„Pramonininkai pritartų nuomonei, kad artimiausias žodis apibūdinti situacijai yra stagnacija. Yra atskiri sektoriai, kurie vis dar neblogai važiuoja, kai kuriems, po išgyventos pandemijos su žaliavų, energetiniu sukrėtimu yra šiek tiek sunkiau, bet bendra situacija yra artima nuliui. Džiaugiamės, kad pramonė Lietuvoje ir verslas, kaip rodo statistika, yra labai gyvybingi ir belieka linkėti sau, jog ši tendencija būtų išlaikyta“, – „Žinių radijui“ teigė M. Gudas.
LPK atstovas aiškino, kad centiniai bankai COVID-19 pandemijos metu stengėsi valdyti situaciją spausdindami gausų kiekį pinigų, tuo tarpu dabar jie stengiasi stabdyti žmonių lūkesčius keldami palūkanų normas. Anot M. Gudo, centrinių bankų elgesys galėjo būti nuosaikesnis, tačiau reikia prisitaikyti prie esamos situacijos.
„Centriniai bankai labai stengėsi pandeminę situaciją suvaldyti ir prispausdino labai daug pinigų. Žmonės pakeitė savo elgseną ir pinigų rezervą dar visi turi. Dabar centriniai bankai stengiasi labai pristabdyti visus lūkesčius, atšaldyti ekonomiką ir keliant palūkanų normas bando suvaldyti lūkesčius, kad vartojimas mažėtų. Galbūt tas judesys į priekį ir atgal, centrinių bankų, galėjo būti šiek tiek nuosaikesnis, bet dabar turime ką turime“, – sakė LPK viceprezidentas.
„Prekės, kurios yra ilgesnio vartojimo, baldai, statybos, kažkokie didesni pirkiniai, jie buvo atlikti aukštiems lūkesčiams, pernai, dar iki karo ar užpernai dar visi turėjo pinigų, susiremontavo namus, nusipirko baldus, įsirengė įvairias stogines ir t.t. Dabar natūralu, kad kurį laiką šių dalykų nereikės ir šie sektoriai yra papuolę į tam tikrą pardavimų nuosmukio etapą“, – pridūrė jis.
Pramonininkų atstovas taip pat tikino, kad ekonomikoje juntamas ir sulėtėjimas, tačiau jis nėra radikalus. Jis pabrėžia, kad atskirų produktų kainas ir vartotojų įpročius padės sureguliuoti pati rinka, o Lietuvos verslas ir pramonė sulėtėjimo laikotarpį išgyvens.
„Tikrai sulėtėjimas yra, nėra radikalus, bet reikia žiūrėti į kiekvieną sektorių atskirai. Kalbant apie maisto, ar konkrečiai pienininkystės sektorių, nesu visiškai ekspertas, bet kaip vartotojas matau, kad pienas kainuoja tiek, jog pradedi galvoti, ar nereikia keisti savo įpročių ir pieno produktų pirkti mažiau. Pati rinka tuos dalykus turėtų sureguliuoti ir vartotojai esantys užsienyje, konkrečiai eksporto rinkos, lygiai taip pat pabrangimus jaučia, keičia savo elgesį ir deja tai atsiliepia į kažkokį sulėtėjimą, kurį tikiu, kad Lietuvos verslas ir pramonė išgyvens“, – aiškino M. Gudas.
ELTA primena, kad gilesnės ekonomikos krizės Lietuvai išvengti pavyko, tačiau 2023 m. tikėtinas trumpalaikis nuosmukis – šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) susitrauks 0,3 proc., skelbia bankas „Swedbank“. Kitąmet, jo skaičiavimais, Lietuvos ekonomika turėtų augti 1,8 proc.
„Swedbank“ pranešime banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet pasaulio BVP augs tik 2 proc., o atsigavimas tikėtinas kitais metais, kuomet atslūgs infliacija ir centriniai bankai sumažins palūkanų normas.
Taip pat, per gruodį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 3,3 proc., maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta – 2,3 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2022 m. gruodį sudarė 1 mlrd. 706 mln. Eur to meto kainomis ir, palyginti su 2022 m. lapkričiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 3,3 proc.
Per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 2,1 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 6,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta padidėjo 2 proc., rašoma pranešime.