Praėjusią savaitę pristatydamas kitų metų „Sodros“ biudžetą socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas užsiminė, kad dėl nedarbo išmokų kreipiasi daugiau žmonių, nei prognozuota.
Pasak ministro, pastebima ir piktnaudžiavimo atvejų, kai žmogus ateina pasiimti tokių išmokų kasmet. Ši situacija plačiau apkalbėta antradienį darbdavių, darbuotojų ir Vyriausybės atstovus vienijančioje Trišalėje taryboje.
D. Katelė sakė, kad susitinkant su darbdaviais šie dažnai identifikuoja nedarbo socialinio draudimo išmokų problemą.
Jis taip pat pastebėjo, kad užsienyje esama įvairių šios išmokos variacijų: kai kur jos dydis priklauso nuo buvusių pajamų ir nemažėja, kitur mažėja.
„Nerimą kelia, kad nedarbo socialinio draudimo išmokų rūšis šiuo metu yra vienintelė, kuri yra „minuse“. Minusas yra 28 mln., mes surenkame 450 mln. eurų, o išmokame 480 mln. eurų grubiai“, – teigė D. Katelė.
Kitose – pensijų, ligos ir motinystės išmokose – deficito, jo teigimu, nėra.
Tuo metu registruotas nedarbas kilo labai nedaug – jis rugsėjį, palyginti su pernai tų pačių metų mėnesiu, augo 0,4 proc., o registruotų bedarbių skaičius išaugo beveik 8 proc. (12 tūkst. asmenų). Auga ir jaunų žmonių nedarbas.
„Liepą, palyginti su birželiu, 2 tūkst. išaugo nedarbo gavėjų skaičius, o palyginti pernai ir šių metų liepą, augimas siekia 7 proc. (5,3 tūkst.). Darbo neturinčių žmonių turime Lietuvoje apie 160 tūkst., tai 5 proc. gauna nedarbo draudimo išmoką“, – pažymėjo D. Katelė.
Tarp jaunų žmonių (iki 30 m.) nedarbo išmokos gavėjų dalis išaugo nuo 8,6 proc. praėjusių metų liepą iki 9,5 proc. šių metų liepą.
O kokie nedarbo draudimo išmokų dydžiai?
„Pažiūrėjus vidurkius, nedarbo draudimo išmokų dydžiai yra 473 eurai žmonėms iki 30 m., 25–29 m. – 615 eurų ir piką pasiekia 40–49 m. Ilgiausiai nedarbo išmoką gauna vyriausioji dalis – priešpensinio amžiaus žmonės, kurie siekia neimti išankstinės pensijos. Didžiausią – 1200–1300 eurų išmoką gauna 1,6 proc.“, – teigė viceministras.
D. Katelė taip pat pateikė įdomius skaičius, kiek žmonių nedarbo išmoką gauna pakartotinai.
„2024 metų birželį nedarbo išmoką gavo 80 tūkst. asmenų. 47 proc. jų ją gavo dar bent vieną kartą tarp 2023–2020 m., 28 proc. – bent du kartus minėtą laikotarpį, 17 proc. – bent tris kartus ir 8 proc. arba beveik 4 tūkst. žmonių – 4 kartus. Tai mūsų atradimas, kuris pasirodė įdomus“, – nurodė viceministras.
Jis pažymėjo, kad iš jų, 60 proc. atvejų darbo sutartis nutraukta darbuotoja iniciatyva be svarbių priežasčių, 11 proc. atvejų – buvo nutraukta terminuota darbo sutartis, 10 proc. – sutartis nutraukta šalių sutarimu.
Ministerija, anot jo, šiuo metu nesiūlo keisti tvarkos, tačiau nori paskatinti diskusiją.
Ruginienė: nereikia kaltinti žmonių, kad ieško geresnių sąlygų
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad išėjimas iš darbo savo noru nereiškia, kad žmogus piktnaudžiauja ir kad jam patinka dažnai keisti darbą gaunant 500 eurų nesiekiančią išmoką.
„Tai nėra pasipinigavimo šaltinis, ne tik į sumą žiūrint, bet ir į laikotarpį. Nematome devynių mėnesių vidutinio laikotarpio, o tris ar keturis, kas yra normalus laikotarpis ieškoti kito darbo. Kartais žmonės ateina į blogas sąlygas, o kitas darbdavys pasiūlo geresnes ir kaltinti žmogaus dėl to nereikia“, – sakė I. Ruginienė.
Profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė sakė, kad pristatyti skaičiai rodo problemą, jog trūksta lėšų nedarbo draudimo išmokoms.
„Kai svarstėme Darbo kodekso pakeitimus 2017 metais, norėjome, kad darbo santykiai būtų lankstūs, kad darbuotoją būtų galima atleisti, jis galėtų migruoti, o dabar matome, kad už lankstumą kažkas turi sumokėti. Jei darbuotojas draustas, jis turi teisę gauti išmoką. Problema, kodėl „Sodros“ biudžete trūksta pinigų. Gal mokesčiai per maži“, – svarstė K. Krupavičienė.
Ministras: tai ne atostogos
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Maldutytė sakė, jog problema yra „gerai užčiuopta“, išvadas reikalinga daryti.
„Apie schemas, kad žmonės išsiskaičiuoja, kiek turi padirbti legaliai, kad gautų išmoką ir grįžtų į nedarbo draudimą, esu girdėjusi“, – nurodė A. Maldutytė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras V. Šilinskas nurodė, jog yra atvejų, kai gaunantys nedarbo išmoką jauni žmonės „atostogauja Tailande“.
„Apie tai skelbia tarsi reklamuodami, kad žiūrėkit, jei gaunate gerą atlyginimą, galima taip daryti. (…) Tai neturi būti atostogos. Nedarbo draudimas mokamas nedarbo atveju. Jei kažkurie žmonės piktnaudžiauja, kiti darbuotojai už tai sumoka“, – tikino jis.