Statistika rodo, kad net 76,5 proc. per pastaruosius 3 metus įsteigtų uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) pasirinko minimalų įstatinį kapitalą, todėl, siekiant palengvinti verslo pradžią, nustatytas mažesnis įstatinio kapitalo reikalavimas steigiant UAB. Nuo 2023 m. gegužės 1 d. steigiamoms UAB minimalus įstatinis kapitalas sieks 1 000 eurų vietoj iki šiol buvusio 2 500 eurų reikalavimo.
„(...)Nuo šiol verslas turės geresnes sąlygas kurtis, augti ir plėstis. Vienas svarbiausių įstatymo pakeitimų yra galimybė bendrovėms leisti skirtingų klasių akcijas – investuotojai patys galės apsispręsti dėl konkrečių akcijų klasių poreikio. Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai atlieps verslo, ypač kuriančio aukštą pridėtinę vertę, poreikius ir, žinoma, padės pritraukti naujų investicijų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Įstatymo pakeitimais iš esmės liberalizuotas akcijų klasių teisinis reguliavimas. Taip pat atsisakyta griežto privilegijuotųjų akcijų ribos įstatiniame kapitale reguliavimo, o privilegijuotosios akcijos be balso teisės galės sudaryti ne didesnę kaip 1/2 įstatinio kapitalo dalies. Iki šiol maksimali privilegijuotųjų akcijų dalis įstatiniame kapitale buvo 1/3, rašoma pranešime.
Įstatymo pakeitimais taip pat detaliau apibrėžiamos sąlygos, kaip organizuoti nuotolinius visuotinius akcininkų susirinkimus (VAS) elektroninių ryšių priemonėmis. Nuo šiol nuotoliniu būdu leidžiama balsuoti tuomet, kai to pareikalaus akcininkai, turintys ne mažiau kaip 1/10 visų balsų VAS.
„Taip pat siūloma naujovė, kad vienbalsiu akcininkų sprendimu bendrovės įstatuose galės būti numatyta, jog VAS organizuojami tik elektroninių ryšių priemonėmis“, – pažymima pranešime.
Siekiant sustiprinti smulkiųjų akcininkų teisių apsaugą, įtvirtinta jų turimų akcijų išpirkimo tvarka, kuri leis užtikrinti jų interesus tuomet, kai likti akcininku nėra tikslinga, taip pat kai išpirkimo reikalauja absoliučią daugumą turintis akcininkas. Iki šiol tokią galimybę turėjo tik į biržos prekybos sąrašą įtraukti bendrovių akcininkai.