Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreikis stebisi, kodėl lietuviai perka akvariumuose iškankintą žuvį. Į maišelius supakuotus gyvus karpius pirkėjai krauna ant prekystalių, o kad šie nešokinėtų, neretai prispaudžia kitomis prekėmis.
Anot pašnekovo, ne kiekvienas susimąsto, kad maišelyje žuvis patiria didžiulį stresą. Kai kuriose Vakarų valstybėse gyva žuvis parduodama tik atsinešus tinkamą tarą – kibirą.
Sieks uždrausti akvariumus
Darbo grupė, kurią sudarė prekybos organizacijų, žuvų augintojų, VMVT ir gyvūnų globos draugijų atstovai, pernai birželį nusprendė neuždrausti prekybos gyva žuvimi, jeigu prekybos centrai laikosi nustatytų reikalavimų. Tačiau prekybininkams nuolat pažeidinėjant žuvų laikymo taisykles gyvūnų globos organizacijos mano, kad sprendimą reikėtų iš naujo peržiūrėti.
„Akvariumų su gyva žuvimi prekybos centruose turėtų nelikti. Žmonės turi suprasti, kad iš akvariumų pardavinėjamos žuvys iš tiesų kenčia skausmą, taip laikomoms joms nėra patogu“, – sakė VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjas Vaidotas Kiudulas.
Atnaujinti debatus dėl parduotuvėse įrengtų akvariumų, anot jo, sudėtinga, nes tokios prekybos draudimo siekia neįtakingos gyvūnų globos draugijos. Mažmenininkai ir žuvų augintojai suinteresuoti, kad prekiauti gyva žuvimi nebūtų draudžiama.
Prekybos gyva žuvimi tradicijos gajos naujosiose ES valstybėse: Lenkijoje, Bulgarijoje, Rumunijoje, Latvijoje, Estijoje. Bendrijos senbuvėse pirkėjai pirmenybę teikia išskrostoms žuvims.
Pažeistų vartotojų teises
Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vyriausiasis specialistas Leonas Janėnas mano, kad draudimas prekiauti gyva žuvimi pažeistų vartotojų teises.
„Tokia prekė visais laikais buvo labai paklausi. Nevalia siaurinti asortimento. Labiau paisoma žuvų, o ne žmonių interesų“, – piktinosi L.Janėnas. Jis įsitikinęs, kad akvariumai su gyva žuvimi yra nepakeičiami žuvies mėgėjams, nes pirkti šaldytą produkciją yra pernelyg rizikinga – nežinia, ką rasi atšildęs.
Nenorintiems neštis namo maišelyje spurdančios žuvies pirkėjams kiekvienas prekybos centras turi pasiūlyti paslaugą – pasirinktą žuvį išdoroti. Paslauga atliekama pirkėjui nematant.
„Tačiau prekybininkai gali piktnaudžiauti. Neva skrosti žuvį nusinešęs pardavėjas gali iš tarnybinių patalpų atnešti ne šviežią, ką tik išskrostą, o kelių dienų senumo“, – svarstė L.Janėnas.
Jis priminė, kad lietuviški karpiai sovietmečiu buvo itin paklausūs Rusijoje, o dabar per metus į įvairias šalis eksportuojama apie 1,2 tonos gyvos žuvies. Pernai daugiausia ungurių buvo išgabenta į Olandiją, o eršketų – į Latviją.
Juokingai mažos baudos
„Prekybos vietose žuvys turi būti laikomos švariame, prisotintame deguonimi vandenyje. Ištirpusio deguonies kiekis, vandens temperatūra ir žuvų kiekis turi atitikti rekomenduojamas normas. Toje pačioje talpykloje draudžiama laikyti plėšriąsias kartu su kitų rūšių žuvimis“, – reikalavimus vardijo VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Janina Kondrotienė.
VMVT inspektoriai, tikrindami parduotuves, dažniausiai nustato tokius pažeidimus: nematuojamas vandens prisotinimas deguonimi, pažeidžiamos laikymo sąlygos, kartais randama sužalotų ar negyvų žuvų.
Už nustatytus pažeidimus atsakingi asmenys traukiami administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgus į pažeidimo pobūdį gali būti taikomas įspėjimas, piniginė bauda, prekybos gyva žuvimi sustabdymas ar uždraudimas.
2007 m. buvo gauti tik trys vartotojų skundai dėl sužalotų žuvų, prekybos nugaišusia žuvimi, kurie pasitvirtino. Šiais metais gautas vienas skundas – kovo mėnesį vartotojas pranešė, kad viename sostinės prekybos centrų akvariu-
me plūduriuoja negyvos žuvys. Parduotuvę patikrinę pareigūnai užfiksavo daugybę pažeidimų: akvariumas buvo nešvarus, jame plūduriavo negyvos žuvys, nebuvo termometro, kuriuo turi būti kontroliuojama vandens temperatūra. Už pažeidimus paskirta 100 litų bauda.
Kainas murkdo konkurencija
Akvakultūros ūkių šeimininkai sutaria, kad gyvos žuvies paklausa prekybos centruose didėja palengva. Tikėtina, kad įsigyti gyvą karpį atgraso sunkios žuvų laikymo sąlygos. Be to, nemaža dalis gyventojų laimikį patys susižvejoja.
Karpius, baltuosius amūrus, lydekas, plačiakakčius, eršketus ir šamus auginanti Šilutės rajono bendrovė „Kintai“ per savaitę prekybos centrams pristato po 1–2 tonas gyvos žuvies, prieš šventes – keliskart daugiau.
„Nors pašarai brango net 50 procentų, kainų didinti negalime dėl pernelyg didelės konkurencijos“, – priežastį nurodė bendrovės direktorius Rimgaudas Višinskas. „Kintų“ produkcija, palyginti su ankstesniais metais, atpigo dešimtadaliu. Dabar didmenininkams šilutiškiai kilogramą karpio parduoda už 8 litus (prekybos centruose šios žuvies kilogramas kainuoja 9,99 lito), už kilogramą eršketo prašoma 30 litų (prekybos centruose – 35 litų).
Kelmės rajono bendrovės „Šilo–Pavėžupis“ direktoriaus pavaduotojas Algirdas Kaminskas sako, kad įmonės produkcijos kainos nesikeitė jau trejus metus. Anot jo, visi augintojai stengiasi prasimušti į prekybos centrus, šie perka iš siūlančiųjų pigiausiai.
„Augintojai per trejus metus nuo kilogramo žuvies uždirba apie litą, o prekybininkai – apie tris litus“, – skaičiuoja verslininkas. „Šilo–Pavėžupis“ šiuo metu su prekybos centrais nebendradarbiauja, įmonei kur kas naudingiau produkciją eksportuoti į Latviją ir Estiją, kur žuvies kainos didesnės. Didžiausi mūsų ūkių konkurentai yra čekai ir vengrai, kurių ūkiuose žuvys subręsta per dvejus metus.