnesiui – 743 Eur.
Ekspertas: kartais nesusimąstome, ką turime
Darbo rinkos ekspertas Andrius Francas komentuoja, kad lietuviai neretai pamiršta tai, ką turi vertinga.
„Neseniai kalbėjau su prancūzais, jie įvardijo konkrečiai Lietuvoje, Vilniuje, kad pas mus labai švaru ir saugu. Apie ką galbūt net nesusimąstome. Be to, pas mus skanus maistas, gražus senamiestis, gera pasivaikščioti, lengva keliauti“, – komentuoja personalo atrankos bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris A. Francas.
Jis pripažįsta, kad ne viskas idealu ir Lietuvoje ar Vilniuje, pavyzdžiui, kalbant apie transporto srautų valdymą.
„Taip, yra spūsčių, 30–45 min. prastovi, pasikeiki, bet: nuvažiuoji į kokį nors Dubajų, – kuris šiuo metu numeris vienas talentų destinacija pasaulyje, – ir ten gali pakliūti į spūstį, kuri važiuoja tris valandas. Tai tas mūsų mažumas kartais yra ir didelis privalumas“, – svarsto pašnekovas.
A. Franco teigimu, vis dėlto nereikia pamiršti, kad šaltuoju metu laiku Lietuva gali nebūti pati svetingiausia vieta skaitmeniniams klajokliams (angl. digital nomads).
„Žiemą esame per šalta lokacija, visi mėgsta kur šilčiau. Net ir mūsų pačių specialistai juda į pietus, į Tenerifę, į dar kur nors, ypač jeigu gali dirbti nuotoliu ir turi mažų vaikų, kuriems nereikia eiti į mokyklą“, – sako ekspertas.
Jo teigimu, į Lietuvą atvykę informacinių technologijų (IT) specialistai iš Baltarusijos taip pat gali būti iš dalies traktuojami kaip skaitmeniniai klajokliai, nors yra sėslesni ir nekeičia darbo šalies kas savaitę ar mėnesį.
Kartais to nevertiname, bet iš didelių miestų atvažiavę žmonės sako „pas jus galima kvėpuoti“
Lietuvos skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius Simonas Černiauskas sutinka, kad Lietuva išties patraukli skaitmeniniams klajokliams, ypač turint omenyje šalies gamtos sąlygas vasarą (palyginti su tradicinėmis turistinėmis Europos kryptimis), taip pat dėl neaukštų (ES mastu) NT nuomos ir apskritai pragyvenimo kainų, spartaus ir gerai išplėtoto interneto, mobilaus ryšio tinklo, miestų kompaktiškumo.
„Atvira kultūra ir visuomenė, anglų kalbos paplitimas taip pat prisideda prie šalies patrauklumo. Sparčiai auganti tech scena irgi ne paskutinis argumentas pasirinkimui. Galima pasidžiaugti dėl tokio Lietuvos įvertinimo – taip pat ir turint omenyje dabartinę geopolitinę padėtį, kas reiškia, jog Lietuva laikoma saugia šalimi“, – sako S. Černiauskas.
Ne vienas požiūris į patrauklumą
Atidžiau pažvelgus į pragyvenimo išlaidų indeksą „Numbeo“ platformoje, – kur įvertinama vidutinė būsto nuomos kaina, maisto produktų, komunalinių paslaugų ir pramogų kainos, – matyti, kad Lietuva Europos mastu yra ties viduriu. Kaip minėta, jos indekso reikšmė šių metų viduryje buvo 47,1 (brangiausias pragyvenimas buvo Šveicarijoje – 101,1, o pigiausias yra Ukrainoje – 25,9).
Platformoje įvertinama ir bendra gyvenimo kokybė, kuri Lietuvoje įvardijama kaip „labai aukšta“. Be jau minėtų pragyvenimo išlaidų, kurios nurodomos kaip žemos, pažymima, jog užterštumas šalyje mažas, saugumas ir sveikatos apsauga aukšto lygio, tiesa, perkamoji galia bendrai šalyje yra vidutinė, o nekilnojamojo turto santykis su pajamomis – didokas.
„Numbeo“ gali būti naudingas palyginimo įrankis, bet nevertėtų pamiršti, kad jame informaciją pateikia vartotojai (kyla šališkumo, subjektyvumo rizika), be to, skirtingiems regionams skiriasi ir pateiktų duomenų mastas. Informacija gali kisti ypač dažnai.
Skaitmeninių klajoklių gyvenimo būdui skirtame portale nomads.com galima matyti kitokį patraukliausių krypčių sąrašą. Čia vartotojai reitinguoja pasaulio miestus pagal interneto greitį, pragyvenimo kaštus, saugumą.
Šimtų miestų reitingo viršūnėje puikuojasi Tailando sostinė Bankokas, antroje vietoje – tos pačios šalies šiaurėje esantis Čiangmajus, tuomet – Japonijos sostinė Tokijas. Savo ruožtu Vilnius yra 287-as, o Ryga – 97-a, Talinas – 19-oje vietoje, Varšuva – 35-oje.
Nedaug Vilnių lenkia Stokholmas (280), Londonas (282), Pekinas (284). Lietuvos sostinė galimai patrauklesnė skaitmeniniams klajokliams už Jerevaną (298), Vieną (365), Madridą (395) ar Paryžių (399).
Kaip dar padidinti šalies patrauklumą?
„Infobalt“ vadovas S. Černiauskas mano, kad aptariama darbuotojų grupė galėtų būti viena iš Lietuvos turizmo plėtojimo krypčių. Kalbant apie šalies patrauklumo didinimą, šiai kategorijai galiotų tas pats, kas aktualu ir migruojantiems specialistams, ir nuolatiniams gyventojams: infrastruktūros (fizinės ir IT, ryšių), sveikatos ir socialinės paslaugų kokybė ir kita.
„Ne paskutinėje vietoje yra ir žinios skleidimas – marketingas konkrečiai šiai turistų grupei. Vizų ir darbo leidimų išdavimo supaprastinimas taip pat vienas svarbesnių šios kategorijos pritraukimo elementų. Skrydžių ir susisiekimo galimybių augimas irgi vaidina ne paskutinį vaidmenį“, – komentuoja S. Černiauskas.
A. Francas sako, kad geopolitinė padėtis ir dabartiniai iššūkiai gali trukdyti Lietuvos patrauklumui tarp skaitmeninių klajoklių. To pavyzdys – vokiečių turistų baimė keliauti po Lietuvą.
„Bijojo keltis keltu į Neringą, nes prie pat – Rusija. Tad iš tolo atrodo (saugumo būklė Lietuvoje – red.) dar baisiau, nei mums būnant čia arčiau. Tai tikrai lemia ir turizmą, ir verslo klausimus“, – sako pašnekovas.
Kalbėdamas apie klimato kaitą jis teigia, kad Lietuvai praverstų rinkodaros kampanija pietų Europoje (Italijoje, Ispanijoje), kur žmonėms sunku pakelti karščius, o tuo metu lietuviai vasarą jau linksta likti gimtoje šalyje.
„Galime turėti vasaros laikotarpiu tokių žmonių, kurie bėga nuo karščių. Ir tuo irgi galėtume pasinaudoti, nes tie klajokliai gal pritraukia savo draugus, patiems patinka ir sako „o, čia visai galima pasilikti“, – sako A. Francas.
Kita dėmesio kryptis – Skandinavija, kur šalčiau ir tamsiau.
Galime turėti vasaros laikotarpiu tokių žmonių, kurie bėga nuo karščių. Ir tuo irgi galėtume pasinaudoti
„Nors mums atrodo, kad pas mus tamsu, pusę penkių sutemo ir jau lyg vakaras, bet ten yra dar tamsiau ir faktiškai saulė nepakyla virš horizonto, ypač žiemos laikotarpiu. Ir ten dar didesnė depresija. Tai irgi galėtų būti mūsų tikslinė auditorija, jeigu norime pasikviesti čia žmones atvažiuoti, padirbėti nuotoliu.
Vėlgi, mūsų privalumai skandinavams – mažesnės kainos, nes alus kainuoja perpus kiek kainuoja Norvegijoje. Pragyvenimo išlaidos už kai kurių šalių čia yra daug patrauklesnės“, – komentuoja ekspertas.
Jis apibendrina, kad Lietuva turi išties didelių galimybių sudominti dirbančius nuotoliu žmones.
„Mūsų interneto ryšio sparta, jeigu kabelių čia mums niekas nenukirtinės pastoviai, mūsų susisiekimas, švara, maisto, vandens kokybė, oro kokybė – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – žali miestai.
Apie tai irgi nesusimąstome: oro švarumas, palyginti su Paryžiumi ar Londonu, nėra ką lyginti. Kartais to nevertiname, bet iš didelių miestų atvažiavę žmonės sako „pas jus galima kvėpuoti“. O mes to nesuprantame“, – teigia bendrovės „Alliance for recruitment“ partneris.
Pasak jo, belieka atsirinkti tikslinę auditoriją, iš kur norima sulaukti žmonių, ir ten prisistatyti.
„Tai yra labai svarbu. Mums nereikia kviesti viso pasaulio, atsirinkime keletą lokacijų, įvardinkime savo privalumus, kuriuos turime, ir kvieskime“, – ragina A. Francas.
Skaitmeninių klajoklių nauda ir galima rizika
S. Černiausko teigimu, kaip ir su kitais turistais, taip ir skaitmeninių klajoklių atveju naudos yra tos pačios – ateinantys pinigai į Lietuvą, sumokami mokesčiai, šalies reklama.
„Skaitmeniniai klajokliai dažnai yra iš turtingesnių šalių, kultūriškai artimesni, dažnai – aukštesnės kvalifikacijos ir daugiau uždirbantys. Todėl ši kategorija tikrai svarbi. Svarbi ji ir dar dėl to, kad gali padėti pritraukti aukštos kvalifikacijos, ypač IT specialistus – tiek tuos, kurie atvyko kaip skaitmeniniai klajokliai, tiek pastovios vietos ieškančius – persikelti čia visam laikui“, – komentuoja „Infobalt“ vadovas.
Skaitmeniniai klajokliai dažnai yra iš turtingesnių šalių, kultūriškai artimesni
Tiesa, jis neatmeta ir neigiamo poveikio galimybės.
„Galbūt kiek neigiamas elementas galėtų būti papildomai auganti NT paklausa, galinti auginti kainas. Tačiau ši vieta turėtų būti sprendžiama didinant pasiūlą, kas reiškia, peržiūrint biurokratinius smagračius ir barjerus gyvenamojo NT projektams, kad jų būtų daugiau, įvairesnių“, – komentuoja S. Černiauskas.
Apie tai rašoma ir „Euronews“ publikacijoje, kur sakoma, kad nors skaitmeninius klajoklius vilioja mažos kainos, tačiau jie gali sukelti neigiamą poveikį vietos bendruomenėms, kurias vėliau užklumpa infliacija ir būsto krizės.
Straipsnyje, greta Lietuvos, išskirta ir Juodkalnija, kuri yra „raižytų kalnų ir Viduramžių gyvenviečių“ kraštas su ledyniniais ežerais ir mažomis kainomis. Maistas čia kainuoja 8 Eur, alaus pinta – 2,2 euro, vieno kambario buto mieto centre nuoma mėnesiui – 545 Eur.
Portugalija pristatoma kaip populiariausia skaitmeninių klajoklių kryptis Europoje. Šalis siūlo schemą, pagal kurią nuotoliniu būdu dirbantiems asmenims suteikiamas leidimas gyventi ir dirbti šalyje iki 12 mėnesių.
Kad atitiktų reikalavimus šiam leidimui, pareiškėjai turi uždirbti ne mažiau kaip 3280 eurų per mėnesį – keturis kartus daugiau nei Portugalijos minimalus darbo užmokestis.
Kainos Lisabonoje: maistas: 12,75 Eur, alaus pinta – 3 Eur, vieno kambario buto miesto centre nuoma mėnesiui – 1413 Eur.
Ketvirtoji pristatoma Kroatija. Nuo 2021 metų sausio Kroatija skaitmeninių technologijų darbuotojams iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių siūlo specialias vizas, leidžiančias jiems pasilikti šalyje iki vienerių metų ir atleidžiančias nuo pajamų mokesčio.
Kainos Kroatijos sostinėje Zagrebe: maistas: – 10 Eur, alaus pinta – 3 Eur, vieno kambario buto centre nuoma – 682 Eur.
