Nusileisti neketina niekas
Ch. Michelis visą šią savaitę susitikinėja su ES valstybių vadovais – numatyta net šešiolika aukščiausio lygio susitikimų. Vis dėlto jau po pirmųjų pokalbių aiškėja pesimistinės prognozės, kad per vasario 20 d. įvyksiantį neeilinį Europos vadovų susitikimą kompromiso sunku tikėtis.
„Manau mūsų vis dar laukia ilgas kelias… Būčiau laimingas, jei mes sutartume, bet bent jau dabar aš nematau to“, – po pirmadienio susitikimo su Ch. Micheliu politico.eu teikė Latvijos premjeras Krišjānis Kariņšas.
Latvija, kaip ir Lietuva bei dar 15 šalių (Kipras, Čekija, Estija, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Portugalija, Bulgarija, Graikija, Slovėnija, Kroatija, Italija) sudaro Sanglaudos draugų grupę. Savaitgalį Lisabonoje ši grupė (išskyrus Italiją ir Kroatiją) priėmė bendrą pareiškimą, kuriame ragina nemažinti Sanglaudai ir Bendrai žemės ūkio politikai skiriamų ES lėšų. Kaip žinia, pagal dabartinius DFP projektus Sanglaudos pinigai mažėja 10-12 proc., o konkrečiai Lietuvai gali mažėti nuo 1,76 mlrd. eurų iki beveik 2 mlrd. eurų, lyginant su 2014-2020 m., t.y. 24-27 proc.
Priešinga barikadų pusė, t.y. už mažesnį DFP ir mažiau lėšų Sanglaudai bei žemės ūkiui pasisakančios šalys, irgi nesiruošia nusileisti. Savaitgalį Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pareiškė, kad pasiruošęs vetuoti DFP, jei jis bus toks, kokį dabar siūlo Europos Komisija, t.y. 1,11 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. Pirmadienį jis susitiko su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kur sulaukė tylaus pritarimo. Taip pat įvyko Austrijos, Danijos, Švedijos ir Nyderlandų premjerų pokalbis, kuriame dar kartą pakartota, kad šalys išlieka vieningos – t.y. sieks DFP tik 1 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų. Tokiu atveju ES lėšos Lietuvai dar labiau mažės.
Lietuvos netenkina
Su deryboms dėl DFP vadovaujančiu Ch. Micheliu antradienį susitiksiantis prezidentas G. Nausėda ne kartą kartojo, kad dabartiniai ES biudžeto pasiūlymai Lietuvos netenkina.
Šiuo metu yra pateikti du ES biudžeto pasiūlymai – „blogas“ (Europos Komisijos) ir dar „blogesnis“ (praėjusį pusmetį pirmininkavusios Suomijos), Lietuvos požiūriu.
Blogas pasiūlymas numato, kad Lietuva bendrai iš DFP gaus mažiau 14,6 proc. (1,874 mlrd. eurų), blogesnis – 14,8 proc. (1,898 mlrd. eurų) nei 2014-2020 m. Taigi, jei per besibaigiančią septynerių metų perspektyvą gavome 12,824 mlrd. eurų, tai ateinančius septynerius metus gautume 10,950 eurų arba 10,926 mlrd. eurų. Tuo metu Lietuvos įmokos į ES biudžetą augtų 30,3-26,3 proc. nuo 3 mlrd. 2014-2020 m. iki 3,9-3,8 mlrd. eurų arba 129-114 mln. eurų per metus.
Labiausiai skauda dėl Sanglaudos politikos – pinigų, skiriamų nuo kaimo mokyklų renovavimo iki investicijų į pramonę. Lietuvai numatyta net 23,8 proc. (pagal Komisijos pasiūlymą) arba 26,9 proc. (pagal suomių) mažiau lėšų nei 2014-2020 m. T.y. 1,76 mlrd. arba 1,99 mlrd. eurų mažiau.
Lietuvos žemdirbių svajonės „gyventi, kaip Europoje“, t.y. gauti tokias pat išmokas, kaip žemdirbiai Vakarų Europoje, irgi sklaidosi. Lėšos Bendrajai žemės ūkio politikai mažėja, nors ne taip drastiškai. Pagal Komisijos pasiūlymą – -5,2 proc. (250 mln. eurų mažiau), pagal suomių – -1,6 proc. (77 mln. eurų mažiau). T.y. jei 2014-2020 m. gavome 4,8 mlrd. eurų, dabar – 4,56-4,7 mlrd. eurų.
Ignalinos atominės uždarymui ir Kaliningrado tranzitui planuojamos skirti lėšos irgi nedžiugina. Tiesa, ten sumos „vaikiškos“. Tiek Komisija, tiek suomiai siūlo Ignalinos klausimui skirti 490 mln. eurų (6,8 proc. mažiau nei 2014-2020 m.), Kaliningrado tranzitui – 139 mln. eurų (11,5 proc. mažiau). Tuo labiau, kad Lietuva Ignalinai prašė apie 700 mln. eurų, o Kaliningradui – 215 mln. eurų.
Vienintelis pliusas Lietuvai pateiktoje DFP „Excelio“ lentelėje – naujas fondas – Biudžeto instrumentas konvergencijai ir konkurencijai, pagal kurį mūsų šaliai tenka 121 mln. arba 153 mln. eurų. Šio fondo lėšos bus skirtos euro zonos šalims, kad jos vykdytų reformas ir investicijas, kurios padidins ekonomikos augimą ir euro atsparumą krizėms.
3 variantai
Mažai tikėtina, kad po su Ch. Micheliu prezidentas G. Nausėdos parveš gerų žinių. Viskas spręsis vasario 20 d. per Europos vadovų susitikimą. Dabartinės tendencijos, kaip minėta, nekelia optimizmo, kad ir per šias iki paryčių užtruksiančias derybas bus padėtas taškas, o Lietuva pagerins savo pozicijas.
ES lėšos Lietuvai gali didėti tik 3 atvejais. Pirmuoju, jei bus pakeista Sanglaudos politikos pinigų skaičiavimo formulė. Pasak Briuselio politikos žinovų, tai labai, labai mažai tikėtinas scenarijus, nes tai sukels per daug naujų diskusijų, dar labiau įklampins derybų procesą bei pripažins, kad ES taisyklės reliatyvios, o tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių kitose srityse.
Antruoju variantu Lietuvai ES lėšos didėtų, jei būtų sutarta dėl didesnio bendro DFP. Tarkime, Europas Parlamentas siūlo, kad šis rodiklis siektų 1,3 proc. nuo bendrųjų nacionalinių pajamų (Europos Komisija – 1,11 proc., suomiai – 1,07 proc.). Deja, net pats Europos Parlamentas pripažįsta, kad tai neįmanoma. Kaip Lietuvos žurnalistams teigė Europarlamento pranešėja dėl DFP Margarida Marques, nepaisant priimto sprendimo, Europos Parlamentas neturi tokių vilčių – tai tik derybinė pozicija. Turint omeny, anksčiau paminėtus Austrijos vyriausybės vadovo pareiškimus, išties, atrodo, kad tai sunkiai įmanoma. Nebent Vokietija, nenorėdama gauti DFP naštos savo pirmininkavimo ES laikotarpiu, sugebės įtikinti kitus donorus. Vis dėlto kol kas tokių ženklų mažai.
Trečiasis variantas – jau tampa tradiciniu. Europos vadovų tarybos pirmininkas, tarsi Kalėdų Senelis, dalina „dovanėles“, dėl kurių ES valstybių lyderiai neblokuoja DFP. Kaip pasakoja Briuselio senbuviai, tarkime, svarstant 2014-2020 m. DFP visiems ES valstybių aukščiausiems atstovams buvo išdalintas popieriaus lapas, kuriame ranka užrašyta ES biudžeto lėšų skaičiai, o po to paklausta, ko jūs norėtumėte, kad pritartumėte šiems skaičiams. Kažkas paprašė atskirų milijonų vienam ar kitam regionui, vienai ar kitai veiklos sričiai. Kitaip tariant – tam tikrų „dovanėlių“. Lietuva tuomet esą gavo daugiau lėšų Ignalinos atominės elektrinės uždarymui.
Tai nebus 2 mlrd. eurų, kuriuos skaičiuoja Lietuva esą neteksianti, tačiau tai bus tam tikra papildomų pinigų suma, kuri leis grįžti iš Briuselio pakelta galva.