Įsiskolinimų daugėja
Birželį fiksuota beveik 243 tūkst. įsiskolinusių Lietuvos gyventojų, kuriems bendrai priklauso 253 tūkst. skolų. O bendra skolų suma siekia 371,9 mln. eurų, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Vyrai įsiskolinę 2,5 karto daugiau nei moterys: atitinkamai jų turimos skolos siekia 267 mln. eurų ir 105 mln. eurų.
Vien šiemet naujai užfiksuotų skolų skaičius siekia 22 tūkst., naujų skolininkų užfiksuota 20,3 tūkst., o jų skolų suma nuo metų pradžios paaugo 16,1 mln. eurų. Vidutinės skolos dydis šiuo metu siekia 729 eurus.
„Palyginti su visu laikotarpiu, vidutinės skolos dydis susitraukė perpus (nuo 1468 eurų iki 729 eurų), kadangi šiuo metu dominuoja ne skolos už nekilnojamąjį turtą, t. y. pradelstos būsto paskolos, bet mažesnės vartojimo paskirties paskolos“, – komentuoja „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka.
Daugiausiai „šviežių“ šiais metais užregistruotų skolų užfiksuota šiose veiklose: skolų išieškojimas, kai pradinis įsiskolinimas dažniausiai būna finansinėms įstaigoms, o po tam tikro termino skolos yra perduodamos skolų išieškojimo bendrovėms – iš viso 6,9 mln. eurų, finansinių paslaugų sektorius – 4,4 mln. eurų, administracinė ir aptarnavimo veikla (nuoma ir pan.) – viso 2,8 mln. eurų.
Dažniau skolinasi vaikų reikmėms
Be to, kredito biuras pastebi išaugusį gyventojų poreikį vartojimo kreditams. Anot J. Rojakos, padažnėjo atvejų, kai namų ūkiai buvo priversti imti paskolas, norint išleisti vaikus į mokyklą, jų kanceliarinėms prekėms, uniformoms ir pan.
„Vartojimo paskolos turi tam tikrą sezoniškumą: gyventojai daugiau vartoja ateities sąskaita prieš Kalėdas ir atostogų sezono pradžią, t. y. birželį. Tačiau pernai dėl didelės infliacijos poreikis vartojimo paskoloms augo visą antrą pusmetį: jų padaugėjo prieš „Juodąjį penktadienį“ ir nesiliovė augti šiais metais. Gyventojų apetitas vartojimo paskoloms nuo priešpandeminio lygio išaugo 3 kartus: tiek dėl išduodamų vartojimo paskolų skaičiaus, tiek ir dėl augančių sumų“, – komentuoja ekonomistė J. Rojaka.
Tiesa, anot jos, pastaruoju metu gyventojų nuotakos tampa racionalesnės, kadangi namų ūkiai prasčiau vertina savo finansines ir šalies ekonominės padėties perspektyvas, tad didesniems pirkiniams ketina išleisti mažiau.
Skolinasi ir vasaros atostogoms
Skolų valdymo bendrovės „Easy Debt Service“ direktorė Rasa Butkuvienė taip pat pastebi, kad auga gyventojų įsiskolinimų sumos. Tačiau tai labiau sieja su prekių, paslaugų kainų ir palūkanų didėjimu.
„Skolų ne tiek stipriai augo, kiek nuo metų pradžios išaugo vidutinė įsiskolinimų suma, maždaug iki 20 proc.“, – pažymi ji.
Pagrindinės įmonės fiksuojamos įsiskolinimų sritys: telekomunikacijos, vartojimo kreditai ir komunalinės paslaugos.
„Auga telekomunikacijų paslaugų ir telefonų kainos, taip pat ir parkingas, kuris patenka į bendrą krepšelį, t. y. žmonės (per savo operatorius – red.) atsiskaito ne tik už telekomunikacijų, bet ir papildomas paslaugas. Jei, tarkime, Vilniuje skirtingose zonose automobilių stovėjimas brango, natūralu, kad dėl to ir fiksuojamas augimas“, – aiškina R. Butkuvienė.
„Brangsta ir šiukšlių išvežimas, elektra ir vanduo, tačiau komunalinių paslaugų srityje daug sezoniškumo. Pas mus dažniausiai ateina 3 mėn. senumo skolos, tai reikia vertinti, kas rinkoje vyko prieš tiek laiko.
Kadangi rudenį buvo itin brangi elektra, todėl normalu, kad ir skolos šioje srityje dabar didesnės“, – kalba „Easy Debt Service“ vadovė.
Ji pastebi, kad auga ir vartojimo kreditų skolos: „Dažniausia jie naudojami kasdieniam vartojimui, smulkiai buitinei technikai ir transporto priemonėms. Dar yra atostogos, bet dažniausiai žmonės to kaip priežasties nenurodo, todėl tai patenka į kasdienes vartojimo reikmes. Jei žmonės ima kreditus vasaros atostogoms, tai paskolų išieškojimo įmonės tai mato rudenį.“
Piktybiškus skolininkus – tiesiai į teismą
Pašnekovės teigimu, gyventojai skolas grąžina kaip įprastai: dalis piktybiškai sąmoningai vėluoja, kita dalis iš tikrųjų negali atsiskaityti ir susiduria su tikromis finansinėmis problemomis.
„Dažniausiai deriname grafikus ir galimybes kaip jiems išsimokėti dalimis. Tokių prašymų dabar sulaukiame dažniau. Anksčiau tokie gyventojai buvo linkę atsiskaityti per 1-2 kartus, dabar prašo keliems mėnesiams ilgiau išskaidyti mokėjimą. Tai yra gerai, nes matome judėjimą ir žinome, kad žmogus yra įsipareigojęs“, – sako R. Butkuvienė.
O su piktybiniais gyventojais, kurie specialiai delsia atsiskaityti, einama tiesiai į teismus.
„Kreipiamės į teismus ir bandome prisiteisti, nes kito kelio nelabai yra. Gal anksčiau skolų išieškojimo rinkoje būdavo ilgiau laukiama, t. y. ikiteisminis skolų išieškojimas, kai bandoma rasti žmogų, jį pasiekti ir įkalbinėti grąžinti skolas. Dabar matome, kad tai – tik laiko tempimas, tad stengiamės kuo greičiau atiduoti į teismą, jei matome, kad žmogus nesitaria ir yra piktybiškas“, – pažymi skolų valdymo bendrovės vadovė.
Rudenį situacija gali pablogėti
Ekspertė svarsto, kad pasibaigus vasarai, skolų išieškojimo rinkoje pamatysime tikrąjį vaizdą – gali padaugėti įsiskolinusių gyventojų ir jų skolų.
„Tam tikri sektoriai šiuo metu susiduria su didesniais sunkumais, todėl tikėtina, kad tose rinkose atsiras tam tikrų svyravimų, manau, kad daugiau pamatysime rudenį. Paprastai tada pastebime didesnių pokyčių – įmonės atiduoda daugiau skolininkų, nes darbuotojai vasarą atostogauja ir tokius sprendimus dažniausiai atideda rudeniui. Tada, manau, ir pamatysime tikrąjį vaizdą, gali būti (skolų – red.) padidėjimas.
Dabar žmonės dar gyvena iš santaupų, galbūt susiranda kitus darbus, bet tos darbo vietos persiskirstys – geresnės bus pakeistos blogesnėmis. Normalu, kad žmonės bus pervertinę savo galimybes ir negalės atsiskaityti už pasiimtus kreditus, todėl rudenį jiems gali būti sunkiau“, – prognozuoja R. Butkuvienė.
Bankuose laikomi indėliai pasiekė naujus rekordus
Nepaisant to, kad lietuvių įsiskolinimai auga, bankuose vis dar laikomos įspūdingos indėlių sumos. Naujausi duomenys rodo, kad šiuo metu lietuviai bankuose laiko kiek daugiau nei 21,2 mlrd. eurų.
„Lietuvos gyventojų indėliai bankuose auginami atkakliai, ir ši tendencija tik sustiprėjo nuo pandemijos pradžios. Tiesa, jeigu anksčiau terminuoti indėliai sudarydavo apie tris ketvirtadalius visų indėlių, šiai dienai jų dalis siekia tik 20 proc.
Bankams didinant terminuotų indėlių palūkanas, šis taupymo instrumentas gyventojams vėl tapo patrauklus. Metų pradžioje indėlių šiek tiek mažėjo, tačiau tiek kovą, tiek balandį jau buvo sumušti nauji rekordai, ir dabar sukaupta suma siekia 21,2 mlrd. eurų“, – komentuoja „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė J. Rojaka.
Kita vertus, kaip pastebi, nemaža dalis gyventojų indikuoja, kad jų galimybės taupyti blogėja.
„8-9 proc. gyventojų teigia, kad gyvena iš santaupų ar skolintų lėšų, o beveik penktadalis visiškai nesitiki nors kiek sutaupyti. Auga gyventojų, manančių, kad nedarbas didės, skaičius. Tai rodo, kad toliau ryškėja atotrūkis tarp skirtingų Lietuvos gyventojų finansinės situacijos, ir ši tendencija bus dar stipri šiais metais“, – pažymi ekonomistė.