Pasak jos, pirmiausia turime pasiekti inovacijų proveržį ir didinti kuriamų prekių ir paslaugų pridėtinę vertę.
„Reikia pripažinti, kad Lietuva inovacijų srityje pastaraisiais metais padarė šiokią tokią pažangą. Europos Komisijos (EK) sudaroma Europos inovacijų švieslentė rodo, kad šalyje gerėja inovatyvaus verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimas, didėja įmonių, kurios diegia inovacijas, dalis. Tačiau proveržio vis dar stinga - Lietuva minėtoje švieslentėje vis dar priskiriama prie nuosaikių inovatorių, o inovacijų rezultatai vis dar yra kuklūs“, - Lietuvos banko pranešime cituojama ekonomistė.
Ji pridūrė, kad aukštųjų technologijų prekių eksporto dalis pernai sudarė apie 8 proc. bendros eksporto struktūros - mažiau už 18 proc. siekiantį ES vidurkį ir beveik nepakito per pastaruosius ketverius metus. Nors dirbančiųjų aukštųjų technologijų sektoriuje dalis pernai šiek tiek išaugo, ji siekė mažiau nei 3 proc. ir tarp ES narių Lietuva lenkė tik Graikiją.
„Inovacijų proveržį galėtų padėti pasiekti koordinuotos valstybės institucijų pastangos kuriant inovacijoms palankią aplinką, teikiant pagalbą aukštojo mokslo įstaigoms komercializuoti išradimus, kryptingai bei efektyviai panaudojant ES paramos fondų lėšas ir svarbiausia - įgyvendinant kokybinius švietimo sistemos pokyčius“, - sakė L. Galdikienė.
Pasak jos, Lietuvoje taip pat būtina kelti švietimo ir mokslo kokybę, skatinti mokymąsi visą gyvenimą, nes galimybes pasiekti geresnių rezultatų inovacijų srityje ir padidinti Lietuvos ekonomikos augimo potencialą riboja prasta švietimo ir mokslo kokybė.
„Prastus mokinių pasiekimus patvirtina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atliekamo Tarptautinio moksleivių vertinimo programos (PISA) išvados - 2015 m. Lietuvos moksleivių visų kategorijų, t. y. matematikos, skaitymo ir gamtos mokslų, rezultatai nesiekė EBPO vidurkio. Pagal minėtą Europos inovacijų švieslentę Lietuvos mokslinių tyrimų kokybė taip pat atsilieka nuo ES vidurkio - Lietuvos aukštojo mokslo įstaigos negali pasigirti pasaulyje labiausiai cituojamų mokslinių publikacijų gausa. Tačiau, vertinant tarptautinius universitetų reitingus, Lietuvos aukštojo mokslo situacija po truputį gerėja“, - komentavo ekonomistė.
Kokybiško ir pasiekiamo švietimo reikšmę, pasak jos, didina ne tik inovacijų poreikis, bet ir technologinė revoliucija. EBPO pernai atlikti skaičiavimai rodo, kad daugiau nei 60 proc. darbo vietų Lietuvoje būdinga didesnė nei 50 proc. automatizacijos rizika. Manoma, kad daugiausia naujų gerai apmokamų darbo vietų bus sukurta aukštos kvalifikacijos darbuotojams, ypač aukštųjų technologijų sektoriuje, tačiau manoma, jog lietuviai nėra tinkamai pasirengę jas užpildyti.
„EBPO atliktas suaugusiųjų gebėjimų tyrimas parodė, kad 60 proc. 20-64 m. lietuvių turi prastus skaitmeninio raštingumo įgūdžius - tai vėl vienas prasčiausių rezultatų tarp EBPO narių. Deja, suaugusiųjų mokymasis nėra populiarus, o šalyje vykdomos bedarbių perkvalifikavimo programos neretai neatitinka ne tik ateities, bet ir šiandienos darbo rinkos poreikių. Būtina priartinti šias programas prie šio amžiaus darbo rinkos poreikių, gerinti tokio švietimo pasiekiamumą galimai pasitelkiant šiuolaikines technologijas, aktyviau į mokymosi visą gyvenimą procesą įtraukti darbdavius“, - pranešime cituojama L. Galdikienė.
Pasak jos, svarbu spręsti ir darbuotojų trūkumo problemas, pritraukti talentų ir juos susigrąžinti.
„Pastaruoju metu situacija migracijos srityje nuteikia optimistiškai - praėjusiais metais į šalį atvyko beveik tiek pat žmonių, kiek ir išvyko, o šiemet gali pavykti pasiekti teigiamą migracijos balansą. Tačiau nedidelis teigiamas migracijos balansas neišspręs gyventojų senėjimo ir darbingo amžiaus gyventojų mažėjimo problemos, kuri ir toliau bus svarbus ekonomikos augimą ribojantis veiksnys“, - sakė ekonomistė.
Ji pridūrė, kad vienas iš galimų prastėjančios demografinės situacijos sprendimų būdų - didesnė imigracija. Svarbu nepamiršti ir vidaus išteklių paieškos - kurti priemones, padedančias į darbo rinką įtraukti neįgaliuosius, vyresnio amžiaus ir gyventojus iš vietovių, kuriose didelis nedarbas, pavyzdžiui, geresnis ekonomiškai atsiliekančių vietovių susisiekimas su didžiaisiais miestais galėtų sumažinti darbuotojų trūkumo problemą miestuose.
L. Galdikienė mano, kad taip pat reikia gerinti institucijų veiklos kokybę ir valstybės valdymą, nes aukšta institucijų veiklos kokybė ir valstybės valdymo standartai yra esminė tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo sąlyga. Tai, pasak jos, apima tokius kriterijus, kaip lanksčiai ir efektyviai veikiančią prekių ir darbo rinką, skaidrią verslo aplinką, efektyvų valstybės valdymą ir viešąjį administravimą, efektyvų valstybės finansinių išteklių naudojimą, gerai funkcionuojančią teisinę sistemą, teisės viršenybę ir panašiai.
„Remiantis Pasaulio banko sudaromais pasauliniais valdymo rodikliais, Lietuva nuo 2012 m. iki 2017 m. pasistūmėjo į priekį pagal tokius rodiklius, kaip piliečių balsas ir atskaitomybė, valstybės valdymo efektyvumas bei įstatymo viršenybė, tačiau pagal tokius rodiklius, kaip korupcijos kontrolė, reguliavimo kokybė bei politinis stabilumas ir smurto nebuvimas, didesnė pažanga nepadaryta. Be to, Lietuva pagal visus rodiklius vis dar gerokai atsilieka nuo EBPO vidurkio, o ypač nuo pažangiųjų Skandinavijos valstybių, tad tobulėjimo erdvės dar plačios“, - teigė ekonomistė.
Ji taip pat dar pridūrė, kad Lietuva privalo užtikrinti didesnį socialinį teisingumą: mažinti pajamų bei regioninę nelygybę.
„Nors pastaraisiais metais buvo žengta žingsnių, siekiant sumažinti socialinę atskirtį didinant vaiko pinigus ir išplečiant jų gavėjų skaičių, didinant pensijas ir socialines išmokas, tačiau vis dar trūksta sisteminio požiūrio tiek į pernelyg menką socialinės apsaugos srities finansavimą, tiek ir į regioninių netolygumų mažinimą. Lietuvos valdžios sektoriaus išlaidos socialinei apsaugai 2017 m. sudarė 11,2 proc. BVP, ES vidurkis - beveik 19 proc.“, - komentavo L. Galdikienė.
Galimybes taisyti šią situaciją ir finansuoti socialinę apsaugą ir viešąsias paslaugas, ekonomistės teigimu, riboja menkos valdžios sektoriaus mokestinės pajamos. Prie tokios padėties prisideda ir taikomi skirtingi mokesčių tarifai subjektams, vykdantiems veiklą pagal skirtingas veiklos formas.
„Pastaraisiais metais ši situacija taisyta tik kosmetinėmis priemonėmis. Trūksta pažangos ir perorientuojant mokesčių sistemą ekonomikos augimui palankesnių mokesčių, pavyzdžiui, nekilnojamojo turto, taršos ir pan., link. Apskritai, nedidinant mokestinių pajamų ir BVP santykio, galimybės spręsti įsisenėjusias socialines problemas ir toliau yra ribotos. Mažesnė socialinė įtampa visuomenėje padidintų visuomenės imunitetą pasaulyje populiarėjančioms populistinėms idėjoms“, - teigė ekonomistė ir pridūrė, kad tolesnis ekonominės gerovės kūrimas, tikėtina, bus sunkesnis nei iki šiol, tad kloti pamatą ateičiai ir nukreipti tam visą energiją būtina jau dabar.