Tarptautiniame JAV „The Heritage Foundation” sudaromame indekse iš viso tirtos 186 šalys. Geriausiai įvertintųjų dešimtuke rikiuojasi Honkongas, Singapūras, Naujoji Zelandija, Šveicarija, Australija, Airija, Didžioji Britanija, Kanada, Jungtiniai Arabų Emyratai, Taivanas.
Estija iš 186 šalių atsidūrė 15 vietoje, Lietuva – 21 vietoje, o Latvija – 35 vietoje. Tarp 44 Europos regiono šalių Lietuva yra 12 vietoje.
Lenkija šiame reitinge užima 46 vietą, Rusija – 98 vietą, Baltarusija – 104 vietą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas išskiria, kad didžiausią įtaką nežymiam nuosmukiui padarė padidėjusios kainos. O ir gerai įvertintos sritys – ne visiškai Lietuvos politikos nuopelnas.
„Neramina tai, kad mažėja Lietuvai skirtas balas. Ekonominės laisvės mažėjimas fiksuojamas nuo 2017 metų. Nors kritimas yra nežymus, bet vis dėlto tai – kritimas. Tam įtakos turėjo ir infliacija, ir ženklus akcizų pakėlimas. Tačiau geroji žinia yra ta, kad nepaisant visko Lietuva vis dar yra tarp laisviausių šalių pasaulyje.
Jei paimtume tris geriausiai įvertintas sritis: biudžetą, prekybos ir pinigų politiką, tai prekybos ir pinigų politika yra labiau Europos Sąjungos nuopelnas, arba dar taip vadinamas „narystės ES dividendas”. Dabartinė biudžeto situacija yra labiau Lietuvos valdžios pastangų rezultatas. Nors čia irgi būtų galima pasvarstyti, kaip atrodytų Lietuvos biudžetas, jei ne ES lėšos“, – komentuoja Ž. Šilėnas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija paprašyta pakomentuoti Lietuvos smuktelėjimą atsakė, kad indekse vertintos su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veikla susijusios sritys, tokios kaip verslo aplinkos reguliavimo veiksmingumas, atvira rinka, investicijos ir prekyba – yra įvertintos palankiai.
„Galima pasidžiaugti vertinimu, kad bendra verslo aplinka šalyje yra veiksminga, verslui steigtis ir veikti nėra biurokratinių kliūčių, o investicijų srautas iš Europos Sąjungos pastaruoju metu augo, ką gerai atskleidžia istoriškai aukščiausia Lietuvos vieta Pasaulio banko „Doing Business“ indekse ir rekordinis į Lietuvą pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičius“, - teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.
„The Heritage foundation” Ekonominės laisvės indekso tyrimo vadovas Anthony‘is Kimas komentuodamas Lietuvos poziciją taip pat pabrėžė, kad didžiausią įtaką turėjo žmoniųvertinimai, apklausos dėl teisinių principų bei padidėjęs kainų lygis.
„2019 metų indeksas apėmė pokyčius nuo 2017 m. antrojo pusmečio iki 2018 m. pirmojo pusmečio. Pagrindiniai naudojami statistiniai duomenys yra 2017 m. duomenys. Nežymus Lietuvos balo sumažėjimas 2019 m. indekse fiksuojamas dėl finansinės laisvės ir teisinės valstybės rodiklių sumažėjimo. Visi trys teisinės valstybės atributai (teisė į nuosavybę, teisinis efektyvumas ir valdžios nuoseklumas) daugiausia priklauso nuo apklausos duomenų. Kalbant apie finansinės laisvės balą, buvo ganėtinai stiprus padidėjimas Vartotojų kainų indekse nuo mažiau nei 1 proc. 2016 metais iki 3,7 proc. 2017 metais. Šis pokytis įvyko dėl daugybės faktorių, tarp jų ir alkoholio akcizų padidinimo ir didesnių importuotų prekių kainų.
Nepaisant visko, bendrai žvelgiant Lietuvos ekonomikos konkurencingumas išlieka solidus, ekonominė laisvė gerokai viršija regioninius ir pasaulio vidurkius. Atsižvelgiant į tai, kad šalies ekonominiai ir instituciniai pagrindai yra tvirti, tikiuosi, kad Lietuva kitais metais grįš į savo poziciją. Matyti, kad infliacijos lygis jau nuo 2018 metų pradėjo mažėti“, – teigė A. Kimas.
„The Heritage Foundation“ sudaromas Ekonominės laisvės indeksas yra metinis duomenų pagrindu įgyvendinamas mokslinių tyrimų projektas. Pagal šį indeksą analizuojamos 186 pasaulio šalių ekonomikos raidos tendencijos. Šalys yra rūšiuojamos ir vertinamos pagal 12 ekonominės laisvės priemonių, kuriomis vertinami teisinės valstybės principai, vyriausybės dydis, reguliavimo efektyvumas, finansinė laisvė ir rinkų atvirumas.
