Balandžio pabaigoje paskelbta Valstybės kontrolės audito ataskaita apie valstybės valdomų įmonių (VVĮ) grąžą valstybei apibendrino, kad šios įmonės valdomos neefektyviai, generuoja labai menką nuosavo kapitalo grąžą ir uždirba kur kas mažiau pelno nei galėtų.
2017 metų duomenimis, Lietuvos valstybė buvo 118 VVĮ savininkė arba pagrindinė akcininkė, o jos naudojamo turto apskaitinė vertė siekė 9,3 mlrd. eurų. Tačiau šios įmonės generavo vos 2,1 proc. grąžą. 271 savivaldybės įmonės veikia dar prasčiau ir generavo -0,42 proc. grąžą.
Audito ataskaitoje taip pat teigiama, jog VVĮ valdybų priimamiems sprendimams daroma įtaka. Atkreipiamas dėmesys, kad 2014–2015 metais tas pats valstybės tarnautojas buvo paskirtas į 21 (miškų urėdijų) valdybą, o 2016 metais – į 11 (kelių įmonių) valdybų.
Miškų urėdijos ir kelių priežiūros įmonės yra sritys, kuriose Sauliaus Skvernelio Vyriausybė pokyčių siekti pradėjo pirmiausia.
VVĮ reforma taip pat yra vienas svarbiausių uždavinių, kurį Lietuva turi įvykdyti siekdama nuo 2018 metų tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare.
Abejotina darbo kokybė
Valstybės kontrolė nurodo, kad 71 iš 118 VVĮ turi suformuotas valdybas.
„Didžiąją valdybos narių dalį sudaro valstybės tarnautojai, o valdybos pirmininku, dažnai, yra skiriamas politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas (viceministras).
Valdybos tvirtina VVĮ strateginius dokumentus, nustato veiklos rodiklius, nuo kurių priklauso vadovo mėnesinės algos kintamoji dalis, ir priima visus svarbiausius sprendimus, darančius įtaką VVĮ veiklai. Taigi, VVĮ veiklos rezultatai tiesiogiai priklauso nuo valdybose priimamų sprendimų“, – rašoma ataskaitoje.
Valstybės kontrolės manymu, darbo kokybė, kai valstybės tarnautojas be pagrindinės savo veiklos turi dirbti daugiau nei dvejose valdybose yra abejotina.
Todėl tikrai abejotinai atrodo praktika, kai tas pats žmogus dirba 11 ar net 21 valdyboje.
„Valdybos nariai privalo gebėti priimti objektyvius sprendimus, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, aplinką, kurioje ji veikia, naudotis finansiniais instrumentais ir pan. Daugeliu atvejų valstybės tarnautojai neturi nei patirties, nei reikiamų žinių įmonių valdymo srityje, beje, nėra ir motyvuoti gerinti jų veiklą.
Be to, valstybės tarnautojų priimamiems sprendimams gali daryti įtaką valstybei atstovaujančios institucijos ir, tokiu atveju, yra rizika, kad VVĮ veikla nebus siekiama finansinės naudos, o bus tenkinami kiti, su VVĮ tikslais, nesusiję interesai“, – teigia auditoriai.
Vienų nebeliko
Kodėl šeši valstybės tarnautojai buvo tapę 21 urėdijos valdybos nariais, o dar penki – 11 kelių įmonių? Su šiuo klausimu DELFI kreipėsi į jas valdančias Aplinkos ir Susisiekimo ministerijas.
Kaip paaiškino Aplinkos ministerijos komunikacijos skyriaus vedėja Brigita Stankevičiūtė, anksčiau Generalinė urėdija buvo įpareigota kiekvienoje iš 42 urėdijų įsteigti valdybas.
„Buvo reglamentuota, kad valstybės įmonės valdybos nariais gali būti tik įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valstybės tarnautojai ir įmonės vadovas, todėl įvertinus tai, kad 42 miškų urėdijų ūkinė veikla unifikuota, o valstybės tarnautojų (svarbiausių sričių specialistų) skaičius yra ribotas, buvo sudarytos dviejų sudėčių valdybos, susidedančios iš penkių narių“, – pasakojama DEFLI gautame rašte.
Generalinės urėdijos teigimu, tai paaiškina, kodėl tie patys tarnautojai buvo paskirti 21 valdybos nariais.
Rašte taip pat pabrėžiama, kad tuomet, kitaip nei dabar, valdybos narių darbas buvo neatlygintinas. Šiuo metu, pagal nustatytą tvarką, VVĮ valdybos nario atlyginimas negali viršyti penktadalio tos įmonės vadovo vidutinės algos.
Galiausiai, Generalinė urėdija informavo, kad nuo 2016 metų urėdijos valdybų nebeturi.
Kiti aprėpia mažiau
Kitokie pokyčiai įvyko kelių įmonėse. Kaip pasakojo Susisiekimo ministerijos komunikacijos ir protokolo skyriaus vedėja Rūta Dirsienė, anksčiau Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) formavo valstybės valdomų įmonių valdybas.
„Valdybos buvo sudarytos tuometinio įmonės direktoriaus įsakymu. Tuo metu galioję teisės aktai, kaip ir dabartiniai, neapriboja valdybų skaičiaus vienam valstybės tarnautojui ar kitam asmeniui, tad teisės aktų pažeidimų minimoje situacijoje nebuvo.
Teoriškai laikoma, kad norint efektyviai ir deramai atlikti valdybos nario funkciją vienas asmuo neturėtų dirbti daugiau nei 4–6 valdybose“, – dėstė ji.
Tačiau, R. Dirsienės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad visos nurodytos VVĮ vykdo vienodą, iš esmės – identišką veiklą, skiriasi tik teritorija ir darbų apimtys, be to, įmonių komercinė veikla yra tik mažoji jų veiklos dalis, buvo nutarta sudaryti vienodos sudėties valdybas visose kelius prižiūrinčiose VVĮ.
„Tai buvo padaryta siekiant visoms įmonėms nustatyti panašius strateginius tikslus, užtikrinti vienodą valdymo struktūrą ir vienodų valdymo standartų laikymąsi.
Pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, šiuo metu šešiose iš 11 valdybų dalis narių yra nepriklausomi valdybos nariai, ir bet kokiu atveju valdybose dirbantys valstybės tarnautojai nedalyvauja daugiau nei keturiose valdybose“, – sakė ji.
2016 metų gruodžio 31 dienos Valstybės kontrolės duomenimis, tie patys valstybės tarnautojai iš tiesų pareigas ėjo mažesniame skaičiuje valdybų.
Iš anksčiau 11 valdybų dirbusių tarnautojų šiuo metu 3–4 valdybose nariais yra Rima Brigmanienė, Renata Klimavičiūtė, Juozas Kundrotas ir Dainius Miškinis.
Nepriklausomų valdybų narių 2016 metų pabaigoje buvo 21,7 proc. (47 iš 217).
Vyksta permainos
Paskelbusi audito ataskaita, Valstybės kontrolė Vyriausybei pateikė tokią rekomendaciją: „Siekiant išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, užtikrinti, kad būtų nustatyta pareiga VVĮ valdybų nariams deklaruoti viešuosius ir privačius interesus“. Tai padaryti reikia iki 2018 metų vidurio.
Valstybės kontrolė taip pat išreiškė nuomonę, kad VVĮ būtinos esminės gerojo valdymo reformos – jų valdybose turėtų atsirasti daugiau nepriklausomų narių, kurie turėtų būti skiriami vadovaujantis ne politiniais motyvais, o pagal kompetenciją.
Ši pozicija sutampa su Vyriausybės kovo viduryje patvirtintais teisės aktų pakeitimais, pagal kuriuos nuo trečdalio iki pusės būtų padidintas nepriklausomų narių valdybose skaičius. Be to, nebebus galima skirti ministrų, viceministrų ir kitų politinio pasitikėjimo pareigūnų.
Jei Lietuva nori tapto EBPO nare, šiems pokyčiams turėtų pritarti Seimas.
Įmonių valdybų nepriklausomumo didinimas, 42 miškų urėdijų ir 11 kelių įmonių pertvarkymas ir sujungimas yra kelios iš EBPO Lietuvai pateiktų rekomendacijų, susijusių su VVĮ reforma.