Daugelio prekybos centrų ir maitinimo įstaigų rūpestis – nuolatinis įvairių darbuotojų trūkumas: pradedant valytojais ir baigiant virėjais ar kepėjais. Vasarą ši problema tampa dar aktualesnė, nes nemažai galinčiųjų dirbti išvyksta geresnio uždarbio ieškoti pajūryje ar užsienyje.
Tiesa, pažvelgus į Darbo biržos statistiką atrodytų, kad surasti reikiamą darbuotoją – jokia problema. Pardavėjų, kasininkų, virėjų, konditerių ieškoma kur kas mažiau nei yra bedarbių, galinčių atlikti šį darbą.
Šių specialybių darbuotojai, atskaičius mokesčius, vidutiniškai uždirba 1000 litų.
Toks atlygis ne itin vilioja bedarbius, o ir iš tų, kurie sutinka dirbti, ne visada būna naudos – jiems neretai trūksta patirties arba motyvacijos. Todėl prekybininkai ir maitinimo įstaigų atstovai sutartinai tvirtina, kad didelis bedarbių skaičius – menka paguoda ir nevengia patys pasiruošti reikiamų specialybių darbuotojų.
Apmoko reikiamų specialybių
Pasak „Maxima LT“ Personalo departamento direktoriaus Ernesto Letuko, prekybos sektoriuje darbuotojų poreikis juntamas visada, o pasiūla, ypatingai turinčiųjų tam tikros darbinės patirties, ne visada yra pakankama. Pastebima, kad darbuotojai, netgi galvodami apie sezoninį darbą, dažniau renkasi paprastesnius, mažiau atsakomybės, žinių ir kvalifikacijos reikalaujančius darbus.
Todėl prekybos tinklas „Maxima“ reikiamų specialybių darbuotojus ėmėsi mokyti savo jėgomis, taip pat bendradarbiauja su mokymo įstaigomis.
Šiuo metu potencialiems darbuotojams siūloma įgyti virėjo ir konditerio specialybę, kartu gaunant ir darbo pasiūlymą. Prieš pusantrų metų, bendradarbiaujant su Žirmūnų darbo rinkos mokymo centru, sėkmingai startavo mokymai kasininkams - pardavėjams. Pastarųjų jau paruošta 170.
„Šių specialistų pasiūla rinkoje nėra pakankama, jų nuolat trūksta, todėl priėmėme sprendimą, kad norinčius pas mus dirbti mokysime patys. Taip bus efektyviau, nes galėsime apmokyti daugiau žmonių, be to, būsime tikri, kad jie turės reikiamų žinių ir bus paruošti dirbti mūsų parduotuvėse“, – kalbėjo E. Letukas ir patikino, kad prekybos tinklas ir toliau bendradarbiaus su Darbo birža, vykdys integravimo į darbo rinką projektus.
Sunkiau suvilioti didmiesčių gyventojus
Prekybos tinklo „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Raminta Stanaitytė-Česnulienė tvirtina, kad dažniausiai keičiasi kasininkai ir salės darbuotojai, todėl didžiausias ir šių darbuotojų poreikis. Ypač tai aktualu vasarą Vilniuje ir Kaune, kur didelė prekybos centrų koncentracija.
„Mažesniuose miestuose lengviausia rasti darbuotojų. Ten labai svarbus bendras kompanijos įvaizdis ir reputacija: ką apie tave, kaip darbdavį, sakė, kaip atsiliepė draugai arba ten dirbantys ar dirbę kaimynai“, – kalbėjo R. Stanaitytė-Česnulienė.
Naujai priimti darbuotojai „Rimi“ prekybos tinkle visada yra apmokomi darbo specifikos konkrečiai pozicijai, tačiau specialiai mokyti kažkokios specialybės nėra poreikio.
„Žinoma, radę gerus specialistus stengiamės juos išlaikyti: suteikiame galimybes mokytis, daryti karjerą įmonės viduje, skatiname tobulėti, iš dalies finansuojame darbuotojų studijas“, – skatinimo priemones vardijo „Rimi“ atstovė.
Atrankos kriterijus – motyvacija
Darbuotojų trūkumas neaplenkia ir maitinimo įstaigų. Čia labiausia trūksta kvalifikuotų, turinčių panašios darbo patirties gamybininkų – virėjų ir picų kepėjų.
Kaip DELFI teigė „Čili pica“ marketingo direktorė Olga Belova, darbuotojų jie ieško įvairiais būdais: publikuoja darbo skelbimus, organizuoja darbuotojų paieškos muges darbo biržose, bendradarbiauja su mokymo įstaigomis.
Dirbti prekybos ir maitinimo tinkluose – nepatrauklu
Kodėl Darbo biržoje apstu bedarbių, o užimti prekybos ir maitinimo tinklų siūlomas laisvas darbo vietas – nelabai yra kam? Atsakymą į šį klausimą pateikė neseniai specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atlikta 1618 Lietuvos darbuotojų apklausa apie bendroves, kuriose jie labiausiai norėtų ir nenorėtų dirbti. Pasirodo, prekybos ir maitinimo tinklai laikomi vienais nepatraukliausių darbdavių.
„Darbas šiose srityse pasižymi mažais atlyginimais ir dideliu darbo krūviu. Be to, pavyzdžiui, maitinimo srityje darbuotojų poreikis staiga išauga prieš vasarą, kai tuo metu žmonės turi galimybę padirbėti užsienyje, kur mokami geresni atlyginimai. Todėl maitinimo įstaigoms, ypač turinčioms blogesnę reputaciją, bus sunkiau susirasti darbuotojų“, – tvirtino specialistų paieškos portalo cvmarket.lt atstovas Povilas Kytra.
Pasak jo, didelį darbuotojų poreikį didžiuosiuose prekybos ir maitinimo tinkluose lemia personalo kaita. Kai kuriuose iš jų metinė rotacija sudaro 100 proc., t. y. kiek etatų yra, toks darbuotojų skaičius per metus išeina arba yra atleidžiami.
„Tai nebūtinai reiškia, kad visi darbuotojai pasikeičia, nes kai kuriuose etatuose per metus spėja padirbėti ne vienas žmogus. Būtent šie etatai dažniausia būna pirmoje darbuotojų grandyje (pardavėjai-kasininkai, padavėjai), o žvelgdami į darbo pasiūlymus nuolat matome šias pozicijas“, – vardijo cvmarket.lt atstovas.
Akmenukas į švietimo sistemos daržą
Lietuvoje struktūrinį darbo jėgos pasiūlos ir paklausos neatitikimą lemia ir tai, kad jauni žmonės renkasi socialinius mokslus, nors juos baigusiųjų yra perteklius. Neradę darbo pagal specialybę šie žmonės tampa plataus profilio darbuotojais ir aktyviai kandidatuoja į pareigas, kuriose yra minimalūs reikalavimai. Tai paprastai ir yra pirmosios grandies pozicijos. Kadangi rinkoje susidaro tokių žmonių perteklius, ne visiems jų pavyksta susirasti darbą.
„Jei žiūrėsime vien per aukštojo mokslo prizmę, lietuviai yra labai išsilavinusi tauta. Tačiau tai, kad turinčiųjų aukštojo mokslo diplomus yra labai daug, iš dalies mažina jų vertę ir suformuoja situaciją, kai aukštasis išsilavinimas tampa ne privalumu, bet greičiau jo neturėjimas yra trūkumas“, – kalbėjo cvmarket.lt atstovas P. Kytra ir prasitarė, kad iš čia kilo ir juokeliai „ieškoma valytoja su aukštuoju išsilavinimu“.
Pasak jo, niekas negali priversti žmonių rinktis profesines studijas, tačiau jaunuoliams galima padėti atrasti sritį, kurioje ateityje jiems patiktų dirbti.
Tokia praktika populiari Vokietijoje, kur nedarbo lygis vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Čia dar nuo mokyklos suolo dalis jaunuolių dalyvauja dualiniame profesiniame mokyme: dalis mokslo vyksta mokykloje, dalis – darbovietėje. Taip vienu šūviu nušaunami du zuikiai: jaunuoliai už darbą gauna atlyginimą, o darbdaviai per kelis metus „užsiaugina“ kvalifikuotą darbuotoją.