Kaip jau buvo skelbta, pernai, gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.
Į jį buvo įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, įvairūs transporto priemonių komponentai.
Verslui sureagavus dėl laukiančių pokyčių, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas tikino, kad sprendimų bus ieškoma, mat tokių pakeitimų taikymas reikštų 250 mln. Eur negautų pajamų šalies ekonomikai.
Penktadienį po pasitarimo su verslu vykusioje spaudos konferencijoje jis tikino, kad reikia ieškoti naujų sprendimų.
„Bendras matymas toks, kad jokio kvestionavimo nėra, sankcijos turi tęstis ir visos priemonės, kurios efektyvios ir padeda prisidėti prie užkardymų apeiti sankcijas, turi tęstis.
Akivaizdu, kad ir Vyriausybės nutarimas, kuris reglamentuoja mūsų nacionalinę dedamąją dėl sankcijų politikos, toliau tęsis.
Sutarėme, kad turime matuoti priemonių efektyvumą. Jei jos tokios vienašalės, kad praktikose yra neveikiančios, logikos jas palikti tokias, nėra. Reikia ieškoti sprendimų, kaip jas pakeisti į efektyvesnes ir ieškoti tokių, kurios kuria kiek įmanoma mažiau žalos mūsų ekonomikai“, – sakė jis.
Kaip pavyzdį ministras pateikė Lietuvoje gaminamą širdies pulso matuoklį.
„Jis jau trečią parą negali būti pakrautas į lėktuvus ir eksportuojamas į kitas valstybes. Akivaizdu, kad tikriausiai nebuvo tikslo uždrausti, kad tokios prekės, kaip maršrutizatoriai, lustai ar guoliai nebepasiektų savo tikslinių rinkų“, – sakė jis.
Kaip aiškino, Ekonomikos ir inovacijų ministerija su kitomis institucijomis rengs galimą sprendimą.
„Tikimės, kad kartu su Vyriausybe galėsime Vyriausybės nutarimą pakoreguoti“, – pridūrė ministras.
L. Savickas prasitarė apie galimas konkretesnes korekcijas.
„Ieškosime, kaip teisingai reguliuoti rizikas, susijusias su šių prekių transportavimu oru. Šiandien jau pradėjome diskutuoti apie konkrečius sprendimus, manau, kad artimiausiu metu juos galėsime priimti Vyriausybėje“, – sakė ministras.
„Logiškiau viską grįsti per rizikų vertinimą ir jeigu yra pažeidžiamas tam tikras pasižadėjimas, tada taikyti griežtesnius ribojimus“, – apie galimybe išskirti tam tikras įmones, kurios pažeis susitarimą, kalbėjo jis.
„Jeigu pasitikėjimas būtų sulaužytas, konkrečiai įmonei būtų taikomi patys griežčiausi eksporto ribojimai“, – pridūrė ministras.
Verslas: klaidas reikia taisyti
Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis tikino manantis, kad tokias klaidas reikia taisyti.
„Buvo padaryta klaida ir nemanome, kad reikia ieškoti kaltų, bet klaidą reikia ištaisyti. Jeigu deklaruojame draugystę su Taivanu, Izraeliu ar Singapūru, nuo sausio 1 dienos lietuviai ten negalės eksportuoti.
Klaidos ištaisymas labai svarbus <…>, bet toks vienašališkas viso pasaulio uždraudimas eksportuojant aviaciniu transportu aukštos pridėtinės vertės prekių, buvo klaida. Kiek tenka kalbėti su buvusios Vyriausybės nariais, ten irgi suprantama, kad buvo klaida“, – kalbėjo jis.
Panašiai kalbėjo ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
„Mūsų esmė – išlaikyti sankcijas, kad agresorius neturėtų galimybių naudotis aukštos pridėtinės vertės produktais, kurie gaminami Lietuvoje, bet draudimas viską drausti nieko neišspręs. Turime žiūrėti, kad gynybai skirtų lėšų suma pasiektų biudžetą“,– sakė jis.
V. Janulevičius tikino, kad šiuo metu sandėliuose guli nemažai neeksportuotų prekių.
„Susikaupusių prekių kiekis – nemenkas ir tai yra aukštos pridėtinės vertės prekės. Į šalis, kurios yra Pietų Amerika ir net ne į tą pusę (ne į Rytus-red.). Prekės – iš gerai žinomų įmonių. <...>
Tas nutarimas atšauktas nebus, bus koreguojamas. Tai liečia oro transporto tam tikrų grupių praplėtimą ir tam tikrų šalių uždraudimą“, – pridūrė jis.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius „Delfi“ atsiųstame komentare teigė, kad Lietuvos prioritetas yra ir turi likti nacionalinis saugumas, tačiau tik stipri ekonomika gali garantuoti šalies saugumą.
„Bet kuris politinis ar administracinis veiksnys, kuris stabdo ekonomikos plėtrą, yra tiesioginė grėsmė nacionaliniam saugumui. Tokie veiksmai silpnina ne tik verslo pasitikėjimą, bet ir pačios valstybės pagrindus.
Kiekvienas sprendimas, kuris kenkia ekonomikai, turi būti laikomas veikimu prieš valstybės saugumą. Nacionalinio saugumo neįmanoma užtikrinti, jei žlugdomas ekonominis pagrindas, kuris finansuoja gynybą, stiprina socialinę gerovę ir kuria pasitikėjimą mūsų šalimi tarptautinėje erdvėje. Tai turi būti suvokta aiškiai – kiekvienas neapgalvotas veiksmas, nukreiptas prieš verslą, yra smūgis ne tik ekonomikai, bet ir visai valstybei“, – teigė jis.
URM: draudimas eksportuoti dvejopos paskirties prekes turėtų būti taikomas tik sankcijas apeidinėjančioms įmonėms
Užsienio reikalų ministerija (URM) Eltai komentavo, jog toks ribojimas turėtų būti taikomas tik sankcijas pažeidinėjančioms įmonėms. Anot URM, ankstesnį Ministrų kabineto nutarimą reikėtų tobulinti ir griežtinti eksporto kontrolę.
„Užsienio reikalų ministerijos vertinimu, praėjusios Vyriausybės nutarimas neturėtų būti atšaukiamas. Galėtų būti tikslinama nutarimo dalis dėl oro transportu gabenamų prekių eksporto, griežtinant nacionalines kontrolės priemones. Vyriausybės nutarimo dalies dėl prekių eksporto antžeminiu transportu pakeitimai neturėtų būti svarstomi“, – nurodoma komentare, kurį Eltai perdavė ministro Kęstučio Budrio atstovė Kristina Belikova.
Ministro teigimu, būtina atkreipti dėmesį į tai, jog aukštos pridėtinės vertės produktus gaminančių ir eksportuojančių Lietuvos pramonės įmonių produkcija oro keliu gali būti neteisėtai nukreipta ir išgabenta į Rusiją. Todėl siekiant tai užkardyti, URM siūlo taikyti sustiprintas nacionalines kontrolės priemones.
„Jos įpareigotų Lietuvos įmones reguliariai teikti Lietuvos institucijoms informaciją apie eksportuojamų prekių srautus ir gavėjus, prekių nuvežimo faktą, o pirkėjus – leisti Lietuvos institucijoms atlikti patikrinimus“, – teigia ministerija.
„Lietuvos atsakingoms institucijoms nustačius pažeidimus ir/arba prekių nukreipimą į Rusiją, tokioms įmonėms būtų uždrausta į trečiąsias šalis eksportuoti įprasto didelio prioriteto prekes bei taikomos poveikio priemonės vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais“, – pažymi URM.
Eltai perduotame komentare K. Budrys akcentuoja, jog Lietuvos prioritetas – efektyvi sankcijų politika, daranti realų poveikį agresoriui ir užkertanti kelią ribojimų apeidinėjimui.
„K. Budrys pabrėžia, kad Lietuva sankcijų klausimu rodo lyderystę tiek regione, tiek Europos Sąjungoje, ir šią politiką tęs, siekdama maksimaliai apriboti Rusijos galimybes vykdyti brutalią agresiją Ukrainoje“, – aiškina ministerija, pažymėdama, jog itin svarbu sankcijų politiką derinti ir su regiono partneriais.
Išreiškė kritiką
Verslo atstovus dar anksčiau piktino, kad šie pokyčiai buvo padaryti skubotai, tyliai, nesitariant su verslu ir neįvertinant poveikio šalies ekonomikai. Apie tai „Delfi“ jau rašė.
Pasak „Unicorns Lithuania“ vadovės Gintarės Verbickaitės, apie šią situaciją asociacija sužinojo tik paskutinę praėjusių metų dieną. Kaip paminėjo ji, tokie apribojimai paveiktų įmonę „Hostinger“, teikiančią serverių paslaugas.
Inovatyvias skaitmenines technologijas kuriančias kompanijas vienijančios asociacijos „Infobalt“ vadovas Simonas Černiauskas taip pat teigė, kad atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą palaiko dvigubos paskirties produktų eksporto kontrolės ir priežiūros mechanizmų būtinybę, tačiau pastebi, kad tam turi būti tinkamai pasiruošta – išdiskutuota su verslu ir profesionaliai iškomunikuota.
„Praktika, kai verslas sužino apie pokyčius prieš šventes iš savo logistikos verslo partnerių, yra nepriimtina. Atkreipiame dėmesį, kad pagal nuo sausio 1 dienos įsigaliojančią tvarką kai kurių prekių oro transportu negalima eksportuoti net į Pietų Ameriką, Afriką bei Pietryčių Azijos šalis“, – komentare „Delfi“ sakė S. Černiauskas.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius kalbintas tikėjosi, kad naujoji Vyriausybė imsis aktyvių veiksmų sprendžiant šią situaciją ir kartu su verslu ieškos geriausio sprendimo, kuris užtikrintų tiek nacionalinį saugumą, tiek verslo tvarumą.
