„Pastaraisiais metais turėjome ir turime kaip niekad daug didelių iššūkių, besipilančių ant Lietuvos ir pasaulio, – sako CVMarket.lt marketingo vadovė Raimonda Tatarėlytė, – pandemija, karas, prognozuojama ekonominė krizė. Tad nieko nuostabaus, kad, nepaisant netgi verslo paramos priemonių, auga ir dirbančiųjų nerimas dėl savo darbo vietos.
Kaip rodo statistikos bendrovės Statista atliktos tarptautinės apklausos duomenys, dėl savo finansinės ateities susirūpinę 33 proc. JAV, po 32 proc. Vokietijos ir Didžiosios Britanijos, 27 proc. Prancūzijos, 44 proc. Ispanijos gyventojų. Turėkime mintyje, kad minėta apklausa pabaigta pirmame šių metų ketvirtyje, kai tik prasidėjo karas Ukrainoje. Tad tikėtina, kad nerimaujančių procentas daugumoje šalių gerokai pasistiebė.“
Optimistų vis dar daugiau
Kaip rodo CVMarket.lt atlikta Lietuvos dirbančiųjų apklausa, kurioje dalyvavo 1071 respondentas, lietuvių nerimas dėl turimos darbo vietos taip pat auga. Šiuo metu nerimauja ar tiesiog bijo prarasti savo pajamų šaltinį 48,4 proc. dirbančiųjų. 17,6 proc. minėjo, kad jaučia prastėjančią padėtį ekonomikoje ir patys pažįsta jau atleistų žmonių. 5,9 proc. sakė, kad įmonės, kuriose jie dirba, išgyvena ne pačius geriausius laikus, kas gali baigtis ir atleidimais. Dar 3,1 proc. respondentų girdėjo, kad jų įmonę ar skyrių reorganizuos, mažins etatus
Kiek daugiau nei penktadalis visų apklaustųjų tiesioginės baimės neišreiškė, tačiau minėjo, jog tikrai nėra ramūs dėl savo ateities.
Tiesa, manančių, kad su jų darbu nieko blogo neatsitiks vis dėlto buvau daugiau – 51,6 proc. visų apklaustųjų. 43,8 proc. teigė, kad turi paklausią specialybę ar keletą specialybių, su kuriomis darbo rinkoje neprapuls, 5,9 proc. tiesiog įsitikinę, kad be darbo neliks, o 2 proc. viltis deda į savo nuosavą verslą, kuris, jų manymu, padės išsilaikyti ir krizės akivaizdoje.
Analitikų teigimu, jei pasižiūrėsime į 2020 m. spalio mėnesio apklausos rezultatus, pastebėsime, kad lietuvių baimės akys tuomet buvo didesnės, nors pasaulį slėgė tik pandemija. Nesijaudinančių dėl darbo buvo tik 40,5 proc., kai bijančių jo netekti priskaičiavome 39,2 proc., o 20,3 proc. teigė jaučiantys šiokį tokį nerimą. Atrodo, kad lietuviai prisitaikė gyventi sudėtingomis sąlygomis ar atsipūtė, pamatę, kad atleidimai iš darbo dėl koronos buvo mažesni nei pranašauta. Tiesa, besąlygiškai tikinčių savo verte darbo rinkoje tuomet buvo kone triskart daugiau, o pasitikinčių savo turima profesija ar profesijomis dalis per šį laiką išaugo daugiau nei dvigubai.
Kur daugiau mažiau užtikrintų
Kaip rodo apklausos rezultatai, dėl darbo šiuo metu labiau nerimauja moterys. Tarp jų mažiau pasitikinčių savo specialybe ar specialybėmis (39,7 proc. moterų, 47,9 proc. vyrų), daugiau nuogąstaujančių dėl ekonomikos būklės ir girdėjusių apie pažįstamų atleidimus (21,1 proc., 13,3 proc.), tačiau daugiau ir nuosavo verslo savininkių, įsitikinusių, kad išgyvens ir ekonomines negandas (2,3 proc., 1,4 proc.).
Netikėta, kad pasitikinčių savo verte darbo rinkoje daugiau buvo tarp vyresnių nei 30-ies metų apklausos dalyvių (30-ies ir jaunesni m. – 40,4 proc., vyresni nei 30 m. – 45,7 proc.), tiesa, tiesmukai teigiančių, kad tiesiog negali likti be darbo buvo daugiau tarp jaunų darbuotojų (8,6 proc., 3,8 proc.). O štai dirbančių sunkumus patiriančiose įmonėse gerokai daugiau buvo tarp vyresnių (2,8 proc., 8,0 proc.), tačiau vyresni taip pat labiau tikėjo savo nuosavo verslo atsparumu ekonomikos iššūkiams (1,0 proc., 2,4 proc.).