Jungtinė Karalystė liks Europos Sąjungos nare
Lietuva, anot laidos svečio, yra atvira ekonomikai ir priklauso nuo to, kas vyksta mūsų eksporto rinkose ir didžiausiose pasaulio ekonomikose, tad ir „Brexitas“ gali turėti tam tikros įtakos.
„Jungtinė Karalystė balsuos dėl su Europos Komisija sutarto plano. Manau, bus nubalsuota nepriimti tos sutarties, dėl kurios buvo deramasi dvejus metus. Tokiu atveju alternatyvų lieka nedaug. Pirma, išstoti iš Europos Sąjungos (ES) nepasirašius jokios sutarties. Tai būtų labai skausmingas smūgis Jungtinei Karalystei, galintis lemti ekonomikos susitraukimą.
Būtent todėl spėju, kad politikai nesiryš žengti tokio žingsnio ir bus antras referendumas. Neaišku, ko politikai klaus tautos: ar vers pasirinkti skirtingus „Brexito“ variantus, o gal dar kartą klaus, ar tikrai norima išstoti“, – svarsto ekonomistas.
Jis pastebi, kad šalyje yra nemenka suirutė, tad nestebintų ir tai, kad drauge su referendumu bus surengti ir išankstiniai rinkimai. Mums tai aktualu ir todėl, kad praėjusiais metais Jungtinė Karalystė buvo šalis, į kurią emigravo daugiausia tautiečių.
Prekybos karų fronte didelio atoslūgio nebus
Dar vienas svarbus klausimas – prekybos karai, kuriuos praėjusiais metais inicijavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Šie karai palietė ir JAV kaimynes, ir ES šalis, o pagrindinis karas vyko tarp JAV ir Kinijos. Didelė Kinijos importo į JAV dalis buvo apmokestinta. Šiuo metu yra savotiškos paliaubos, truksiančios iki vasario pabaigos, ir ekonomistai tikisi, kad susitarti pavyks, įtampa nebesitęs.
„Manau, kad 2019-aisiais nematysime protekcionizmo ir nacionalizmo bangos atoslūgio, – sako N. Mačiulis. – Įtampa tarp JAV ir Kinijos išliks. Galbūt pavyks išvengti trumpalaikių paliaubų, galbūt pavyks susitarti dėl laisvesnės prekybos niuansų, bet JAV ir kitos išsivysčiusios valstybės nepatenkintos Kinijos prekybos politika, tuo, kaip Kinija padeda savo valstybinėms įmonėms, kaip netaikoma jokia intelektinės nuosavybės apsauga ir dėl kitų įsisenėjusių problemų. Kai Kinija jau artėja prie to, kad taps didžiausia pasaulio ekonomika ir viena didžiausių pasaulio karinių jėgų, natūralu, kad įtampa tarp Kinijos ir kitų dominuojančių pasaulio jėgų didės.“
Rekordiškai didelį vietų skaičių Europos Parlamente laimės populistai
Ekonomisto teigimu, Europos Parlamente bus daugiau nei trečdalis populistų (per praėjusius rinkimus jų buvo apie 25 proc.): kraštutinės kairiosios jėgos (kitaip tariant komunistinių idėjų turintys politikai ir politinės partijos), kraštutinės dešiniosios jėgos (prioritetu laikančios nacionalinius interesus): „Manau, paradoksalu, kad tokios jėgos bus išrinktos spręsti visos Europos klausimus.“
N. Mačiulio manymu, pagrindinė problema ir galimos situacijos priežastis – gyventojų nusivylimas. Dabartinis ekonomikos augimas tenkina ne visus ir tradicinės politinės jėgos (centro, centro dešinės, centro kairės) laikomos neužtikrinančiomis gyventojų poreikių ir neatliepiančios jų interesų. Todėl, ekonomisto teigimu, gyventojai ieško pranašų paribiuose, tik tie pranašai netikri, o tai, ką jie žada yra labai destruktyvu.
„Kol kas tai visiškai neišmuš Europos Parlamento iš vėžių, tačiau toks kiekis populistinių jėgų gali gerokai apsunkinti sprendimų priėmimą. Tokiu atveju dėl ilgalaikio ES funkcionavimo išlieka daug klausimų – kaip bus įgyvendinamos struktūrinės reformos, kaip bus užtikrinama, kad neprasidės ES skaldymas ir pan.“, – pasakoja laidos „Tuzinas“ svečias.
Šiemet planetos temperatūra pasieks dar vieną rekordą
Anksčiau atrodė, kad tokie dalykai aktualūs galbūt tik žemdirbiams, draudimo įmonėms, tačiau pastaruoju metu įsitikinome, jog tai nėra tik ateities kartų problema ir tai yra klausimas, susijęs su vis daugiau gyventojų, sako N. Mačiulis ir pastebi, kad Graikijoje ar Švedijoje, kur vyrauja ganėtinai nuosaikus klimatas, praėjusiais metais įsiplieskė milžiniški gaisrai, suniokoję dešimtis tūkstančių hektarų, pražudę daugybę žmonių.
„Lietuvoje nebūna žemės drebėjimų, sausrų ar potvynių, tačiau jau ne pirmą vasarą didmiesčių gatvėmis teka upės – mūsų infrastruktūra nepritaikyta tokiems kritulių kiekiams. Tikėtina, kad ir ateityje matysime nemalonių ar net ekstremalių klimato pokyčių.
Nors atrodo, kad puse ar vienu laipsniu pakilusi temperatūra – nieko reikšmingo, iš tiesų tai daro didžiulę įtaką Šiaurės bei Pietų ašigaliams, vandenynų ekosistemai ir daugeliui kitų dalykų. Lietuvos ir kitų pasaulio šalių dėmesys šiai problemai nepakankamas“, – patikina žinomas ekonomistas.
Švedijos centrinio banko „Riksbank“ įsteigta premija A.Nobeliui atminti, atiteks ekonomistams, tyrinėjantiems finansų krizes
„Tai, kam skiriama premija, parodo, kas tuo metu yra aktualu. Jei pvz., vyrauja pajamų nelygybės, skurdo klausimai, tai paprastai apdovanojimas skiriamas ekonomikos specialistams, ilgą laiką tyrinėjusiems bei analizavusiems būtent šiuos klausimus“, – paaiškina pašnekovas.
Paėjusiais metais vadinamąją ekonomikos Nobelio premiją gavo specialistas, analizavęs klimato kaitos įtaką ekonomikai ir ekonomikos įtaką klimato kaitai. Tai buvo aktualija, ryškiai matoma ir aptarinėjama viešojoje erdvėje.
Šiemet N. Mačiulio spėjimu, premija atiteks trims ekonomistams (Barry Eichengreen, Kenneth Rogoff, Carmen Reinhart), kurie jau ne vieną dešimtmetį analizuoja finansų krizes. „Nors didesnė krizė nenumatoma, šis klausimas išlieka aktualus, nes po pasaulinės krizės skolos lygis pasaulyje nesumažėjo, veikiau išaugo, pvz., lyginant su BVP, Kinijos skola beveik padvigubėjo“, – pabrėžia jis.
Šiemet vidutinė naftos kaina bus 15 proc. mažesnė nei praėjusiais metais.
„Vienintelis degalų kainos komponentas, kuris gali pasikeisti – naftos kaina, sudaranti 20 proc. minėtosios degalų kainos. Visos kitos kainos dalys – fiksuotos. Jų nereikia prognozuoti, jas reikia žinoti.
Praėjusį rudenį litras degalų kainavo apie 1,3 Eur, šiemet tokių kainų neišvysime – jis bus gerokai pigesnis. Turint omenyje, kad daugiausia naftos importuojame, veikiausiai išlaidos degalams mažiau patuštins mūsų pinigines“, – džiugia prognoze dalijasi N. Mačiulis.
Infliacija Lietuvoje šiemet nesieks 3 proc.
Praėjusiais metais infliacija taip pat nepasiekė 3 proc. „Atlyginimai auga ganėtinai sparčiai, tačiau galime matyti ir prekių bei paslaugų, kurios pabrango daugiau nei 3 proc., tad tokia prognozė gali atrodyti keistai, turint omenyje, kad labai išaugo dujų ir elektros kainos. Visa tai nusveria sumažėjusi naftos kaina, turinti nemažai įtakos transporto ir kitų prekių bei paslaugų kainoms. Kai kurių kitų žaliavų kainų tendencijos taip pat leidžia tikėtis, kad infliacija 3 proc. neviršys“, – svarsto N. Mačiulis.
Jis taip pat pastebi, kad kainų augimas yra labiau teigiamas nei neigiamas reiškinys – centriniai bankai pasaulyje kovoja su defliacija ir kelia tikslą, kad kainos per metus turėtų padidėti apie 2 proc. Kainų mažėjimas gali paskatinti gyventojus per daug taupyti, atidėti išlaidas, laukti dar mažesnių kainų, tai mažina paklausą, mažėja įmonių investicijos, nekuriamos darbo vietos, mažėja ar nedidėja atlyginimai ir įsisuka defliacinė spiralė, nuosmukis, nereiškiantis nieko gero.
„Jei norime matyti sparčiau augančius atlyginimus, negalime tikėtis, kad paslaugos nebrangs“, – pabrėžia ekonomistas.
Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didės trigubai sparčiau nei kainos
Natūralu, kad 3 proc. infliacija gali atrodyti bauginanti, nemaloni, jei pajamos nedidėja, teigia laidos „Tuzinas“ svečias. Didelei daliai gyventojų pajamos praėjusiais metais nedidėjo, gali būti, kad nedidės ir šiemet, bet tokių gyventojų yra vis mažiau.
„Nedarbo lygis taip pat mažėja, socialinės išmokos bei pensijos didėja, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai didėja, – vardija N. Mačiulis. – Todėl vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje didės trigubai sparčiau nei kainos, tai reiškia, kad jis padidės maždaug 8 proc. Vadinasi, situacija tikrai nėra bloga. Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų perkamoji galia didėja.“
2019-aisiais Lietuvoje krizės nebus
Nors Lietuva yra priklausoma nuo išorės veiksnių (pvz., kaip vystysis JAV ir Kinijos santykiai, kokie procesai vyks ES ir kaip kitose besivystančiose rinkose bus sprendžiamos skolų problemos ir pan.), atsižvelgiant į pačios šalies struktūrinius rodiklius (eksportas didesnis už importą, gyventojų ir įmonių skolos ir pajamų santykis yra vienas mažiausių ES, Valstybės finansai yra subalansuoti ir netgi yra pertekliniai, konkurencingumo rodikliai ir kt.), ekonomistui leidžia daryti prielaidą, kad net ir vidutinio dydžio išorinis šokas, kuris galėtų pasitaikyti, būtų visai neblogai suvaldytas.
„Lietuva šiuo metu atrodo daug geriau nei 2008 m., prieš pasaulinę finansų krizę. Todėl manau, kad krizės šiemet išvengsime“, – nuramina specialistas.
Pirmą kartą šiame amžiuje grynoji migracija bus teigiama
Pasak pašnekovo, tikėtina, kad į Lietuvą atvykstančių gyventojų bus daugiau nei išvykstančių. „To užuomazgas jau matėme praėjusiais metais, kai emigracija mažėjo, o imigracija augo. Apie 60 proc imigrantų – lietuviai grįžtantys iš emigracijos. Manau, reemigracijos tendencija tęsis ir emigracija mažės – priežasčių emigruoti vis mažiau.
Imigracija iš trečiųjų šalių, daugiausia ukrainiečių ar baltarusių, dirbančių statybų ar transporto sektoriuose, labiau neaugs, nes šių sektorių plėtros galimybės yra ribotos“, – pasakoja N. Mačiulis.
Skurdo rodikliai šiemet sumažės
Ekonomistas prognozuoja, kad sumažės ir santykinio, ir absoliutinio skurdo lygis, nes socialinės išmokos padidės, gali būti, kad ir pensijos didės sparčiau nei atlyginimai, šiek tiek augs viešojo sektoriaus darbuotojų algos, didės minimalus mėnesio atlyginimas, lengvėja mokestinė našta mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.
Parengė Eimantė Juršėnaitė.