Iš pirmo žvilgsnio, didžiausio skiriamų lėšų sumažinimo sulaukė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Jai skiriama suma sumažėjo 105,28 mln. eurų arba 4,94 proc., iki 2,027 mlrd. eurų. Tačiau jau iš paties projekto galima suprasti, kad šios lėšos buvo paskirstytos aukštojo mokslo įstaigoms.
„Į Seimui pateiktą pirminį 2023 m. valstybės biudžeto projektą buvo laikinai neįtraukti valstybiniams universitetams ir mokslo institutams skiriami asignavimai, reikalingi padengti 2022 m. priimtų pirmakursių „studijų krepšelius“, padidinti dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimus, finansuoti mokslinius tyrimus ir eksperimentinę veiklą (MTEP) ir kt. priemones.
Šios lėšos laikinai buvo centralizuotos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos biudžete ir sudarė 105,409 mln. eurų.
Gavus reikalingus duomenis iš Studentų registro apie priimtus studijuoti studentus, Lietuvos mokslo tarybai pateikus 2021 m. mokslo ir meno veiklos vertinimo duomenis, buvo atlikti finansiniai perskaičiavimai.
Patikslintame valstybės biudžeto projekte, Seimui pateiktame antrąjį kartą, minėtos lėšos jau buvo paskirstytos universitetams ir mokslo institutams. Dėl šių priežasčių galima matyti asignavimų mažėjimą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir didėjimą mokslo ir studijų institucijoms“, – rašoma ministerijos „Delfi“ pateiktame paaiškinime.
Dar priduriama, kad papildomai skirtus asignavimus mokslo ir studijų institucijoms sudarė:
„48,40 mln. eurų 2022 m. priimtų pirmakursių „studijų krepšeliams“ padengti, 2021 m. padidintoms studijų kainoms mokėti; 29,21 mln. eurų dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų bei neakademinių darbuotojų atlyginimams padidinti nuo 2023 m. sausio 1 d.;
11,69 mln. eurų universitetų ir institutų baziniam MTEP finansavimui pagal mokslinės ir meno veiklos vertinimo rezultatus; 11,5 mln. eurų Lietuvos mokslo tarybai dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, studentų mokslinėms iniciatyvoms skatinti, podoktorantūros stažuotėms, kitoms vykdomoms priemonėms tęsti;
2,87 mln. eurų bazinei socialinei išmokai (BSI) padidinti nuo 46 iki 49 eurų; 1,16 mln. eurų doktorantų paramai; 313 tūkst. eurų mokslo institutams vykdyti IT projektus; 266 tūkst. eurų mokslo institutams prekių ir paslaugų pabrangimui amortizuoti 2023 m.
Bendrai aukštosioms mokykloms ir mokslo institutams ateinančiais metais numatytas didesnis valstybės finansavimas – 2023 m. valstybės biudžete mokslo ir studijų institucijoms skirta 114,8 mln. eurų daugiau nei pernai. Asignavimai universitetams, kolegijoms, mokslo institutams, Lietuvos mokslo tarybai bei Lietuvos mokslų akademijai iš viso sudaro 550,4 mln. eurų (2022 m. – 435,6 mln. eurų)“.
Visi padidėjimai universitetams ir kitoms įstaigoms pateikiami lentelėje.
Mažėjo dviem ministerijoms
Priimtame įstatyme dar galima pastebėti sumažėjusias sumas prie Finansų ir Aplinkos ministerijų.
Finansų ministerijai skirta suma sumažėjo 29,67 mln. eurų arba 1,3 proc., iki 2,247 mlrd. eurų.
„Didžioji dalis šio mažėjimo – 28,88 mln. eurų – tenka Finansų ministerijos rezerviniam fondui, kuris skirtas pažangos lėšoms, numatytoms dar nepatvirtintoms kitų ministerijų pažangos priemonėms įgyvendinti 2023 metais.
Iš šios sumos 25 mln. sudaro Aplinkos ministerijos pažangos priemonei „Didinti klimato kaitos politikos veiksmingumą“ finansavimo sumažinimas, atsižvelgiant į gautas paraiškas bei esamą poreikį. Taigi atitinkamai buvo sumažintos valstybės biudžeto lėšos Finansų ministerijos pažangos priemonėms finansuoti skirtiems asignavimams.
Likusią dalį šios sumos sudaro kitų ministerijų pažangos priemonių finansavimo pokyčiai bei su rezerviniu fondu nesusijęs Finansų ministerijos asignavimų mažėjimas (mažiau nei 1 mln. eurų)“, – paaiškino ministerija.
Tuo metu Aplinkos ministerijos sumažinimas siekia 15 mln. eurų arba 3,09 proc., iki 469,8 mln. eurų.
„Planuojami valstybės biudžeto asignavimai Aplinkos ministerijai yra 15 mln. eurų mažesni dėl keičiamo finansavimo modelio daugiabučių namų modernizavimui. Atitinkamą sumą planuojama skirti iš kitų finansavimo šaltinių (Modernizavimo fondo)“, – sakė Aplinkos ministerijos Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vyresnioji patarėja Rūta Klimaitė.
Daugiau gavo VSD ir STT
Didžiausio lėšų priedo sulaukė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jis sudarė 45,36 mln. eurų arba 0,89 proc., iki 5,116 mlrd. eurų.
„Pokyčiai, 2023 m. biudžete, po svarstymo pristatymo Seimo komitetuose – skirta papildomai:
16 mln. eurų – piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams; 300 tūkst. eurų – šalpos išmokoms mokėti ir administruoti; 27,6 mln. eurų – pensijų priemokoms mokėti ir administruoti; 1,47 mln. eurų – ES ir BF pažangos priemonėms įgyvendinti“, – nurodė ministerija.
Ženklų asignavimų padidėjimą galima pastebėti ir prie Lietuvos radijo ir televizijos komisija – nuo 900 tūkst. eurų iki 1,15 mln. eurų (27,78 proc.)
Tačiau kaip paaiškino jos atstovė Birutė Keršienė, komisija iš biudžeto pinigų iš viso negauna, nes ją išlaiko transliuotojų, retransliuotojų ir kt. pervedamos lėšos.
„Tačiau tos lėšos kažkaip „pereina“ per biudžetą ir ten yra įvairių niuansų“, – sakė ji.
Tuo metu LRTK buhalterė Viktorija Kantminienė paaiškino, kad pirminių 900 tūkst. eurų, kuriuos planuojama gauti iš pajamų įmokų, dar prisidėjo 250 tūkst. eurų LATGA atskaitymai pagal įstatymą, t. y. proc. dėl autorinių teisių gynimo.
„Mes negauname nė vieno euro iš valstybės biudžeto“, – kartojo ji.
Lyginant pirmąjį 2023 m. valstybės biudžeto projektą ir Seimo priimtą įstatymą, Valstybės saugumo departamentui skirti asignavimai padidėjo 4,97 mln. eurų arba 12,23 proc. Taigi, 2023 m. jie turėtų sudaryti iš viso 45,60 mln. eurų.
„Šios lėšos yra skirtos žvalgybos pajėgumams palaikyti“, – lakoniškai pakomentavo VSD atstovė Aurelija Vernickaitė.
Tuo metu VSD vadovas Darius Jauniškis „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ komentavo dar spalio 27 dieną, kai departamentui 2023 m. skiriama suma buvo netgi šiek tiek mažesnė nei 2022 m.
„Vertinu labai paprastai. Krizių atveju, jeigu stipriname karinės ginkluotės pajėgas, tai žvalgyba yra neatsiejamas dalykas. Tiesiog tai yra institucija, kuri lygiai taip pat prisideda prie nacionalinio saugumo problemų sprendimo.
Bet aš suprantu, kad mes gyvename sunkiomis sąlygomis. Todėl, kad ir energetinė krizė, ir infliacijos kilimas atitinkamai, matyt, verčia Vyriausybę priimti tam tikrus sprendimus. Yra pakankamai sunku, matyt, ateinantys metai bus pakankamai sunkūs. Matyt, reikės persidėlioti tam tikrus veiksmus ir prioritetus, bet suprantu, kad kiek valstybė gali, tiek ir finansuoja žvalgybą“, – sakė jis.
Šiokį tokį padidėjimą, lyginant su pirminiu variantu, gavo ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Jai asignavimai padidėjo 370 tūkst. eurų arba 2,58 proc. T. y. iki 14,71 mln. eurų.
„Šios lėšos skirtos Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklai vykdyti“, – pakomentavo STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.