Dar pareigų nepradėjęs eiti Donaldas Trumpas pasaulio verslo sostinę perkėlė sutelkė į spindinčius ir kiek kičinius savo Floridos Mar-a-Lago kurorto rūmus. Čia jau antrą mėnesį rikiuojasi verslo lyderių eilė, siekiančių „pabučiuoti jo žiedą“ – procesas, kuriuo išrinktasis JAV prezidentas neabejotinai mėgaujasi. Ryškiausi tarp bučiuotojų – ilgai savo nepriklausomybe ir galia didžiavęsi Silicio slėnio technologijų magnatai.
„Kas įdomu, kad per pirmąją mano kadenciją visi buvo labai priešiški“, – apie santykius su verslininkais praėjusią savaitę netikėtai sušauktoje spaudos konferencijoje dalykiškai kalbėjo pailsėjęs ir žvalus Donaldas Trumpas. – „O per antrąją visi labai draugiški. Nežinau, kas pasikeitė. Gal aš pasikeičiau? Bet nemanau“.
Respublikonų lyderis netrukus išvardijo visus jį aplankiusius vadovus: tai ir „Google“ vadovas Sundaras Pichai (čia pat paminėjo, kad jį aplankė ir „Google“ bendraįkūrėjas Sergejus Brinas), ir „Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas, ir „Amazon“ bei „Blue Origin“ savininkas Jeffas Bezosas, ir „Apple“ vadovas Timas Cookas.
„Blackstone“ vadovo Steve’o Schwartzmano vadovaujami Volstryto finansininkai Donaldui Trumpui prisidavė jau gerokai anksčiau – dar vykstant jo teismui Niujorke. Silicio slėnio paramos respublikonų lyderiui teko laukti ilgiai. Nuo Baracko Obamos laikų technologijų gigantai ištikimai rėmė demokratus, o jų socialiniai tinklai buvo pagrindiniai progresyviosios politikos židiniai. Po 2020 sausio 6-osios įvykių Trumpas apskritai buvo pašalintas iš socialinių tinklų paskyrų, o woke judėjimo piko Kalifornijoje metu Trumpo rėmėjai buvo netgi atleidžiami iš darbų.
Tos dienos dabar atrodo labai tolimos. Bene dažniausiai rinkimų kampanijos metu Trumpo kritikuotas „Meta“ vadovas Markas Zuckerbergas į įmonės valdybą pasikvietė artimą respublikonų lyderio sąjungininką, nepaprastai populiaraus mišrių kovos menų turnyro UFC vadovą Daną White’ą. Vakar savo socialiniuose tinkluose „Meta“ taip pat panaikino dešiniųjų nekenčiamą ir demonizuojamą (be to – brangią) „faktų tikrintojų“ instituciją ir vietoje jos, Elono Musko valdomo tinklo „X“ pavyzdžiu, įdiegė „bendruomenės pastabų“ funkciją. Vaizdo kreipimesi reperį primenantis Zuckerbergas taip pat žada „su prezidentu Trumpu dirbti visame pasaulyje kovojant prieš užsienio įmones, kurios nori cenzūruoti mūsų gyvenimo būdą“.
„Amazon“ vadovas Jeffas Bezosas, kitas respublikono kritikos objektas, savo televizijos kanale „Prime Video“ rodys teigiamą filmą apie Melaniją Trump (o jam priklausantis „Washington Post“ kairiųjų pasipiktinimui dar prieš rinkimus atsisakė paremti Kamalos Harris kandidatūrą). Pirmieji Trumpą parėmę JAV rizikos kapitalo rinkos atstovai – tinklalaidininkas ir investuotojas Davidas Sacksas bei Peteris Thielas – džiūgauja, noriai dalija interviu ir dėlioja naujosios kadencijos verslo prioritetus. „OpenAI“, „Perplexity“, „Amazon“ ir „Meta“ jau parėmė Donaldo Trumpo inauguracijos renginius.
Iš didžiųjų Kalifornijos pramonės šakų demokratų stovykloje lieka tik Holivudas – dosniai demokratams aukoję ir savo balsus bei įtaką Kamalai Harris remti naudoję aktoriai užvakar per „Auksinių gaublių“ apdovanojimus turėjo nuryti apdovanojimų vedėjos komikės Nikki Glaser pašaipas: „Aš čia ne tam, kad jus pašiepčiau šį vakarą. Noriu, kad tai žinotumėte. Ir kaip aš galėčiau? Jūs visi tokie garsūs, tokie talentingi, tokie įtakingi. Galite daryti viską, išskyrus nurodyti šaliai, už ką balsuoti“.
Žinoma, daugiausiai iš Donaldo Trumpo pergalės jau dabar laimėjo turtingiausias pasaulio žmogus ir didžiausias respublikonų prezidento rėmėjas Elonas Muskas. Daug kas šaipėsi iš jo 250 milijonų dolerių paramos Donaldo Trumpo kandidatūrai, dar daugiau kas manė, kad jo investicija į „X“ yra pasmerkta. Tačiau Donaldo Trumpo aplinkoje nuolat esantis (ir „Mar-a-Lago“ apsigyvenęs) Elonas savo investicijas į politiką jau atsiėmė su kaupu – po respublikonų pergalės jam priklausančių bendrovių akcijų vertė išaugo gerokai daugiau nei kainavo juokingos investicijos į politiką ir reikšmingesnės – į „Twitter“ pertvarkymą.
Elonas dalyvavo beveik visuose išrinktojo prezidento susitikimuose su JAV technologijų bendrovių vadovais, taip pat – su pasveikinti Trumpą paskambinusiais pasaulio valstybių lyderiais. Su pirmos Trumpo kampanijos stratego Steve’o Bannono respublikonų partijos nacionalistų sparnu jau spėjęs mirtinai susipykti Muskas savo paskyrą naudoja kurdamas alternatyvią tarptautinių Trumpo rėmėjų (ir Marso užkariautojų) erdvę. „Tesla“ vadovas nuolat kritikuoja Jungtinės Karalystės premjerą Keirą Starmerį, tačiau neseniai išsižadėjo ir Reformų partijos provokatoriaus (bei naujojo savo priešo Bannono sąjungininko), Reformų partijos lyderio Nigelo Farage’o, nurodęs, kad „Reformų partijai laikas paieškoti kito lyderio“. Muskas parėmė antiimigracinę Vokietijos „Rusijos supratėjų“ partiją „AfD“, o Italijos premjerė ir senai jo bičiulė Giorgijai Meloni pažadėjo Italijai nupirkti jo parduodamą „Starlink“ palydovinį ryšį.
Kas čia nutiko? Manau, yra trys pagrindinės priežastys. Pirma, nors paskutiniai keturi Bideno metai JAV verslui buvo sėkmingi, santykiai su valdžia ir dažnai neaiškūs ar nelogiški progresyviosios politikos įgyvendinimo tikslai didžiosioms Silicio slėnio bendrovėms kėlė daug įtampos ir problemų. Stebint, kaip greitai ir su kokiu džiaugsmu didžiosios verslo bendrovės sustabdė savo įvairovės, lygybės ir įtraukties programas ir nustojo kalbėti apie savo platesnę paskirtį padaryti visuomenę labiau įtraukią, galima aiškiai matyti, kad aktyvistai ir valdžia perspaudė, o verslininkų noras dirbti su respublikonais yra nuoširdus.
Antra, esama ir paprastojo lobizmo – visos bendrovės turi ką gauti (ir ką prarasti) – tai iškart atsispindi akcijų kainoje. Čia esminis pavyzdys – „Tesla“. Po Trumpo pergalės prastesnius nei tikėtasi rezultatus pademonstravusio automobilių gamintojo akcijos išaugo beveik pusantro karto. „Facebook“ norėtų uždaryti „TikTok“, Bezosas norėtų toliau skraidyti į kosmosą ir neatiduoti visos iniciatyvos tik Musko „SpaceX“.
Trečia, esama ir daug baimės. Paradoksalu, bet čia labiausiai pasitarnavo Joe Bideno administracija, ateinančiai valdžiai palikusi daug svertų kovoti su didelėmis įmonėmis. Dar akivaizdu, kad nacionaldarbininkišką trumpizmo sparną atstovaujantis ir dabar visai pradingęs J.D. Vance’as visai mielai tuo svertu naudotųsi. Antimonopolinių problemų ir visai rimtų klausimų dėl savo veiklos pagrindų turi ir „Meta“, ir „Microsoft“, ir „Apple“, ir „Google“, „Amazon“ turi klausimų su JAV paštu. Ryžtingo Trumpo rankose dabar Lisos Khan vadovaujama FTC gali virsti Silicio slėnio košmaru. Sklando kalbos ir apie visai konkrečius naujojo prezidento grasinimus Silicio slėnio bendrovėms, pirmiausia – „Meta“. Trumpo pagalba bus reikalinga ir ginantis nuo vis agresyviau JAV technologijų bendroves reguliuoti norinčioos Europos Sąjungos.
Dėl to, matyt, verta užsikabinti reperio pakabuką, milijono vertės laikrodį ir pakalbėti apie tarptautinę kovą su cenzūra vadovaujant generalisimui Donaldui Trumpui.
Atrodo apgailėtinai. Tačiau iki Europos verslo šios naujos mados ateis daug greičiau nei manome.
Visas komunikacijos eksperto Mykolo Katkaus JAV situacijos apžvalgas galite skaityti feisbuke.
