Vienas svarbiausių faktorių vertinant fintech rinką yra klientų el. pinigų kiekis, Lietuvoje bendrai sudarantis apie 188 mln. Eur. Nuolat augančiame sektoriuje šiuo metu veikia 150 bendrovių. Pernai fintech licencijas gavo 32 įmonės, užpernai – 17, nuoseklus augimas šiam sektoriui prognozuojamas ir toliau.
Vertinant Lietuvos banko (LB) pateiktus šių metų rezultatus, 96 proc. rinkos vis dar priklauso jos senbuvėms – didžiosioms finansų bendrovėms, kurios įsteigtos iki LB pradėjus aktyviai rūpintis palankesniu licencijavimu. Pernai atsiradusia galimybe steigti specializuotą banką jau pasinaudojo startuolis „Revolut“ – neseniai paskelbta, kad gavęs banko statusą jis jau gali savo klientams suteikti einamąsias sąskaitas, teikti paskolas ir priimti indėlius.
Siekdamas, kad palankios sąlygos vystytųsi kartu su besiplečiančia rinka, LB atvėrė bandomąją finansinių inovacijų aplinką – „smėlio dėžę“ (angl. regulatory sandbox), kurioje fintech įmonės gali drąsiai testuoti savo produktus realioje rinkoje. Tad artimiausiu metu finansų sektoriui žadamos dar didesnės permainos.
„Veiklą pradėti mus paskatino užsistovėjusi gyvybės draudimo rinka bei ateinantys antrosios mokėjimų direktyvos reikalavimai bankams, kurie įgalina kitas bendroves teikti bankų klientams įvairias paslaugas panaudojant bankų valdomą informaciją. Visgi tolesnei plėtrai ir vartotojų patogumui tam tikrų reglamentavimo pakeitimų šalyje dar vis laukiame.
Pavyzdžiui, šiuo metu testuojame automatinį draudimo sutarčių perkėlimą, tačiau jam paleisti dar reikėtų tolimesnių reguliacinės bazės pakeitimų“, – teigė pirmojo Baltijos šalyse insurtech „Switch4sure“ vadovas E. Valeiša. Šiemet pradėjęs veikti startuolis klientams siūlo su bankais sudarytas draudimo sutartis pakeisti į identiškas, tik perkėlus į visiškai automatizuotą sistemą ir tokiu būdu mažinant išlaidas.
Tarpusavio skolinimo paslaugų bendrovės „NEO Finance“, administruojančios platformą „Paskolų klubas“, valdybos pirmininkas E. Remeikis sutinka, kad besikeičianti teisinė bazė šalyje ir aktyvūs LB veiksmai padeda rastis daugiau alternatyvių finansinių produktų.
„Lietuvoje procesai, skirti gauti reikalingas veiklos licencijas ir kitus dokumentus, yra 4-5 kartus greitesni nei kitose ES šalyse. Palanki terpė skatina šalyje registruoti ne tik lietuvių, bet ir kitų užsienio šalių fintech įmones“, – komentavo jis. Pasak E. Remeikio, palanki reguliacinė aplinka šalyje gali paskatinti Y kartos užsienyje studijavusius lietuvius savo inovatyvias idėjas grįžti įgyvendinti į Lietuvą.
Pasak el. pinigų bendrovės „Paysera“ įkūrėjo ir akcininko Kosto Noreikos, pokyčius rinkoje paskatins ir patys vartotojai, ypač jaunoji karta, kuri vienu metu naudojasi kelių skirtingų teikėjų finansinėmis paslaugomis. Mažėjant banko klientų lojalumui, renkamasi, kas tuo metu atrodo geriausia kainos ar patogumo atžvilgiu.
„Klientų dėmesį laimės tie fintech, kurie pasiūlys ženkliai didesnę vertę nei bankas arba tokią inovaciją, kurios bankas iš viso neturi“, – sakė „Paysera“ įkūrėjas.