Diskusijos dėl darbo laiko gyvuoja ne vienoje pasaulio šalyje. Štai Kinijoje vienas iš internetinės prekybos milžinės „Alibaba“ įkūrėjų Jackas Ma agituoja įteisinti nuo 9.00 iki 21.00 val. trunkančią darbo dieną bei šešių darbo dienų savaitę. Kitur priešingai, svarstoma apie trumpesnę darbo dieną. Tačiau Švedijoje atliktas 6 val. darbo dienos eksperimentas davė nevienareikšmius rezultatus.
DELFI pakalbino Lietuvos verslo atstovus, kaip jie įsivaizduoja, koks darbo laikas turėtų būti Lietuvoje. Vieni verslininkai mato galimybę trumpinti darbo dieną, kiti kalba apie optimalų variantą.
Avulis: gyvenime gali pasiekti tik daug dirbdamas
Nekilnojamojo turto bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis pasakoja, kad nors gerbia minėtąjį verslo magnatą Jacką Ma ir pats dirba tokiu režimu, nebalsuotų už 12 darbo valandų įteisinimą.
„Jeigu pažiūrėti į darbo laiką, tendencijos kokios Europoje egzistuoja, jos skiriasi nuo to, kas yra Azijoje, Amerikoje. Europa daugiau orientuojasi į žmogaus gerovę. Europoje mes daugiau kalbame apie tai, kaip sukurti geresnes ir palankesnes sąlygas žmogui – kad darbo diena galėtų būti ir kažkiek trumpesnė, darbo laikas galėtų būti lankstus, kad žmogus gali pradėti nebūtinai 8 ar 9 valandą, o turėti lankstų darbo grafiką. Mes kadangi esame Europoje, Lietuva yra Europos Sąjungos valstybė, daugeliu atvejų orientuosimės į tai. Sunku dar pasakyti, kaip viskas susiklostys, bet manau, kad mes daugiau laikomės tų kultūros vertybių, kurios formuojasi Europoje.
Aš noriu pabrėžti, kad aš asmeniškai, kaip pats privatus žmogus, esu truputį kitoks. Dirbu daug ir pas mane tų darbo valandų yra pakankamai daug. Esu daugiau asmeniškai panašus į „Alibaba“ įkūrė Jacką Ma, „Tesla“ įkūrėją Muską, kurie turi savo požiūrį. Mano asmeninis požiūris, kad gyvenime gali pasiekti tik daug dirbdamas. Be to, man darbas teikia didelį pasitenkinimą. Nuo to lygiai tokį patį malonumą jaučiu kaip kitas žmogus nedirbdamas.
Manau, kad geriausias sprendimas, kai kiekvienas žmogus pats pasirenka kokį nori kelią. Aš šalininkas daugiau pro europietiškos kultūros. Į pirmą vietą turėtume kelti žmogų, atsižvelgti į jo poreikius ir tai, kad jis dirbdamas jaustų daugiau pasitenkinimo. Bet aš dirbdamas pasitenkinimą jaučiu ne tada, kai trumpesnė darbo diena, o kai galiu kažką daugiau padaryti“, – DELFI pasakoja A. Avulis.
Būtent dėl to jis laikosi nuomonės, kad darbo laikas turėtų būti lankstus, pagal kiekvieno žmogaus norus. Tiesa, jis pritaria, kad iš ties tuomet gali susidaryti situacija, jog dauguma norėtų dirbti kuo mažiau. Dėl to, kai kuriose srityse gali prireikti daugiau darbuotojų, o tai turėti poveikį ir kainoms.
„Susiformuos kompanijos, kur mažiau gali būti dirbama, bet bus kompanijų, kur nori nenori reikės dirbti, pavyzdžiui, paslaugų sektorius, ar sveikatos apsauga, ugniagesiai. Yra daug darbų, kuriuose būtų sunku pasakyti, kaip čia būtų su trumpesnėmis darbo dienomis. Tada gali atsirasti daugiau darbuotojų. Pavyzdžiui dirbs ne du, o trys darbuotojai. Matyt, kad tos paslaugos kažkiek gali brangti. Bet gal mums taip labiau priimtina. Gal kaip Šveicarijoje priimtina. Pas juos taip brangu, kad net aš pasiturintis žmogus, nuvažiavus į Šveicariją arba į Londoną tiesiog kartais ranka nekyla ką pirkti, nes yra nerealiai brangu“, – svarstė A. Avulis.
Dargis: penktadieniais galėtų būti trumpinamas laikas
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ įkūrėjas Robertas Dargis pastebi, kad šiuo metu, vystantis technologijoms, keičiasi pats darbo pobūdis. Tad ir ne viena įmonė priima vis lankstesnius sprendimus dėl darbo laiko.
„Ypatingai keičiasi jaunimo požiūris į darbą. Šiai dienai toje pokyčių šviesoje, manyčiau, kad reikėtų daugiau laisvės palikti derėtis dviem pusėm, dėl to kaip ir kiek reikėtų dirbti. Šiandien dienai, ypatingai jaunoji karta, tikrai puikiai žino savo teises, jų požiūris į darbą kitoks ir žinant mūsų lietuvišką darbo rinką, sakyčiau, kad kamuolys yra darbuotojų pusėje. Kitaip tariant, jie renkasi šiandien, nes darbo jėgos trūkumas jaučiamas praktiškai visur. Patys žmonės nori rinktis, kiek reikia dirbti. Net jei žmonės nori ilgiau dirbti, nemanau, kad reikia sureguliuoti iki minutės kas ir kaip turi vykti. Yra pakankamai darbo įstatymuose: ir viršvalandžiai, ir darbas švenčių dienomis apibrėžtas, susitarimas su darbdaviais turėtų suteikti didesnį darbo laisvės lygį.
Be to, auga sau dirbančių žmonių skaičius. Technologijos leidžia ir nuotoliniu būdu dirbti, ir pasirinktinai kuriomis valandomis darbo dieną“, – DELFI pasakojo R. Dargis.
R. Dargio nuomone apie 12 valandų darbo dieną ir 6 darbo dienų savaitę gali kalbėti tik tokios šalys, kurios iki demokratinio valdymo yra pakankamai toli. O ilgesnis darbo laikas priklauso ir nuo įmonės organizacinių gebėjimų.
„Yra įmonės, kurioms reikia nepertraukiamos gamybos. Pavyzdžiui maisto pramonėje negali sustabdyti proceso. Pavyzdžiui, pieno perdirbimas – karvės kasdien duoda pieną, jį reikia surinkti, atšaldyti, separuoti, gaminti produktus, tos mašinos sustabdyti negali. Atitinkamai turi organizuoti ir tą gamybą, kuri leistų pilnai vykdyti užduotis.
Kita vertus, labai įdomus pavyzdys švedų. Jie bandė eksperimentą, sutrumpino darbo savaitę iki keturių darbo dienų. Tada pamatė, kad tiems patiems procesams, arba tiems patiems produktams gaminti, paslaugoms teikti, jau reikia 25 proc. daugiau sąnaudų. Tas pradėjo kainuoti brangiau ir įmonių konkurencingumas dingo. Jie suprato, kad šiuo keliu artimiausioje ateityje nepavyks eiti“, – teigė R. Dargis.
Jo nuomone, dabartinis variantas Lietuvoje – 8 valandos per dieną, 5 darbo dienos per savaitę – optimalus.
„Galima galvoti, gal penktadienį padaryti trumpesnį. Esu linkęs, kad socialiniai ryšiai vystytųsi, kad šeimose daugiau žmonės turėtų laiko praleisti. Gal reikėtų galvoti, kad kai kurių švenčių daugiau būtų. Skandinavai turi nemažai švenčių, kur leidžia šeimoms ir bendruomenėms pabūti kartu“, – mano LPK prezidentas.
Barštys: darbuotojų naudingumo koeficientas – be galo žemas
„Kauno grūdų“ valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys atkreipia dėmesį tai, kiek lietuviai dirba išvažiavę į užsienį. Jis pastebi, kad Lietuvoje dirbančiųjų darbuotojų efektyvumas nėra itin geras.
„Mūsų lietuviai išvažiuoja į Angliją ir Airiją, nori užsidirbti, gauna už valandas ir viskas priklauso nuo žmogaus – vienam tiek reikia, kitam gal nieko. Tai čia labai individualus reikalas. (…) Lietuvio naudingumo koeficientas gan žemas palyginus su kitomis šalimis. Tai žmogus dirba 8 val., tačiau naudingumo procentas siekia apie 50, tai išdirba tik 4 valandas. O pas mus dar viena iš brangiausiai apmokamų darbo jėgų“, – DELFI teigė T. Barštys.
Tad, jo nuomone, žmogus galėtų ir mažiau valandų dirbti, tačiau viskas priklauso ir nuo darbo kultūros, požiūrio.
„Esmė, kad žmogus ateitų dirbti, gal ir valandų mažiau reikėtų pagal naudingumo koeficientą. (...) Pas mus darbdavys nuteiktas kaip blogietis, nes išnaudoja žmones. Užsienyje tas požiūris į darbdavį yra, kad kiek jis sukuria darbo vietų.
Pas mus naudingumo koeficientas be galo žemas. Dėl ko yra tie vokeliai, užsieniečių atsivežimas – visi ieško būdų, kad būtų konkurencingi, nes šiandien su savo darbo jėga esame nekonkurencingi prieš Lenkiją, kitas šalis. Pas mus nėra kultūros, požiūrio. Vienintelis kelias, matau, tai norintiems sudaryti sąlygas pasirinkti – dirbti ar ne. Tu nepriversi. Kas iš to, jei ateis ir atsėdės darbo laiką“, – kalbėjo T. Barštys.
Tiesa, pasiteiravus apie Kinijos verslo magnato požiūrį, verslininkas atsakė, kad norint pasiekti daugiau ekonomikoje, reikia rinktis netradicinių ir nepopuliarių pokyčių. Jis tvirtina, kad pats dirba daug daugiau nei 8 valandas per dieną.
„Aš gyvenu tuo, kad darbas yra 24 val. paroje, dirbu po 12–14 val. paroje. Pas mus ateina žmonės, atbūna tą laiką, tai nereiškia, kad dirba. Nes esmė tame, ar mes norime prisidėti prie įmonės. ar įsidėti iš įmonės į kišenę“, – teigė T. Barštys.
Dundulis: dėl parduotuvių darbo sekmadieniais – trys etapai
Mažmeninės prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis mano, kad parduotuvės turėtų nedirbti tris dienas per metus – per Kalėdas, Naujuosius metus ir Velykas. O sekmadieniais, jo nuomone, prekybos laikas galėtų būti trumpinamas.
„Viskam turi būti pereinamieji laikotarpiai. Negali būti, kad šiandien dirbam sekmadienį nuo 8 val. iki 10 val., o rytoj jau visiškai nedirbam. Darbuotojai aišku greitai pripras, kai nedirbama, bet pirkėjai greitai nepripranta.
Norėčiau, kad prekybos darbuotojai tikrai turėtų tuos sekmadienius laisvesnius. Siūlyčiau tris etapus. Jei pradžioje sutrumpinsime nuo 10 iki 15 val., o jau kitu etapu nuo 10 val iki 13 val., o po to pasižiūrėjus, kad galbūt ir iš viso sekmadieniais galima uždaryti parduotuves. Iš tiesų pačių darbuotojų poreikis nesumažėtų, nes apyvartos persikeltų į kitas dienas. Prekių kiekis eitų lygiai tas pats. Automatiškai, jei prekių kiekis praeina per šešias dienas vietoje septynių, tai reiškia darbuotojų poreikis tas pats, tik vienas niuansas, vietoje to, kad jie ateina dirbti sekmadieniais, gal reikėtų trečiadienį, jei jis buvo laisvas“, – DELFI sakė D. Dundulis ir pridėjo, kad pereinamasis laikotarpis prekybai svarbus ir dėl paties darbo organizavimo, logistikos. Pavyzdžiui, vienas ne darbo sekmadienis sujauktų visą pristatymo tvarką.
Jis taip pat teigia suvokiantis, kad negali būti, jog visiems sekmadienis ar švenčių dienos taptų ne darbo diena. Kaip pavyzdį pamini ugniagesius, troleibusų vairuotojus,
„Kai kurie sektoriai privalo dirbti, o kurie galėtų nedirbti, tai aišku, būtų geriau, kad nedirbtų“, – mano D. Dundulis.
Jis griežtai nepritartų 12 val. darbo dienos idėjai, nes, kaip pastebi, tuomet atsirastų ir kita problema – produktų būtų tiek daug prigaminta, kiek nesuvartojama.
Karčiauskas: nereikia mažinti darbo valandų
Bendrovės „Audėjas“ valdybos pirmininkas Jonas Karčiauskas DELFI komentuoja, kad Lietuvoje nustatyta 8 valandų darbo diena ir penkios darbo dienos per savaitę yra pats tas – nereikia nei ilginti, nei pridėti daugiau laisvų dienų.
„Mūsų valstybė nėra tokia turtinga, kad galėtume leisti sau išlaidauti, todėl, manau, kad ta situacija, kuri yra, ji teisinga. Kažkokių papildomų išeiginių, darbo dienų nesiūlyčiau. Kol kas bent nevertėtų.
(…) Turi būti biudžetas pilnesnis, didesnis. Papildomų darbo dienų, manau, kad nereikia. Ta situacija, kuri yra, ji normali. Ją reikia tik normaliai išnaudoti“, – teigia jis.
Dėl parduotuvių darbo laiko sekmadieniais, J. Karčiausko nuomone, turi būti suteikiamas pasirinkimas.
„Juk parduotuvėse, kur dirba žmonės sekmadieniais arba šeštadieniais, yra atitinkamai papildomai mokama. Jei žmogus nenori, tegu jis nedirba. Yra juk norinčių dirbti per išeigines. Tuo pačiu ir žmonėms apsiperkant Jei, pavyzdžiui, per išeigines nelankys tų parduotuvių, tai nebus reikalo apskritai, kad dirbtų parduotuvės“, – mano jis.