Lietuvių verslai Rusijoje: kas su jais vyksta

Lietuvos gamintojai ne tik eksportavo savo maisto produktus į Rusiją, bet dalis jų yra investavę į gamyklas šioje nuo Vakarų ekonomiškai užsiveriančioje šalyje.

DELFI pasiteiravo verslininkų, kaip sekasi gaminti produktus Rusijoje po praėjusią savaitę šios šalies Vyriausybės priimto sprendimo metus neįsileisti maisto ir žemės ūkio produkcijos iš šalių, kurios jai pritaikė sankcijas.

Žuvies perdirbimo gamyklą Kaliningrado srityje turinčios įmonių grupės „Vičiūnai“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Visvaldas Matijošaitis DELFI pripažino, kad teko sumažinti šios gamyklos gamybos apimtis.

„Šiek tiek primažinome gamybą, šiuo metu žaliava yra jūroje ir klausimas, kaip bus su leidimu. Dalį žaliavos įleido, bet mes žvelgiame į ateitį, ar spėsime perorientuoti tiekimą, todėl taupome“, - komentavo jis.

Verslininkas tikisi vėliau pirkti žaliavą tik iš tų šalių, kurioms Rusijos draudimas negalioja.

„Mūsų žaliavų pirkimo geografija yra plati, ją mes perkame ir iš Kanados, ir iš JAV, ir iš Pietų Amerikos, ir iš Azijos. Reikia tik srautus persistumdyti. Žinoma, problemų bus, nes tai nėra lengvas darbas: reikia parengti dokumentus, kontraktus persiderėti“, - sakė V. Matijošaitis.

Pasak jo, šiek tiek sumažintos gamybos apimtys leis atlikti profilaktinį remontą.

Dalis lietuvių maisto perdirbėjų, turinčių gamyklas Rusijoje, apie situaciją viešai kalbėti nenori.

Persiorientuoti teko anksčiau

Mėsos perdirbėjams Rusijoje žaliavos tiekėjus teko keisti anksčiau nei kitiems gamintojams, nes Rusija metų pradžioje dėl afrikinio kiaulių maro uždraudė įvežti kiaulieną iš visos Europos Sąjungos.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius DELFI sakė, kad iš asociacijai priklausančių mėsos perdirbėjų tik „Klaipėdos mėsinė“ turi gamyklą Rusijoje, Kaliningrado srityje. Anot jo, gamyba nestoja, tačiau labai pabrango žaliavos.

„Ten vietinės žaliavos nėra. Iš Lietuvos ir kitų Europos šalių įsivežti negalima. Dar tada, kai Rusija uždraudė kiaulienos importą dėl afrikinio kiaulių maro, į šią sritį mėsa buvo vežama iš Brazilijos, Čilės, Kanados. Dėl to didmeninėje prekyboje kilogramas kiaulienos sprandinės kainuoja 8 JAV dolerius (kiek daugiau nei 20 Lt – DELFI), taigi dvigubai daugiau nei Lietuvoje. Nėra kitos išeities ir žmonės šią kainą moka“, - komentavo jis.

Asociacijos turimais duomenimis, po draudimo importuoti kiaulieną, žaliavinė kiaulienos mentė Kaliningrado mėsos perdirbėjams pabrango 59 proc., mėsos nuopjovos iš kurių, pavyzdžiui, gaminamos dešros – 79 proc. Atitinkamai brango ir galutiniai produktai parduotuvių lentynose.

„Rusijos žmonės už tai moka ir mano, kad taip yra dėl politinės situacijos, kad visi aplinkui yra blogi. Išgąsdinti kainomis juos yra sudėtinga. Propaganda veikia ir jie tuo tiki. Skaudžiausia, kad žmonės kenčia, bet jie nežino, kad situacija yra dirbtinai sukurta“, - komentavo E. Mackevičius.
Pati „Klaipėdos mėsinė“ situacijos nekomentuoja ir pataria kreiptis į asociaciją.

DELFI jau rašė, kad VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją pernai sudarė daugiau nei 1 mlrd. Lt, maždaug 500 mln. Lt perveždami maisto produktus šioje rinkoje gavo ir Lietuvos vežėjai.

Ekonomistai prognozuoja, kad dėl Rusijos embargo Lietuvos BVP gali netekti 0,4-0,8 proc. metinio augimo.