„Rheinmetall“ gamyklos Lietuvoje įkūrimas – tai itin reikšmingas žingsnis siekiant atliepti neatidėliotinus mūsų šalies gynybos ir saugumo poreikius, praneša Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Jis padės užsitikrinti nenutrūkstamą prieigą prie būtiniausių ginklų ir šaudmenų, nes Europos gynybai reikalingus produktus gaminsimės patys. Investavus daugiau kaip 180 mln. eurų, naujoje gamykloje taip pat tikimasi sukurti mažiausiai 150 naujų darbo vietų“, – teigia ministrė A. Armonaitė.
Investicinio projekto lokaciją ketinama paskelbti artimiausiomis savaitėmis. Tikimasi, kad gamykla per metus pagamins dešimtis tūkstančių šaudmenų.
„Esame dėkingi už šią ilgalaikę partnerystę su Lietuva. Ji dar kartą patvirtina mūsų siekį būti vienu iš nacionalinio ir tarptautinio saugumo užtikrinimo ramsčių“, – teigia Armin Pappergeris, „Rheinmetall“ generalinis direktorius.
„Vertiname, kad Lietuva pasirinko mus savo gynybos pramonės partnere. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šalies suverenumo stiprinimo amunicijos srityje“, – sako Maximilianas Frochas, „Rheinmetall“ Tarptautinių strateginių programų organizavimo skyriaus vadovas.
Tikisi, kad LSMU sutiks perleisti sklypą „Rheinmetall“ gamyklai
Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė tikisi, kad su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) pavyks susitarti dėl jo valdomos valstybinės žemės perleidimo „Rheinmetall“ amunicijos gamyklai. Visgi, pažymi ministrė, jei to padaryti nepavyks, Vyriausybė turi instrumentų, kad valstybei itin svarbus projektas būtų užbaigtas kaip suplanuota – netoli Baisogalos esančiame sklype.
„Instituciniai mechanizmai egzistuoja, bet norisi bendradarbiavimo keliu tai padaryti“, – pirmadienį Eltai sakė A. Armonaitė.
„Žemė priklauso valstybei, universitetas ja naudojasi. Tai reiškia, kad nėra kažkokios nuosavybės teisės. Antras dalykas, aš suprantu, kai valstybei šis projektas yra toks reikšmingas, gali kilti pagundų ieškoti situacijos ir papildomų naudų. Tokius ženklus matome, bet aš viliuosi, kad derybos su šiuo universitetu ir jo padaliniais netruks ilgiau nei derybos su „Rheinmetall“, – sakė ministrė.
A. Armonaitės teigimu, nuo susitarimo dėl sklypo priklausys ir tai, kada Vokietijos karinės pramonės milžinė „Rheinmetall“ atidarys gamyklą Lietuvoje.
„Reikia geranoriško bendradarbiaujančio požiūrio iš universiteto, kuris naudojasi valstybei priklausančia žeme. Aš asmeniškai tikiuosi, kad Vyriausybei pokalbiuose su universitetu pavyks rasti sprendimus“, – pažymėjo A. Armonaitė.
„Rheinmetall“ aplink save suformuos klasterį
A. Armonaitė teigia, kad „Rheinmetall“ investicijų nauda Lietuvai gali būti kur kas didesnė nei rodo įsipareigojimai jau pasirašytoje sutartyje.
„Aišku yra tai, kad mes pasirašėme investicinę sutartį su įmone. Numatyta minimum 180 mln. eurų kapitalo investicijų, minimum 150 naujų ir gerų darbo vietų. Tai yra pagrindiniai minimalūs šio projekto parametrai“, – sakė A. Armonaitė, pridurdama, kad aptariamų investicijų potencialas yra kur kas didesnis.
„Viena vertus, tai yra artilerijos gamyba, darbo vietos ir taip toliau. Kita vertus, įmonės aplink save suformuos tam tikrą klasterį, bendradarbiaus su lietuviškomis kompanijomis, su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, universitetais. Taigi įmonės reikšmė gali būti didesnė nei rodo skaičiai investicinėje sutartyje“, – apibendrino A. Armonaitė.
Kasčiūnas tikisi, kad „Rheinmetall“ gamykla pradės veikti kitų metų pabaigoje
Pirmadienį Lietuvai pasirašius susitarimą su Vokietijos karinės pramonės milžine „Rheinmetall“, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad gamykla pradės veikti jau kitų metų pabaigoje.
„Aš manau, kad kitų metų pabaigoje jau yra galimybė (Rheinmetall – ELTA) pradėti gamybą. Tai būtų labai gerai“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Ministras akcentavo, kad šios Vokietijos gamyklos atidarymas stiprina šalies saugumą ir mažina priklausomybę nuo tiekimo grandinių.
„Be galo svarbu čia turėti gamybinį pajėgumą. Tai mažina mūsų priklausomybę nuo tiekimo grandinių, didina mūsų saugumą, galimybę užsipildyti sandėlius, užsipildyti rezervą, kas yra be galo svarbu ir šiame amunicijos segmente. Turėsime galimybę įsigyti iš gamyklos“, – teigė L. Kasčiūnas.
„Ir tai svarbu saugumo požiūriu, kad Vokietijos verslas ateina čia, investuoja, kuria darbo vietas. Tai irgi yra saugumo tam tikras įrodymas“, – pridūrė ministras.
Siekdamas užtikrinti Lietuvos saugumą, Seimas taip pat pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos plėtoti stambius projektus. Šiomis nuostatomis galės pasinaudoti investuotojai, tarp jų – ir „Rheinmetall“.
Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Šie įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta ir nuo 2021 m. pradėta taikyti stambių investicinių projektų, kitaip žinomų kaip žaliojo koridoriaus projektai, iniciatyva leidžia kur kas lengviau ir greičiau įsikurti, o kartu projektui suteikiamas valstybei svarbaus projekto statusas ir iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.
Šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra pasirašiusi sutartis dėl keturiolikos stambių investicinių projektų, kurie padės sukurti beveik 4 tūkst. darbo vietų ir pritraukti daugiau kaip 1,25 mlrd. eurų investicijų.