Lietuvos banko sprendimu „Foxpay“ nurodyta:
neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų su įstaigos akcininke Ieva Trinkūnaite susijusiems klientams;
neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei priskiriamiems klientams, investavimo („Forex“, sandoriai dėl kainų skirtumo), lošimų, informacinių technologijų, rinkodaros ir virtualiųjų valiutų paslaugas teikiantiems klientams.
Kaip tvirtinama Lietuvos banko pranešime, siekiant apsaugoti klientų lėšas, užtikrinti „Foxpay“ duodamų privalomų nurodymų vykdymo kontrolę ir su įstaigos veikla susijusios patikimos informacijos teikimą Lietuvos bankui, nuspręsta paskirti „Grant Thornton Baltic“ laikinuoju atstovu įstaigos veiklos priežiūrai.
Tai reiškia, kad kiekvienas su „Foxpay“ veikla susijęs įstaigos vadovų sprendimas galės būti priimamas tik su laikinojo atstovo sutikimu, Lietuvos bankui bus nuolat teikiama informacija apie „Foxpay“ veiklą.
Informuojama, kad Lietuvos banko sprendimas priimtas atsižvelgiant į 2024 m. liepos 9 d. užbaigto patikrinimo metu nustatytus faktus. Sulaukus išsamių „Foxpay“ paaiškinimų, bus visapusiškai vertinami patikrinimo rezultatai ir galutinai nuspręsta dėl taikytinų poveikio už nustatytus pažeidimus priemonių.
Lietuvos bankas nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. kovo 20 d.) „Foxpay“ veikla ir jos valdymas turėjo esminių ir reikšmingų trūkumų, susijusių su netinkamu teisės aktų reikalavimų įgyvendinimu – atitikties licencijos išdavimo reikalavimams, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei šios srities vidaus kontrolės, klientų lėšų apsaugos ir kontrolės bei informacijos saugumo valdymo srityse.
Įvertino riziką dėl Trinkūnaitės ryšių
Nustatyta, kad „Foxpay“ akcininkė I. Trinkūnaitė neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, be to, „Foxpay“ veikloje faktiškai dalyvavo su I. Trinkūnaite artimais ryšiais susijęs asmuo, kuris buvo įtraukiamas į įvairius su „Foxpay“ veikla susijusius klausimus.
„Taip pat užfiksuotos su netinkamu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimu susijusios faktinės aplinkybės. Jos leidžia pagrįstai manyti, kad „Foxpay“ buvo susidariusi nuolatinio pobūdžio didesnė interesų konfliktų rizika dėl I. Trinkūnaitės ir su ja susijusių įmonių, ši rizika nebuvo tinkamai valdoma.
„Foxpay“ netinkamai reglamentavo ir vertino atvejus, kai pagal rizikos vertinimo ir valdymo procedūras būdavo nustatoma didesnė kliento pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika – tiek dėl kliento turto ir lėšų šaltiniui nustatyti surinktų dokumentų įvertinimo, tiek dėl sustiprintos stebėsenos priemonių taikymo.
Tam tikrais atvejais „Foxpay“ stebėsenos sistema neveikė ir įtartinos klientų mokėjimų operacijos nebuvo stabdomos, „Foxpay“ neatliko vidinių mokėjimo operacijų tarp įstaigos klientų stebėsenos. Nebuvo ir momentinės stebėsenos scenarijų, kurie užtikrintų tinkamą klientų, kurie yra paslaugų, susijusių su virtualiuoju turtu, teikėjai, stebėseną.
Tikrinamuoju laikotarpiu „Foxpay“ netinkamai įgyvendino klientų lėšų apsaugos ir šios srities vidaus kontrolės bei informacijos saugumo valdymo reikalavimus. Užfiksuota, kai be jokio teisinio pagrindo paslaugas Foxpay teikiantis juridinis asmuo disponavo „Foxpay“ klientų lėšomis, kurių pervedimas į klientų lėšų apsaugai skirtą „Foxpay“ specialiąją sąskaitą priklausė ir nuo to, ar tas asmuo atliks minėtus pervedimus ir ar tai padarys laiku“, – vardijama Lietuvos banko pranešime.
Taip pat nustatyta, kad „Foxpay“ prie savo informacinių sistemų suteikė prieigą vartotojams, kurių tapatybės negalima buvo nustatyti. Tai kelia grėsmę „Foxpay“ veiklos saugumui ir patikimumui, klientų interesų ir lėšų apsaugai.
Be to, tvirtinama, kad „Foxpay“ patikrinimo metu Lietuvos bankui teikė netikslią, neteisingą ir neišsamią, o tam tikrais atvejais prieštaringą informaciją, susijusią su įstaigos klientais, jų bylomis ir atliktomis mokėjimo operacijomis, vidaus kontrolės procesais ir kt.
„Delfi“ primena, kad šią savaitę bendrovė „Foxpay“ pranešė, jog Ieva Trinkūnaitė pardavė savo turėtas akcijas trims fiziniams asmenims, įmonės darbuotojams. Taip pat atnaujinta įmonės valdyba. Atsinaujinusi akcininkų sudėtis visuotinio akcininkų susirinkimo metu paskyrė naujus „Foxpay“ valdybos narius.
„Foxpay“ direktorius Saulius Galatiltis tuomet dar laukdamas Lietuvos banko išvados tvirtino, kad įmonė yra atskiras subjektas, tad neturtiniai apribojimai akcininkui neturėtų automatiškai virsti įmonės veiklos ribojimais.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, konservatorės Monikos Navickienės sutuoktinio Mindaugo Navicko valdomą „Litlab“ ketino įsigyti skandalo epicentre atsidūrusi finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė. Visgi, vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija neleido jai įsigyti „Litlab“.
Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų. Vėliau portalas delfi.lt paskelbė, jog I. Trinkūnaitės aplinka turi grėsmę keliančių ryšių su užsienio valstybių institucijomis, fiziniais ir juridiniais asmenimis.
