M. Majauskas praėjusią savaitę nagrinėjo advokatų sumokamus mokesčius, šią savaitę dalijasi informacija apie antstolių atlyginimus, ateityje ketina domėtis ir notarų ar žemdirbių uždarbiais.
Šiuo metu individualia teisine veikla užsiima apie 115 antstolių. Jų skaičių ir veiklos teritorijas nustato LR teisingumo ministras, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) informacija dalijasi M. Majauskas.
VMI duomenimis antstolių bendros 2019 m. individualios veiklos pajamos sudarė 27,2 mln. eurų: vidutiniškai vienas antstolis per metus deklaravo 234.000 eurų pajamų ir sumokėjo 17.000 eurų pajamų mokesčio.
Didžiausias pajamas gavęs antstolis 2019 m. deklaravo 725 tūkstančius eurų pajamų ir sumokėjo 4,8 procento gyventojų pajamų mokesčio nuo jų.
„Palyginimui, darbo santykių mokesčio tarifas yra 20 proc., o sumai, viršijančiai 87 tūkst. eurų – 32 proc. Tuo tarpu dešimt didžiausias pajamas deklaravusių antstolių iš savo pagrindinės veiklos vidutiniškai gavo 543 tūkst. eurų ir sumokėjo vos 6,2 proc. nuo gautų pajamų arba 15 proc. po leistinų atskaitymų“, – sako M. Majauskas.
Tik 8 antstoliai gavo mažiau nei 100 tūkst. eurų pajamų, o 108 antstolių pajamos šią kartelę viršijo.
„Lygiai kaip ir advokatams, taip ir antstoliams taikoma privilegijuota mokestinė tvarka. Mano vertinimu ši tvarka turėtų išlikti tik vidutines pajamas gaunantiems individualia veikla besiverčiantiems asmenims. Valstybė turėtų ir toliau skatinti privačią iniciatyvą mažinant biurokratines kliūtis ir kuriant patrauklią mokestinę aplinką“, – sako M. Majauskas.
Jis įsitikinęs, kad mokestinės lengvatos neturėtų galioti asmenims, „gaunantiems milžiniškas pajamas“. „Delfi“ jau rašė, kad į parlamentaro akiratį pateko advokatų atlyginimai – iš jų tikėtųsi surinkti papildomus 5 mln. eurų mokesčių.
„Panašu, kad antstoliai taip pat mėgaujasi mokestinėmis privilegijomis ir gyvena kaip inkstai taukuose. Tarsimės su Vyriausybe ir lauksime Finansų ministerijos mokesčių darbo grupės pasiūlymų. Esu įsitikinęs, kad tik dirbdami išvien sugebėsime užtikrinti teisingą mokesčių sistemą Lietuvoje“, – sako M. Majauskas.
VMI duomenimis, per 2019 metus individualią veiklą vykdė 107,6 tūkstančio asmenų, didžioji dalis jų gavo mažiau nei 35 tūkstančius eurų pajamų po leidžiamų atskaitymų.
Anot M. Majausko, tokiems asmenims mokestinė aplinka neturėtų keistis.
„Tuo tarpų keli tūkstančiai asmenų gaunantys reikšmingai didesnes pajamas turėtų būti apmokestinami didesniu tarifu. (...) Tai ne kairės ar dešinės politinės filosofijos klausimas, bet elementari mokesčių sistemos higiena. Daugiausiai uždirbantys turi mokėti didžiausius mokesčius –taip yra visose išsivysčiusiose šalyse, tokia tvarka turi galioti ir Lietuvoje“, – sako M. Majauskas.
Antstolių rūmai: antstolis algas moka 7 darbuotojams ir sumoka 34 proc. mokesčių
Lietuvos antstolių rūmai patikina, kad pajamos, kuria vertina M. Majauskas, yra ne tik antstolio, bet ir dar vidutiniškai 7 darbuotojų kontoros, o mokesčių sumokama daugiau. Dar antstoliai savo turtu atsako už veiksmus.
„Gerbiamas parlamentaras M. Majauskas – ne pirmas politikas, kurį suklaidino antstolių veiklos forma. Mokesčių prasme antstolis yra individualią veiklą vykdantis asmuo. Tačiau pajamas – veiklai būtinas apyvartines lėšas – uždirba ne vienas antstolis, bet visa antstolio kontora. Kontoroje kartu su antstoliu vidutiniškai dirba dar septyni žmonės. Antstolio sumokami mokesčiai valstybei – PVM, GPM ir Sodros mokesčiai už save ir samdomus darbuotojus – 2019 m. vidutiniškai sudarė 34 proc. surenkamų pajamų. Kai tuo tarpu, ekspertų teigimu, verslo įmonės į biudžetą vidutiniškai sumoka tik 27,5 proc. mokesčių (pelno ir dividendų)“, – teigiama Lietuvos antstolių rūmų komentare.
Politiko minima vidutinė antstolio sumokamo pajamų mokesčio suma – 17 000 eurų per metus arba 1416 eurų per mėnesį – atitiktų valstybės pareigūno, kuriam būtų mokamas 7 080 eurų atlyginimas „ant popieriaus“, sumokamą GPM. Tuo nesunku įsitikinti, pasinaudojus atlyginimo dydžio skaičiuokle, nurodo antstoliai.
„Tačiau antstolio sumokamas GPM yra tik viena jo sumokamų mokesčių dalis. Antstolis, kitaip nei valstybės pareigūnas, dar moka pajamų mokesčius bei Sodros mokesčius ir už kontoros darbuotojus. Antstoliui taip pat taikoma nepalyginamai didesnė materialinė atsakomybė: už antstolio veiksmus/neveikimą jis atsako visu savo turtu, bet ne vieno ar trijų darbo užmokesčių dydžiais, kaip yra valstybės tarnyboje“, – teigiama komentare.
Antstoliams leidžiama atlikti įprastus kitiems ūkio subjektams leidžiamus atskaitymus, prie kurių dar prisideda privalomo profesinės civilinės atsakomybės draudimo išlaidos ir narystės Lietuvos antstolių rūmuose mokestis.
„Lietuvos antstolių rūmai pasirengę dalyvauti visose diskusijose antstolių veiklos apmokestinimo tema, nes visi pasikeitimai nuomonėmis yra naudingi. Siekiant išvengti klaidinančių interpretacijų antstolių pajamų klausimais, galbūt vertėtų svarstyti galimybę keisti antstolių veiklos formą“, – siūlo Lietuvos antstolių rūmai.
Antstolis uždirba pajamas tik tada, kai realiai išieško priteistas skolų sumas. Išieškojimas vidutiniškai užtrunka iki dvejų metų.
„Dažnai išieškojimas būna sudėtingas arba net neįmanomas dėl skolininko vengimo vykdyti prievolę ir jo nemokumo. Nesėkmės atveju antstolis neuždirba nei cento, o skolos administravimo išlaidas turi padengti iš savo atlyginimo. Todėl antstolių veikla finansiškai yra itin rizikinga. Atskirų mėnesių pajamos gali stipriai svyruoti, o kai kurie mėnesiai gali būti ir nuostolingi“, – patikina antstolius jungianti organizacija.
Anksčiau mokesčių ekspertas, „EY“ mokesčių praktikos partneris Kęstutis Lisauskas vertino, kad apskritai individualios veiklos vykdytojai turi gerokai palankesnius mokesčių tarifus, lyginant su dirbančiaisiais ir apmokestinimas kai kuriais atvejais gali skirtis dvigubai.
„Jei paimsite tokią pačią sumą pajamų gaunantį žmogų, dirbantį pagal darbo sutartį, pamatysite, kad GPM tas žmogus moka 32 proc., kai tuo tarpu advokatas – 15 proc.“, – kalbėjo K. Lisauskas.
Jis manytų, kad turėtų būti peržiūrėta visos individualios veiklos apmokestinimas.
„Pasaulyje yra įprasta, kad individualiai veiklai apmokestinimo našta yra šiek tiek mažesnė nei darbo santykiams, nes visgi individualią veiklą vykdantis asmuo patiria daugiau rizikų ir neturi tokių garantijų, kaip dirbantis pagal darbo užmokestis. Bet tie skirtumai nebūna tokie didžiuliai. Ypač didelių pajamų rėžiuose vienas iš pamatinių apmokestinimo principų – tai galėjimas prisidėti. Jei egzistuoja progresinė apmokestinimo sistema darbo santykiams, tai analogiškai ji turėtų egzistuoti ir individualiai veiklai“, – kalbėjo K. Lisauskas.
