Lietuvės vadovės galingesnės nei vokietės. Kodėl?

Dar nė viena Europos Sąjungos (ES) šalis šiandien negali pasigirti tuo, kad jos vadovaujančiuose postuose yra po lygiai vyrų ir moterų. Tačiau Lietuva šia kryptimi juda kur kas sparčiau nei, pavyzdžiui, Vokietija. Kodėl?

Vyrų padangės valdovė

Čia prasideda vyrų pasaulis - augalotų vyrų grupė būriuojasi prie įėjimo į aviacijos akademiją „Baltic Aviation Academy” (BAA) Vilniuje. Čia pat kabančiame plakate reklamuojami būsimiems pilotams skirti masažai, kitame kviečiama apsilankyti naktiniame klube. O kaip moterys? Jos šypsenomis pasitinka priimamajame. Et, kaip stereotipiška?

Tačiau iš tiesų viskas čia nėra taip, kadangi būtent moteris suteikia visiems šiems vyrams galimybę pakilti į orą. Tai – BBA generalinė direktorė Eglė Vaitkevičiūtė. Ji žengia labai energingai, tačiau pasisveikinimui ištiestos rankos paspaudimas – švelnus. „Geras yra tas vadovas, kurio nepasigendama, jam išėjus, – sako 35-erių metų moteris. - Tai reiškia, kad vadovas savo darbą atlieka teisingai ir žmonės įmonėje sugeba dirbti savarankiškai.“ Moterims tai ypač gerai sekasi, o vyrams jų asmeninė sėkmė dažnai būna daug svarbesnė, teigia pašnekovė.

Jaunoji karta neskirsto į lytis

Ir visgi būtent vyrams dažniausiai pavyksta prasimušti: Europoje moterys vis dar kur kas rečiau sutinkamos prie įmonių vairo. Vokietijos federalinės statistikos tarnybos atlikto tyrimo duomenimis, šioje šalyje viso labo 30 proc. vadovaujamų postų užima moterys. Pagal šį rodiklį Vokietijos užimama vieta Europoje – paskutiniame sąrašo trečdalyje.

O štai Lietuva, kartu su Latvija, šioje srityje pirmauja: čia 41 proc. vadovų – moterys, ir be jokių specialių kvotų. Iš pirmo žvilgsnio, 11 procentinių punktų skirtumas galbūt neatrodo toks jau didelis. Tačiau tokioje srityje, kaip lygios galimybės, kurioje pažanga kelią skinasi labai lėtai, tai reiškia itin daug.

„Aš net nežinau, kodėl Lietuvos rodikliai tokie geri, tačiau manęs tai nestebina, – sako Lietuvos Verslo moterų tinklo prie Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos pirmininkė, advokatė Dalia Foigt-Norvaišienė. - Būtent jaunesnioji karta supranta, kad profesinėje veikloje ne lytis yra svarbu, o asmeninės savybės bei kvalifikacija.“

Protingos, o kartais ir seksualios

Tuo metu, kai E. Vaitkevičiūtė prieš trejus metus dalyvavo konkurse generalinės direktorės pareigoms užimti, ji dirbo vienos kalbų mokyklos Vilniuje vadove, o prieš tai aštuonerius metus buvo praleidusi JAV. „Aš neturėjau jokios patirties aviacijos srityje, niekuomet anksčiau nesu turėjusi nieko bendro su avialinijų verslu ar pilotų mokymais, – sako ji. - Ko gero, visų pirma mano vadybos žinios ir patirtis įtikino valdybą, kad esu tinkama kandidatė.“

Panašiai nutiko ir Linai Minderienei, kuri nuo 2010 m. yra Lietuvos pašto generalinė direktorė. Jos pavaldiniai – daugiau nei 8 tūkst. darbuotojų.

„Žinoma, iš pradžių buvo sudėtinga: aš turėjau įrodyti, kad galiu neatsilikti nuo vyrų ir gebu ne tik kalbėti apie verslą, bet taip pat ir sėkmingai bendradarbiauti bei įgyvendinti projektus“ – sako ji.

2012 m., jai vadovaujant, įmonė pirmą kartą po ketverių metų vėl dirbo pelningai.

Tokių dalykų, kaip vyrų nenoras įsileisti moterų į savo darbinę aplinką arba nedalykiška kritika, susijusi tik su jų lytimi, abiem moterims Lietuvoje dar neteko patirti.

O juk E. Vaitkevičiūtė tai jau tikrai puikiai atitinka moters – vyrų svajonės - stereotipą: šviesiaplaukė, liekna, graži net ir be makiažo. 2013 m. ji tapo BAA įmonės kalendoriaus viršelio modeliu.

Dalykiniuose pokalbiuose ji laikosi ramiai ir apgalvotai, o balsą pakelia ir griežta tampa tik tuomet, kai to tikrai reikia. Dėl to niekuomet nėra buvę problemų, teigia moteris: „Man atrodo, mano sėkmės paslaptis slypi tame, kad niekada nesistengiu būti kažkuo kitu - tiesiog esu savimi: su visais moteriškais bruožais, su galbūt kartais moterišku žavesiu, su moteriškai aštriu protu ir gebėjimu nuslopinti asmeninį interesą, vardan reikiamo pasiekti rezultato.“

Ant E. Vaitkevičiūtės rašomojo stalo stovi jos šeimos nuotraukos. Jos sūnui šešeri metai, dukrai – treji. Pati moteris po vaikų gimimo greitai sugrįžo į profesinį gyvenimą. Ji pasakoja, kad kartą vienas vyras darbo pokalbio išreiškė susižavėjimą, kad ji taip greitai grįžo į darbą: „Aš tik pažvelgiau į jį ir pasakiau: Aš dėl to visiškai nesididžiuoju.“

Moterys labiau išsilavinusios, vyrus labiau lydi sėkmė

Štai čia ir slypi visas keblumas: Lietuvoje visiems vaikams nepakanka vietų vaikų darželiuose ir lopšeliuose. Trys ketvirtadaliai darbuotojų skundžiasi dėl to, kad labai sunku yra derinti profesinį gyvenimą su šeima. O dėl finansų krizės valstybė dar ir motinystės pašalpas ir išmokas už vaikus sumažino.

„Lietuvoje daug daugiau moterų turi universitetinį išsilavinimą, nei vyrų – 100 tokių vyrų tenką 150 universitetinį išsilavinimą turinčių moterų“, – sako D. Foigt-Norvaišienė.

Tačiau nepaisant to vadovo postus vėliau užima daugiau vyrų nei moterų. Pavyzdžiui, BAA priklauso aviacijos įmonių grupei „Avia Solutions Group“. ­­­ Valdyboje čia sėdi vieni vyrai, o tarp E. Vaitkevičiūtės septynių kolegų – generalinių direktorių – yra dar tik vos viena moteris. Ir Lietuvos pašto vadovės L. Minderienės aplinkoje direktoriais dirba vieni vyrai.

Taigi, Lietuva tikrai nėra lygių galimybių rojus. Dar ne. Tačiau visuomenė yra tam pasiruošusi, sako Eglė Vaitkevičiūtė: „Aš manau, kad Lietuva yra atviresnė, nei kitos šalys. Mes tiesiog bandome pasinaudoti geriausia kitų šalių patirtimi. Todėl mes nesame persisunkę to požiūrio, kad tik vyrai gali kažko pasiekti. Kiekvienas gali.“ Bent jau kai ji su besiplaikstančia „arklio uodegos“ šukuosena bėga akademijos koridoriumi, augaloti vyrai pagarbiai užleidžia kelią.

DELFI dalyvauja žurnalistinių mainų projekte „Iš arti“ („Nahaufnahme“), kurį organizuoja Goethe's institutas. Šio projekto metu žurnalistai iš Vokietijos ir kitų Europos šalių trumpam (2-4 savaitėms) pasikeičia savo darbo vietomis. Kovo mėnesį DELFI į savo komandą priėmė Vokietijos visuomeninio transliuotojo Deutsche Welle žurnalistę Moniką Griebeler. 2012 m. gruodį DELFI žurnalistė Vytenė Stašaitytė svečiavosi Deutsche Welle redakcijoje Bonoje. Daugiau informacijos apie šį projektą galite rasti ČIA.