Būtent tokiam žygiui buvo pasiryžęs vilnietis Valdas Rutkauskas. Deja, jo kelyje pasitaikė advokatas Gintaras Ruseckas, kuriam kilę įtarimai apsišaukėlį direktorių nuvedė ne į banką, o į policijos nuovadą.
Nepavykęs verslas
Ši istorija prasidėjo 2014 metais, kai Honkonge registruota įmonė „Sinowide Energy Limited“ į Lietuvoje registruotos įmonės „Jammo“ sąskaitą pervedė 1 853 800 JAV dolerių (maždaug 1,6 mln. eurų).
Kaip DELFI pasakojo „Jammo“ akcininkams atstovaujantis advokatas Valdas Rakauskas, pinigai buvo skirti bendro verslo vystymui.
„Verslas susijęs su su metalais, mediena. Buvo pervestas avansas, tada jie turėjo Ispanijoje prekes užsakinėti“, – pasakojo jis.
Tačiau didelė suma „Šiaulių bankui“, į kurio sąskaitą ji buvo pervesta, sukėlė įtarimų. Nuspręsta kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT), kuri paprašė 1,8 mln. dolerių areštuoti.
FNNT tuomet pradėjo ikiteisminį tyrimą, kuris nebaigtas iki šiol. Kaip DELFI pasakojo FNTT atstovė spaudai Rūta Andriuškaitė, tarp „Sinowide Energy Limited“ ir „Jammo“ įvykęs sandoris tiriamas dėl įtarimų sukčiavimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu ir dokumentų klastojimu.
Tyrimą organizuojančios Vilniaus apygardos prokuratūros komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė informavo, kad šiuo metu jame įtarimai pareikšti dviem užsienio piliečiams, t.y. „Jammo“ akcininkams, Nigerijos piliečiams Gbolahanui Lucasui Aderemi ir Olusegunui Bamise Arewa.
„Pinigus areštavo – verslas baigėsi“, – apibendrino „Jammo“ akcininkams atstovaujantis V. Rakauskas.
Teismas įpareigojo grąžinti
„Sinowide Energy Limited“ tokia įvykių eiga nebuvo patenkinta ir pasisamdė advokatą G. Rusecką, kad šis teisme įtikintų pinigus grąžinti.
„Jie paprašė tuos pinigus išieškoti. Kreipiausi į teismą ir teismas tuos pinigus priteisė“, – sakė jis.
Tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pinigus įpareigojo grąžinti DELFI įsitikino susipažinęs su teismo įsakymu.
Tačiau „Jammo“ teismo įpareigojimo negalėjo įgyvendinti, nes dėl tebesitęsiančio FNTT tyrimo 1,8 mln. eurų buvo areštuoti „Šiaulių banke“.
Atsiranda apsišaukėlis
G. Ruseckas tvirtino, kad jo žiniomis, šią vasarą ikiteisminis tyrimas ėjo į pabaigą ir pinigai artimiausiu metu turėjo būti grąžinti jo klientui „Sinowide Energy Limited“. Tačiau tuomet advokatas sulaukė netikėto vizito.
„Šių metų rugpjūčio 30 dieną pas mane atvyko žmogus, kuris per administratorę paprašė konsultacijos, neprisistatė, kas toks. Atvyko į advokatų kontorą.
Jis prisistatė „Jammo“ direktoriumi. Mane tai nustebino, nes kiek žinojau, ta bendrovė nevykdė jokios veiklos jau eilę metų, nes visi dokumentai ir antspaudai buvo paimti FNTT tyrėjų. O dabar atėjo naujas direktorius“, – pasakojo jis.
Naujasis „Jammo“ direktorius – V. Rutkauskas. Kaip matyti iš Registrų centrui pateiktų dokumentų, jis iš tiesų nuo liepos 28 dienos iki rugsėjo 22 dienos buvo paskirtas „Jammo“ direktoriumi.
Tačiau G. Ruseckas tvirtino, kad V. Rutkauskas direktoriumi tikėtina pasiskyrė pats, suklastojęs „Jammo“ akcininkų parašus ir be jokios jų žinios. Tai DELFI tvirtino ir „Jammo“ akcininkų advokatas V. Rakauskas.
G. Ruseckas pasakojo, kad į jo kontorą atvykęs V. Rutkauskas prašė atsisakyti pretenzijų į areštuotus 1,8 mln. dolerių.
„Jis pasakė, kad norėtų, kad aš, kaip advokatas, kreipčiausi į savo klientus, kad jie atsisakytų pretenzijų į tuos dolerius.
Jis sakė, kad norėtų, kad nuimtume areštą nuo tų pinigų. Man pasirodė, kad jis turi norą užvaldyti tuos pinigus. Pasakiau, kad nėra apie ką šnekėti. Tada jis grasino, kad kreipsis į Advokatų tarybą, Generalinę prokuratūrą“, – pasakojo „Sinowide Energy Limited“ advokatas.
G. Ruseckas teigė, kad iškart po V. Rutkausko vizito kreipėsi į „Jammo“ akcininkus ir apie jį papasakojo.
Labai nustebo
„Jammo“ akcininkams atstovaujantis V. Rakauskas sakė, kad jie labai nustebo sužinoję apie naują direktorių.
„Sakė, kad pirmą kartą girdi ir jokių (akcininkų – DELFI) susirinkimų neskelbė, V. Rutkausko net akyse nėra matę“, – pasakojo advokatas.
Vėliau „Jammo“ akcininkai surengė realų akcininkų susirinkimą ir sugrąžino į direktoriaus pareigas G. L. Aderemi. Taip pat dėl apsišaukėlio direktoriaus kreipėsi į prokuratūrą ir FNTT.
Nuotykių nekomentuoja
Pats V. Rutkauskas nuo platesnių komentarų susilaikė. Pateikiame DELFI pokalbio su juo išklotinę.
– Kaip jūs be akcininkų žinios tapote UAB „Jammo“ direktoriumi?
– Aš jūsų nei matau, nei galiu kažką komentuoti ir to nenoriu daryti, kadangi telefonu tai nedaroma. Kreipkitės į teisėsaugos institucijas, ten yra pareiškimai ir jie jums viską informuos, jei sumanys, kad tai yra teisėta.
– Kodėl prašėte advokato Gintaro Rusecko, kad „Sinowide Energy Limited“ atsisakytų pretenzijų į 1,8 mln. dolerių?
– O iš kur pas jus tokia informacija yra? Jei jūs agentūra „viena boba sakė“ tikite, tai čia jūsų teisė.
– Aš jūsų klausiu.
– Suprantate, vyksta du ikiteisminiai tyrimai, komentuoti aš negaliu, nes man už tai, už paviešinimą tyrimo, gali grėsti baudžiamoji atsakomybė.
– Ar susitikimas su advokatu jo kontoroje yra ikiteisminio tyrimo medžiaga? Klausiu apie tai, kas buvo privačiame pokalbyje, kurio viena pusė jau papasakojo apie jį, o jūs buvote kita.
– Deja, aš atsisakau komentarų. Viso gero.
Apie spragą žino
Viena įdomiausių šios istorijos detalių – tai, kad V. Rutkauskas apskritai galėjo pasiskirti jam nepriklausančios įmonės direktoriumi.
„Ar taip išeina, kad iš esmės bet kurios įmonės akcininkai gali vieną dieną sužinoti, kad jų įmonei vadovauja visiškai nežinomas asmuo?“, – to DELFI klausė Registrų centro atstovų.
„Registrų centro“ atstovė spaudai Kristina Petrošienė atsakė taip:
„Galime patvirtinti, kad kartais pasitaikydavo situacijų, kuomet įvairūs asmenys įvairiais būdais siekdavo neteisėtai užvaldyti juridinius asmenis ir įgyti jų turto kontrolę.
Pavyzdžiui, Registrų centro Vilniaus filialui buvo pateiktas ne vienas suklastotas prašymas įregistruoti vadovo ir vienintelio akcininko duomenis.
Šiuo atveju svarbu suprasti, jog tai yra veikos, baudžiamos pagal baudžiamuosius įstatymus: ne tik dokumento klastojimas, suklastoto dokumento turėjimas, jo laikymas, panaudojimas, bet ir pasikėsinimas užvaldyti turtą, neretai – didelės vertės.
Analizuojant taip vadinamas įmonių vagystes, yra išryškėję keli tokio neteisėto veikimo būdai. Kartais Juridinių asmenų registro tvarkytojui neva naujai išrinktas vadovas pateikia prašymą įregistruoti pakeistus vadovo ir vienintelio akcininko duomenis, nors tikrasis akcininkas jokių akcijų neperleido ir jokio sprendimo dėl vadovo pasikeitimo nebuvo priėmęs.
Yra ir atvejų, kai visai pašalinis asmuo, pasinaudojus jo asmens duomenimis, yra „paskiriamas“ ir įregistruojamas įmonės akcininku ir vadovu, o dokumentus į Registrų centrą atneša įgaliotinis. Štai visai neseniai Registrų centro darbuotojams gavus panašų prašymą buvo susisiekta su neva naujai paskirtu vadovu ir paaiškėjo, kad jis nieko apie tai nežino. Informacija apie šį atvejį buvo nedelsiant perduota policijai, kuri, mūsų žiniomis, pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Na, o UAB „Jammo“ atveju naujai paskirtas vadovas pateikė prašymą dėl pakeistų vadovo duomenų įregistravimo kartu su visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu. Kadangi prašyme buvo išvardinti akcininkai, duomenys apie kuriuos buvo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai, prašymas nesukėlė įtarimų.
Juridinių asmenų registrui pateikiami teisės aktuose numatyti dokumentai, ir Registrų centras nagrinėja pateiktų dokumentų atitikimą įstatymų reikalavimams. Pagal Juridinių asmenų registro nuostatus, būtent dokumentus pateikę asmenys atsako už pateiktų duomenų ir dokumentų tikrumą, todėl teisinės pasekmės kyla tam asmeniui, dėl kurio neteisėtų veiksmų būna atliekami pakeitimai Juridinių asmenų registre.
Kadangi bandymai perimti įmones kartojasi, Registrų centras planuoja inicijuoti pasitarimus su teisėsaugos institucijų atsakingais asmenimis ieškant, kaip apsaugoti įmonių savininkus nuo nesąžiningo ar nusikalstamo elgesio.
Taip pat esame pasirengę vertinti, kokie teisės aktų pakeitimai būtų galimi siekiant ateityje išvengti tokių situacijų – įmonės specialistai galėtų kartu su kitomis institucijomis juos parengti.
Pastebėjome, kad bandymų vogti įmones sumažėjo, kai nuo šių metų pradžios visuose filialuose pradėjome taikyti prevencinę priemonę – prašyti pateikti akcijų perleidimo dokumentus, tačiau verslininkai tai daro nenoriai ir pareikalauja nurodyti šių dokumentų teikimo pagrindą, nes akcininkų struktūros pasikeitimo pagrindą patvirtinančių dokumentų teikimas Registro tvarkytojui kol kas nenumatytas jokiame teisės akte.
Vienas iš būdų įpareigoti verslininkus teikti akcijų perleidimo dokumentus yra imperatyvių teisės aktų keitimas, bet, mūsų manymu, tai būtų bereikalinga papildoma administracinė našta, turint omenyje, kad dauguma dokumentus pateikiančių asmenų yra sąžiningi. Vykdyti dokumentų ir aplinkybių atitikimo įstatymams išsamų tikrinimą registrą įpareigoja ir pastaruoju metu formuojama Vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Pažymėtina dar ir tai, kad Civilinis kodeksas numato, jog UAB akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 proc. ar daugiau akcijų arba kai akcijų pardavimo kaina didesnė kaip 14,5 tūkst. eurų turi būti sudaromos notarine forma.
Valdžios institucijos taip pat galėtų svarstyti ir klausimą, kaip patogiam, greitam ir saugiam duomenų apie įmones teikimui ir panašiai galima panaudoti naujausias technologines tendencijas.
Taigi, teoriškai galimų sprendimų yra, tačiau būtų reikalingos ir teisės aktų pataisos, ir atitinkamų institucijų sprendimai bei bendradarbiavimas.
Šiandienai galime dar kartą paraginti visas įmones atsakingai ir laiku teikti duomenis Juridinių asmenų registrui ir Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai, kad duomenys apie įmonės akcininkus visuomet būtų aktualūs, tuomet bus mažiau galimybių pavogti įmonę ir pasikėsinti į jos turtą.“
Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų liepos 1 dieną Lietuvoje buvo 81,2 tūkst veikiančių įmonių.
Pirmąjį šių metų pusmetį buvo įregistruota 5 021 įmonė, arba 10,7 proc. daugiau nei pernai sausį–birželį. Daugiausia naujų įmonių įregistruota Vilniaus apskrityje (2 054 įmonės), o mažiausiai – Tauragės (80 įmonių). Išregistruotų įmonių skaičius šiemet, palyginti su pirmuoju 2016-ųjų pusmečiu, padidėjo 4 proc. iki 2,3 tūkst.