Norvegijoje dirba atsakingą darbą, į kurį galima patekti tik sraigtasparniu

Jie į darbą dažniausiai skrenda lėktuvu, rengiasi šildantį kostiumą, sėda į sraigtasparnį, kuriuo pasiekia savo darbo vietą. Dirba kelias savaites be laisvadienių, o po to tiek pat laiko ilsisi, tačiau gerai uždirba.

Tai – naftos platformose dirbančių žmonių kasdienybė.

Aštuonerius metus Šiaurės jūroje dirbantis Šarūnas DELFI pasakojo, kad įprastai jūroje prisitvirtinusioje naftos platformoje vienu metu būna maždaug šimtas žmonių, darbas čia vyksta dieną naktį, pamainos keičiasi kas dvylika valandų.

„Prieš pradėdamas dirbti romantizavau savo darbą ir stodamas studijuoti jau žinojau, ką noriu veikti. Tačiau romantikos darbe nėra daug: ten metalas ir jūra, darbas rutininis. Tai greitai sugrąžino į realybę, žinoma, atlyginimai nėra blogi, sąlygos geros, darbuotojais rūpinamasi, atmosfera demokratiška, tačiau naktinis darbas alina, streso yra nemažai, klaidos kainuoja daug “, - pasakoja pašnekovas.

Norintys įsilieti į šį gyvenimą privalo baigti saugumo ir išgyvenimo kursus, kurie nėra pigūs – kainuoja apie 20 tūkst. Lt (5,8 tūkst. eurų).

„Į darbą galima patekti tik sraigtasparniu. Pavyzdžiui, dirbi Olandijos šelfe, iš namų atskrendi lėktuvu į Olandiją, nuvyksti iki sraigtasparnių oro uosto ir tada jau į platformą skrendi su sraigtasparniu. Pasitaiko, kad oras būna nepalankus ir malūnsparnis krenta į jūrą. Žinoma, tokie atvejai būna labai reti, tačiau gelbėjimosi mokymus reikia praeiti visiems“, - pasakojo lietuvis.

Per šiuos mokymus tenka išsivaduoti iš tariamai į jūrą įkritusio sraigtasparnio (iš tiesų jo muliažas panyra baseine), taip pat mokoma jūroje atversti apsivertusį gelbėjimosi plaustą, laikytis būryje talžant bangoms.

„Ypač daug dėmesio skiriama saugai, todėl šie mokymai privalomi visiems darbuotojams. Jeigu žmonės nori gauti aukštesnę poziciją, tuomet turi turėti atitinkamą diplomą. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad Kauno technologijos universitete studijų kokybė nėra blogesnė nei pačioje Norvegijoje. Taip pat aš pažįstu maždaug penkiolika Lietuvos geologų, kurie yra baigę Vilniaus universitetą ir šiuo metu dirba naftos platformose. Jeigu žmonės norėtų dirbti naftos platformoje, pirmiausiai patarčiau studijuoti atitinkamą specialybę, nes darbas pačiame denyje labai sunkus ir purvinas. Žinoma, šiais laikais gyvenimą jiems lengvina technologijos“, - sakė Šarūnas.

Naftos gavybos įmonės savo darbuotojams apmoka skrydžius į namus, nakvynes viešbučiuose.

Įprastai darbas naftos platformoje organizuojamas taip, kad dirbama kasdien dvi arba tris savaites, po to tiek pat laiko ilsimasi, Norvegijos įmonėse sąlygos yra geriausios – dirbama dvi, o ilsimasi keturias savaites. Beje, pasitaiko, kad poilsio metu tenka skristi į mokymus.

„Dažniausiai būna taip, kad jeigu dirbi dvi savaites, pirmąją savaitę dirbi naktinėje pamainoje nuo 19 val. iki 7 val., o kitą savaitę jau dirbi dieninėje pamainoje“, - sakė jis.

Darbuotojams valgykloje ruošiami pusryčiai, pietūs ir vakarienė, kajutę valio aptarnaujantis personalas. Dažniausiai maždaug 12 kv.m kajute dalijasi du darbuotojai, tačiau jie nesusitinka, nes vienas dirba dieninėje, o kitas – naktinėje pamainoje.

„Kaip atrodo gyvenimas platformoje? Gyveni tarsi fabrike, kuriame nuolat verda darbas, taigi nuolat gyveni darbo aplinkoje. Pavyzdžiui, miegi po naktinės pamainos ir girdi, kaip atskrenda sraigtasparnis arba ką nors keldamas kranas gali dunkstelėti į sieną, nes pučia stiprus vėjas. Aš nesu jautrus, galiu išsimiegoti ir ant grindų, tačiau jautresnius žmones tai gali trikdyti“, - sako Šarūnas.

Pašnekovas pasakoja, kad naftos platformoje galima sutikti įvairiausių tautybių žmonių, nėra jokių išankstinių nuostatų apie tai, kokie darbuotojai yra lietuviai, tiesiog kiekvienas savo gebėjimus turi įrodyti individualiai.

„Aš esu duomenų inžinierius, nuolat stebiu, kaip vyksta gręžimas, visus duomenis matau kompiuterio ekrane: matau sensorių duomenis, slėgių daviklius. Pavyzdžiui, man paskambina gręžikas ir paprašo paskaičiuoti, kiek pakils slėgis gręžiant tam tikroje situacijoje, aš tai padarau. Taip pat, pavyzdžiui, pamatau, kad atitinkamos slėgio ribos artėja prie neleistinos ribos, pranešu kolegoms. Taip pat aš prižiūriu, kad visi duomenys būtų įrašyti, nes reikia saugoti istorinius duomenis“, - pasakoja jis.

Aukščiausias atlyginimų ir technologijų lygis šiuo metu yra Norvegijos įmonėse. Darbininkiškų profesijų atstovai naftos platformose Šiaurės jūroje uždirba apie tris tūkst. eurų per mėnesį. Priklausomai nuo darbo stažo ir kvalifikacijos atlyginimas didėja.

Darbą naftos platformoje įprastai galima gauti pildant anketas įmonių tinklalapiuose arba kreipiantis į įdarbinimo agentūras. Tačiau dabar, gerokai atpigus naftai, didžiosios korporacijos ne žvalgosi darbuotojų, o skelbia apie didelius atleidimus.

„Tuo metu, kai darbinausi, naftos kaina kilo ir įmonės aktyviai įdarbindavo žmones. Žinoma, dabar tai sunkiai būtų įsivaizduojama. Ši rinka yra dinamiška, todėl visiems dirbantiems reikia laisvu laiku mokytis, galvoti apie investicijas“, - pataria Šarūnas.

DELFI primena, kad žaliavinė nafta per metus atpigo daugiau nei 50 proc. Šiuo metu barelis „Brent“ rūšies naftos kainuoja apie 62 JAV dolerius. Praėjusią vasarą ji kainavo 115 JAV dolerių, o gruodį – jau mažiau nei 50 JAV dolerių.

Tapkite DELFI draugais „Facebook“ ir pirmieji sužinokite svarbiausius Lietuvos ir pasaulio įvykius!