Įvykus 2019 metų II pusmečio medienos pardavimo aukcionui pasirodė duomenys, kad Valstybinių miškų urėdija (VMU) pirmajame rate pardavė 75 proc. pasiūlytos medienos. Dėl pasikeitusio medienos prekybos aprašo perkantieji galėjo siūlyti net 20 proc. mažesnę nei pradinė kaina (anksčiau buvo galima 10 proc.). „Baltpool“ skelbiamais duomenimis didžioji dalis, 62 proc. medienos, buvo parduota siūlant mažesnes nei pradinės kainas. Palyginimui, I pusmečio aukcione šis rodiklis buvo – 20 proc.
Daug mažesnė kaina vis dar nepakankamai maža?
II pusmečio aukcione pirmuoju kartu parduota tik 75 proc. siūlytos medienos, kai tuo tarpu I šių metų pusmečio aukcione buvo parduota 99,8 proc.
Energijos išteklių biržos „Baltpool” prekybos vadovas Vaidotas Jonutis DELFI komentuoja, kad nustatyta kaina ir galimybė ją dar papildomai sumažinti 20 proc. neįtiko visiems dalyviams, dėl to šį kartą daugiau medienos liko neparduota.
„Tikėtina, kad privačiuose miškuose popiermedžių ir plokščių medienos (dažniausiai naudojamos medžio plokštėms ar biokurui) galima įsigyti pigiau“, – teigia jis.
Pačios VMU direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai Valdas Kaubrė taip pat įsitikinęs, kad kaina buvo dar nepakankamai sumažinta, jog visa mediena būtų parduota.
„Pjautinųjų rąstų parduota net 98,5 proc. pasiūlyto kiekio, o tarrąsčių parduotas visas siūlytas kiekis. Mažiau parduota spygliuočių popierrąsčių ir plokščių medienos, miško kirtimo liekanų kirtavietėje – tai lėmė kritusi paklausa rinkoje, dėl ko per pastarąjį pusmetį ženkliai krito ir jų kaina.
Neįvykę atskirų sortimentų aukcionai rodo, kad net 40 proc. sumažėjusi kaina nebuvo pakankama, kad medienos pirkėjai galėtų prisiimti įsipareigojimus ir, sudarę pusmetines sutartis, jas vykdytų“, – komentuoja jis.
Antrajame rate – iki 36 proc. galima mažesnė kaina
Neparduoda mediena antruoju etapu pagal naująjį aprašą galės būti parduodama 20 proc. mažesne kaina. „Baltpool“ skaičiuoja, kad iš viso kaina daugiausia gali sumažėti 36 proc.
„Medienos kaina pakartotiniame aukcione bus mažinama, tokia yra pakartotinio aukciono logika. VMU turi teisę nustatyti pradines kainas, mažesnes iki 20 proc., nei pirminio aukciono pradinė kaina. VMU atstovai spręs, kiek mažinti kainas, nes nėra įpareigojimo mažinti 20 proc. Taip pat teikdami pasiūlymus pirkėjai galės pasiūlyti 20 proc. mažesnę nei pakartotinio aukciono pradinę kainą. Priklausomai nuo situacijos, kaina maksimaliai gali mažėti 36 proc., tačiau aukciono procedūra tam ir yra, kad nusistatytų rinkos kaina“, – informavo V. Jonutis.
VMU platesnės informacijos dėl kainos pokyčių nepakeitė, tik pabrėžė, kad pagal naująjį parašą bus galima medieną parduoti 20 proc. mažesne kaina.
Keičiantis aprašui buvo baiminamasi, kad nemaža dalis pirkėjų specialiai nedalyvaus pirmajame medienos pardavimo etape ir antruoju etapu bandys ją įsigyti už ženkliai sumažintą kainą. VMU direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai V. Kaubrė nepakomentavo, ar mažesnė kaina galėjo turėti įtaką pirmu etapu parduotam medienos kiekiui. Nesiimta vertinti ir, ar pirkėjai buvo linkę pasinaudoti pasikeitusiu prekybos aprašu. Tegautas atsakymas, kad „ 2019 m. II pusmečio aukcione mediena parduota rinkos nustatyta kaina“.
„Baltpool” prekybos vadovas V. Jonutis mano, kad tokie nuogąstavimai nepasitvirtino – nedalyvauti pirmajame etape, laukiant antrojo ir mažesnių kainų yra per daug rizikinga.
„Pusmetinis aukcionas yra vienintelis būdas įsigyti medienos iš VMU didesnėmis apimtimis šiais metais. Todėl rizikuoti ir nedalyvauti aukcione yra rizikinga ir turi būti pasverta. Aukcionas vyksta juodosios dėžės principu, dalyviai nemato kitų dalyvių pasiūlymų, todėl reikia labai rimtai pasverti nedalyvavimą“, – komentavo jis.
V. Jonučio nuomone, medienos prekybos aprašo pakeitimai visgi buvo į naudą.
„Galima teigti, kad pradinė kaina buvo didesnė nei rinkos kaina ir šis taisyklių pakeitimas buvo būtinas, kad aukcionas įvyktų. Vienas aukciono ratas trunka apie mėnesį, jei pagal seną taisyklių redakciją būtų buvę organizuoti 4–5 aukcionų ratai, VMU kelis mėnesius būtų negalėjusi kirsti ir pardavinėti medienos“, – teigia jis.
Nežinia, kurioje šalyje bus perdirbta lietuviška mediena
„Baltpool” prekybos vadovas pastebi, kad aplinkinėse šalyse tendencijos lygiai tokios pačios kaip Lietuvoje – rinkoje yra medienos žaliavų perteklius.
„Kiek skirtinga situacija yra biokuro žaliavų kainose, nes Lietuvoje reikšmingą įtaką daro itin išaugęs Baltarusijos biokuro eksportas“, – prideda jis.
Valstybinių miškų urėdija savo pranešime spaudai taip pat skelbė, kad 94 proc. šiame aukcione parduoto medienos kiekio įsigijo Lietuvos pirkėjai. Tačiau V. Jonutis atkreipė dėmesį, kad tai dar nereiškia, jog visa ši mediena bus perdirbama Lietuvoje. Išties išryškėjo net nauja tendencija – laimėtojai nėra gamybos bendrovės, tad kur bus vežama perdirbti mediena, nežinia.
„Medienos pervežimas sudaro apie 20–30 proc. medienos savikainos, todėl pranašumą visada turi vietinis medienos perdirbimas. Lietuvos pirkėjai visada dominuodavo aukcionuose. Tačiau reikia pastebėti tai, kad jei pirkėjas yra registruotas Lietuvoje, tai negarantuoja, jog mediena bus perdirbta Lietuvoje. Būtent ši tendencija yra pastebima paskutiniame aukcione, kai laimėtojai nėra gamybos bendrovės ir nėra aišku kur bus perdirbta mediena“, – DELFI komentavo V. Jonutis.
Baimintasi milijoninių nuostolių
DELFI primena, kad dar birželį, kuomet Vyriausybė keitė medienos prekybos aprašą ir leido aukcione siūlyti daug mažesnę kainą, pareigas dar einantis Vyriausiasis miškų urėdas Marius Pulkauninkas kalbėjo apie didžiulius urėdijos praradimus.
„Pernai metais mūsų pajamos buvo 180 mln. eurų, medienos kainos pakilusios, turėjome gerą rezultatą, valstybei pervedėme beveik 60 mln. eurų., jei sakome, kad medienos visų sortimentų kaina nukristų 40 proc., tai apie 70 mln. eurų. Kad įmonės rezultatai reikšmingai pablogėtų, tai taip“, – tuomet teigė M. Pulkauninkas.
Jis teigė, kad medienos prekybos aprašo pakeitimais siekiama atliepti į rinkos svyravimą, tačiau šį kartą daugiau buvo atsižvelgta į medienos pramonės interesus ir siūlymus.
Paskutinėmis žiniomis, M. Pulkauninkas pareigas eis iki rugpjūčio 1 dienos. Susisiekti su juo DELFI nepavyko, o pati Valstybinių miškų urėdija nepakomentavo, ar aukciono rezultatai laikomi nuostolingais.
„Valstybinių miškų urėdija siekia efektyviai valdyti valstybės turtą, medieną parduoti konkurencingomis sąlygomis“, – buvo teigiame urėdijos komentare DELFI.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika po Vyriausybės sprendimo pakeisti medienos prekybos aprašą komentavo, kad geriau yra gauti bent tokias pajamas nei iš viso medienos neparduoti ir negauti jokių pajamų.
„Kas geriau valstybės požiūriu: gautos pajamos už parduotą medieną ar patiriamos išlaidos/negautos pajamos? Kol lietuviškos medienos pardavimai „stovi“, nes rinkos kaina kritusi apie 40 proc., o kainos sumažinti pagal dabartinę tvarką nebuvo galima, į Lietuvą yra importuojama baltarusiška mediena, nes tiesiog ten gerokai pigiau“, – tuomet komentavo jis.
„Baltpool“ suskaičiavo, kad lyginant su I pusmečio aukciono duomenimis, visų sortimentų kainų sumažėjo vidutiniškai 22 proc.