Kaip rašoma Lietuvos banko pranešime, „Phoenix payments“, teikdama vieną iš pagrindinių paslaugų, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimui pasitelkė partnerius. Didžiausią apyvartą generavo šios paslaugos klientai, vykdę didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos veiklą. Procesui valdyti skirtos įstaigos vidaus kontrolės procedūros turėjo reikšmingų trūkumų ir jų nepakako siekiant užtikrinti efektyvią partneriams priskirtų funkcijų kontrolę ir suvaldyti su tuo susijusias rizikas.
„Reikšminga „Phoenix payments“ klientų dalis priskiriami didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei, tačiau įstaiga neužtikrino, kad jiems būtų taikomos tinkamos sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonės. Praktikoje įstaigos naudojamos priemonės buvo neefektyvios ir nepakankamos.
Tai patvirtina ir patikrinimo metu nustatyti trūkumai ir pažeidimai vertinant konkrečius atvejus. Įstaiga buvo užmezgusi tarptautinius korespondentinius santykius su trečiosios šalies finansų įstaiga, kurios apyvarta tikrinamuoju laikotarpiu sudarė reikšmingą visų įstaigos klientų apyvartos dalį. Tačiau ir šiuo atveju „Phoenix payments“ netinkamai taikė sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemones.
Įstaiga taip pat nenustatė pakankamų kliento dalykinių santykių ir operacijų stebėsenos priemonių, tinkamai nereglamentavo ir nevykdė stebėsenos sprendimų peržiūros ir vertinimo, dažnu atveju neužtikrino, kad klientų sudaryti sandoriai atitiktų apie juos turimas žinias. Tikrinamuoju laikotarpiu vidinius tyrimus dėl įtartinų klientų operacijų ji atliko neišsamiai arba formaliai, ne visais atvejais nustatė klientų atliekamas įtartinas pinigines operacijas (sandorius). Pavyzdžiui, daugumoje klientų bylų, kuriose nustatyta trūkumų, buvo neaiški kliento lėšų kilmė, tačiau dėl to nebuvo renkama papildoma informacija arba nebuvo atliekamas išsamus pateiktų dokumentų vertinimas. Nemažos dalies atrinktų klientų atveju nebuvo tinkamai išsiaiškinta atliktų mokėjimo operacijų paskirtis, tikslas, jų ekonominis pagrįstumas“, – apie pažeidimus praneša Lietuvos bankas.
Pridedama, kad atsižvelgta į tai, kad įstaiga aktyviai bendradarbiavo, parengė trūkumų šalinimo planą, ėmėsi priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, ir į kitas aplinkybes.
„Phoenix payments“ skirta 970 tūkst. Eur bauda ir įpareigojimas iki liepos 31 d. pašalinti likusius pažeidimus ir veiklos trūkumus, laikinai neužmegzti dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų naujiems su didesne pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika susijusiems klientams.
Primenama, kad Lietuvos bankas poveikio priemones skiria atsižvelgdamas į pažeidimų sunkumą, priemones, kurių imamasi, kad ateityje pažeidimas nesikartotų, kitas reikšmingas aplinkybes. Baudos dydis taip pat priklauso ir nuo finansinių rodiklių.
Registrų centro duomenimis, 2018 metų rugsėjį įregistruotos „Phoenix Payments“ akcininkais nurodomas Islandijoje registruotas Bjoernas Snorrasonas ir „Emerchantpay Limited“.
