Kaip informavo Lietuvos bankas, balandžio-gegužės mėnesiais vykdyto inspektavimo metu nustatyta, „Paysera LT“ netinkamai vertino pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, neužtikrino, jog būtų tinkamai taikomi teisės aktai, reglamentuojantys kliento tapatybės nustatymą nuotoliniu būdu, taip pat neužtikrino sustiprinto klientų tapatybės nustatymo priemonių taikymo didesnės rizikos grupės klientams.
„Inspektavimo metu buvo konstatuoti pažeidimai, susiję su kliento pažinimo informacijos surinkimu ir vertinimu, nuolatine kliento dalykinių santykių ir sandorių stebėsena, kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu gautos informacijos atnaujinimu, tarptautinių finansinių sankcijų įgyvendinimu. Įvertinęs pažeidimų pobūdį, taip pat atsižvelgęs į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, Lietuvos bankas skyrė „Paysera LT“, 370 tūkst. eurų baudą ir įpareigojo pašalinti nustatytus pažeidimus“, – pranešė Lietuvos bankas.
„Paysera LT“ nesutinka su banko sprendimu.
„Paysera LT“ nesutinka su Lietuvos banko skirta 370 000 eurų bauda už pinigų plovimo prevencijos įstatymo pažeidimus ir ją skųs teismui. Bauda prilygsta 2020 metų „fintech“ bendrovės trijų mėnesių grynajam pelnui“, – teigia bendrovė.
„Paysera LT“ generalinis direktorius Vytenis Morkūnas teigia, kad finansų įstaigos veikia didelės rizikos zonoje, į kurią taikosi sukčiautojai ir rizikų valdymas yra „tęstinis ir niekada nesibaigiantis procesas“.
„Todėl aš audito rezultatus pirmiausiai regiu kaip gerą stress testą. Jis parodė buvusius procedūrinius plyšius, kuriuos mes užtaisėme, sustabdydami galimybę finansiniams sukčiams pro juos praeiti ateityje. Tačiau mes nesutinkame su baudos dydžio proporcingumu, nes pažeidimus esame ištaisę“, – sakė V. Morkūnas.
Anot jo, Lietuvos bankas keletą metų bendrovei neturėjo esminių pastabų dėl pinigų plovimo prevencijos, šiųmetinės pastabos buvo nukreiptos į procedūrų ir procesų kokybę, tačiau, anot jo, faktinių atvejų, kad klientai per „Paysera“ sistemą plautų pinigus nebuvo.
„Praktiškai visus Lietuvos banko nurodytus patobulinimus mes jau atlikome – dvigubai padidinome su pinigų plovimo prevencija dirbančių profesionalų skaičių, įdiegėme naujus technologinius sprendimus, klientų patikrinimuose taikome vis daugiau dirbtiniu intelektu paremtų sprendimų, kurie mažina žmogiškosios klaidos tikimybę“, – tvirtino bendrovės vadovas.