Su neobanku susiję ir daugiau įdomybių, tai – ir egzotiškas pirkinys Ramiajame vandenyne, ir iš projekto jau pasitraukęs ekscentriškasis politikas Antanas Guoga, ir futuristiškai skambančios „naujų pinigų“ idėjos.
2017 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje vykęs „Bankeros“ pirminis kriptovaliutos siūlymas (angl. initial coin offering, ICO) pramintas didžiausiu Lietuvos istorijoje ir vienu didžiausių pasaulyje. Jo metu iš viso pardavimui sukurta 10 mlrd. žetonų (BNK), o sėkmingai parduota per 7,7 mlrd. Neparduota dalis priskirta ICO dalyviams, turintiems BNK žetonų, papildomą kiekį suskaičiuojant pagal proporcinę formulę.
Interviu DELFI V. Karalevičius teigė, kad „Bankeros“ ICO dalyvavo per 100 tūkst. asmenų. Skaičiuojama, kad parduotų žetonų vertė siekė daugiau nei 100 mln. JAV dolerių.
„Išleidę esame labai mažą dalį, – sakė jis. – Lėšos yra naudojamos naujų finansinių paslaugų ir kitų su „Bankera“ susijusių produktų kūrimui. Jas taip pat planuojama naudoti kuriant paskolų portfelius, vystyti kitus finansinius produktus, kurie įgalintų vartotojus naudoti tiek įprastas, tiek ir kriptovaliutas.“
Pašnekovas aiškino, kad jo komandos tikslas yra sujungti kriptovaliutų ir tradicinių finansų pasaulius.
„Pirmame etape šie produktai ir paslaugos bus siūlomi tik užsienio rinkoms, prioritetą teikiant toms šalims, kurios yra sukūrusios aiškias ir stabilias rinkos reguliavimo taisykles, reglamentuojančias ir kriptovaliutų įmonių veiklą. Ateityje, reguliavimui žengiant į priekį, planuojama dalį paslaugų ir produktų pasiūlyti ir Lietuvos rinkai, tam tinkamai pasiruošus ir gavus atitinkamus leidimus“, – sakė V. Karalevičius.
Kriptovaliutų veteranas
V. Karalevičius patikslino, kad visi „Bankeros“ ICO dalyviai turėjo patvirtinti savo tapatybę. „Mes žinome, kas yra tie žmonės“, – sakė jis.
Jo teigimu, kitaip nei kai kurie kiti ICO projektai, „Bankera“ stambių investuotojų neturi. „Yra didesnių, kurie nusipirko žetonų už 5 tūkst. eurų, yra žmonių, kurie yra labai smulkūs“, – sakė jis.
V. Karalevičius dėstė, kad jų ICO tikslas buvo ne tik lėšos, bet ir bendruomenės sukūrimas.
„Vertė yra ne tik pačiose lėšose, bet ir marketinge, nes turi žmonių, kurie padeda, domisi, duoda įžvalgų, ką darai blogai, ką gerai. Jie yra pirmieji naudotojai, tavimi tiki. Dalis jų mus žinojo ir iš anksčiau, nes buvo mūsų klientai, žinojo kaip dirbame, kokias paslaugas teikiame, ką sugebame“, – pasakojo jis.
V. Karalevičių galima pavadinti kriptovaliutų veteranu. Jis dar 2013 metais kartu su partneriais Justu Dobiliausku ir Mantu Mockevičiumi įkūrė virtualių valiutų keityklą „SpectroCoin“. Vėliau įmonė pasiūlė ir virtualių valiutų piniginę, įmokų kriptovaliutomis surinkimo paslaugą, o galiausiai ir mokėjimo kortelę, kuri gali būti papildoma bitkoinais.
Kaip nurodoma „SpectroCoin“ tinklapyje, jos verslo plėtra užsiima Jungtinėje Karalystėje registruota „Spectro Finance Ltd“. „Companies House“ duomenimis, šią įmonę valdo V. Karalevičius ir M. Mockevičius.
„SpectroCoin“ produktai kuriami Lietuvos įmonėje „Spectro Finance“. Registrų centro duomenimis, jos akcininkai yra J. Dobiliauskas, V. Karalevičius ir M. Mockevičius. „Sodros“ duomenimis, „Spectro Finance“ gegužės 13 dieną turėjo 38 darbuotojus.
„Pasiekus pradinius tikslus su „SpectroCoin“, 2016 metais aplikavome mokėjimų įstaigos licencijai Lietuvoje, kad galėtume plėsti savo veiklą siūlydami ir reguliuojamas paslaugas. 2017 metais gavome mokėjimo įstaigos licenciją, ieškojome pavadinimo savo kuriamam neobankui ir sugalvojome „Bankerą“, – pasakojo V. Karalevičius.
Jis dėstė, kad 2017 metų vasarą atsidūrė tokioje situacijoje, kai turėjo pelningą produktą su beveik 300 tūkst. registruotų vartotojų, 40 žmonių komanda ir aiškia vizija.
„Tačiau rinkoje pradėjo rastis ICO projektai, kurių ne vienas turėjo idėją panašią į mūsų, tačiau neturėdami jokio produkto surinkdavo dešimtis milijonų eurų. Ir mes suvokdami, kad turėsime su jais konkuruoti susidūrėme su dilema: arba darome ICO, arba rizikuojame užsidaryti ilgame laikotarpyje, nes galinėtis su kelis kartus geriau finansuotais konkurentais būtų tikrai sunku“, – aiškino jis.
V. Karalevičius pabrėžė, kad šiuo metu esami ir kuriami produktai yra atskirti dėl dažnai neaiškaus reguliavimo.
„Labai ilgame laikotarpyje, mes tikimės, kad „SpectroCoin“ integruosis į „Bankerą“ kaip papildomas mokėjimo kanalas ir papildoma turto klasė. Trumpajame laikotarpyje „SpectroCoin“ yra vystoma kaip jungtis tarp kriptovaliutų ir tradicinių pinigų, o „Bankera“ kaip neobankas“, – sakė jis.
Lietuvoje yra dar kelios su V. Karalevičiumi susijusios įmonės. Uždaroji akcinė bendrovė „Bankera“ pristatoma kaip technologijų centras. Įmonės akcininkai – V. Karalevičius, M. Mockevičius ir J. Dobiliauskas. Joje, „Sodros“ duomenimis, dirba 15 darbuotojų.
Dar viena įmonė – „Pervesk“, kurią per dar vieną įmonę „Obolis“ valdo tie patys J. Dobiliauskas, V. Karalevičius ir M. Mockevičius. „Pervesk“ dirba 11 asmenų.
Su įmone „Pervesk“ susijęs įvykis, apie kurį V. Karalevičius plačiau kalbėti nenorėjo. 2018 metų rugsėjį pranešta, kad Lietuvos bankas už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus ją nubaudė 0,7 mln. eurų, o patį V. Karalevičių – 0,5 mln. eurų baudomis.
„Tyrimo metu paaiškėjo, kad bendrovė aplaidžiai vertino klientų riziką: neturėjo tinkamų ir jų veiklai adekvačių rizikos valdymo vidaus taisyklių ir kitų dokumentų, dauguma atvejų surinkta klientų pažinimo informacija buvo neišsami ir neatskleisdavo operacijų pobūdžio, ne visais atvejais buvo nustatomi galutiniai naudos gavėjai.
Bendrovė ne iki galo išsiaiškindavo klientų, kurių dauguma atlikdavo operacijas su virtualiuoju turtu, lėšų ir turto kilmę, o jos atliekami vidaus tyrimai daugeliu atvejų buvo paviršutiniški ir formalūs“, – rašoma centrinio banko pranešime.
Interviu DELFI V. Karalevičius nurodė, kad jam ir įmonei skirtos baudos nėra įsigaliojusios ir yra apskųstos teisme. „Šiuo metu nenorėčiau to komentuoti“, – sakė jis.
Slapti savininkai
V. Karalevičius nesutiko atskleisti, kas yra „Bankeros“ ICO vykdžiusios Mergelių salose registruotos įmonės „Finalify Ltd“ savininkai. „Tai konfidencialu“, – atsakė jis.
Vis dėlto DELFI pabandė šios jurisdikcijos registre išsiaiškinti, kam priklauso „Finalify Ltd“. Pavyko gauti išrašą apie įmonės padėtį, jos adresą, kontaktus ir sąrašą registrui pateiktų dokumentų. Vienas jų – taip vadinamas narių ir direktorių registras, tačiau jis pateiktas privačiai, todėl „Finalify Ltd“ savininkų išsiaiškinti neįmanoma.
Papildyta: Jau pasirodžius publikacijai, „Bankeros“ atstovas nurodė, kad vienintelis „Finalify Ltd“ akcininkas yra M. Mockevičius.
V. Karalevičius sakė, kad Mergelių salos yra viena populiariausių jurisdikcijų tokio tipo projektams dėl aiškaus, stabilaus reguliavimo anglų kalba ir kuri yra pripažįstama globaliu mastu.
Pašnekovas nurodė, kad kitose šalyse jau veikia „Bankeros“ kriptovaliutų birža, o vėliau ketinama pasiūlyti paskolų ir indėlių paslaugas.
Įdomu, kad tinklapis bankera.com Lietuvoje nepasiekiamas. Tuo metu bankera.lt – šiuo metu kuriamas. V. Karalevičius aiškino, kad taip yra dėl neaiškaus reguliavimo.
„Laukiame, kada Finansų ministerija Seimui pateiks Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo papildymą, kuriame bus atsižvelgta į 5-ąją Europos Sąjungos direktyvą. Turėtų pasibaigti interpretacijos“, – dėstė jis.
Licencijos dar negavo
Vykdydami ICO, „Bankera“ pristatė savo baltąją knygą (angl. white paper). Joje aprašyti projekto tikslai, įgyvendinimo planas, komanda ir t.t. Viena dokumente įvardintų ambicijų – iki 2019 metų pabaigos gauti banko licenciją Europos Sąjungoje.
V. Karalevičius nurodė, kad to padaryti dar nepavyko, tačiau nuosekliai siekiama.
„Svarstome apie kelias šalis, svarstome ir apie partnerystę su esančiais bankais. Dabar turime komandą, kuri kiekvieną dieną dirba su procesais, kad prieitų iki to. Kuriame produktus, kurie užsiims finansavimu, kad būtų bazė ir realiai veikiantis verslo modelis, kada žengsime sekantį žingsnį banko link“, – sakė jis.
Vis dėlto jis pripažino, kad iki šių metų pabaigos licencijos ES gauti turbūt nepavyks.
Dar žadėta, kad ilgainiui „Bankera“ ketina gauti licencijas Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, Singapūre. V. Karalevičius pasakojo, kad kai kuriose šių jurisdikcijų projektas juda netgi sparčiau nei Lietuvoje.
„Ten turime žmones, kurie dirba, yra bendravimas su aplinka, – sakė jis. – Einame į tas jurisdikcijas, kur potencialas yra didžiausias.“
Baltojoje knygoje dar teigta, kad pirmaisiais veiklos metais „Bankera“ turės 200 darbuotojų, o per dešimtmetį jų skaičius išaugs iki 2 tūkst. V. Karalevičius teigė, kad šiuo metų įmonių grupės ekosistemoje dirba per 120 žmonių. Neseniai paskelbta, kad artimiausiu metu Vilniuje ir Kaune ruošiamasi pasamdyti dar bent 50 specialistų.
Anksčiau „Bankeros“ puslapyje buvo galima rasti planą, kuriame nurodoma, kad dar 2019 metais bus pradėtos siūlyti paskolų ir indėlių paslaugos. V. Karalevičius sakė, kad šiuo metu produktas yra testavimo stadijoje, o į rinka turėtų būti paleistas liepą.
Jis dar pabrėžė, kad Lietuvos gyventojams paskolos ir indėliai prieinami nebus.
„Gal vėliau, mes turime tokią svajonę. Realiai daugumos pasaulio valstybių gyventojams bus prieinama. Pasaulis didelis, Lietuva maža. Pranašu savoje šalyje nebūsi. Labai liūdna, bet iš esmės taip yra. Mums būtų daug lengviau teikti paslaugas Lietuvoje, taip dirba mūsų konkurentai, kurie daro lygiai tą patį ir jiems viskas yra gerai.
Tau neteikti paslaugų Lietuvoje iš esmės yra sudėtingiau, net didesni kaštai, nes turi daug ką apgalvoti, kaip tai daryti, bet toks yra gyvenimas“, – kalbėjo V. Karalevičius.
Išsiskyrę požiūriai su patarėjais
„Bankeros“ komandoje yra viešojoje erdvėje gana žinomų pavardžių. Pavyzdžiui, buvęs Šiaulių banko vadovas Audrius Žiugžda, pasak V. Karalevičiaus, dirba patarėju.
„Tai žmogus, visą gyvenimą pradirbęs bankiniame sektoriuje ir pas jį žinių kiekis yra, palyginus, nežmoniškas“, – sakė V. Karalevičius.
„Bankeros“ komandoje anksčiau buvo ir perrinkimo siekiantis europarlamentaras Antanas Guoga, buvęs Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovas Modestas Kaseliauskas.
„A. Guoga realiai buvo šalia mūsų verslo nuo 2015 metų. Jis padėjo su ICO projektu, jo marketingu, reklama. M. Kaseliausko vaidmuo ICO metu buvo patarinėjimas – idėjinis labiau“, – pasakojo V. Karalevičius.
Jis pažymėjo, kad „Bankeros“ idėjos autoriumi nei A. Guoga, nei M. Kaseliauskas nebuvo.
„Ilgainiui, išryškėjus požiūrių ir prioritetų skirtumams, mūsų keliai su jais išsiskyrė“, – sakė V. Karalevičius.
Bankas Vanuatu
2018 metų pradžioje pranešta, kad „Bankera“ įsigijo Ramiojo vandenyno salų valstybėje Vanuatu veikianti banką „Pacific Private Bank“. Iš pirmo žvilgsnio egzotiškas pirkinys, V. Karalevičiaus teigimu, buvo gerai pažįstamas.
„Tai buvo technologijos, komandos ir žinių nusipirkimas tradicinių finansų vystymui. Pažinojome žmones, kurie ten dirbo, tai mūsų bendraamžiai, klasiokai. Jie dabar Vanuatu ir dirba. Šiuo metu ten yra penki lietuviai“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis nurodė, kad „Pacific Private Bank“ dabar turi apie 10 darbuotojų. Tai – nedidelis bankas, siūlantis tradicinės bankininkystės paslaugas (paskolas, indėlius) Ramiojo vandenyno regione. Daugiausiai dirbama su pasiturinčiais asmenimis.
„Tai buvo geras variantas geru laiku. Kaip ir su bet kurias dalykais, kurie parduodami. Pavyzdžiui, kai reikia buto, nėra, o kai yra, tada gal nelabai reikia. Tuo metu sutapo tiek poreikis, tiek pardavimo faktas“, – aiškino V. Karalevičius.
Jis dar pridūrė, kad šiuo metu Vanuatu banko ir „Bankeros“ veikla nejungiama. „Kiti dalykai yra verslo paslaptis“, – sakė V. Karalevičius.
Nauji pinigai
Anksčiau skelbtame plane dar buvo kalbama apie tai, kad „Bankera“ ateityje pasiūlys investavimo sprendimų – su indeksais susietų fondų, kriptovaliutų mechanizmų, taip pat rašoma apie „naujus pinigų tipus“.
V. Karalevičius sakė, kad šie dalykai susiję su jo doktorantūros temomis.
„Vienas mano publikuotų mokslinių darbų yra apie žiniasklaidos įtaką – kaip pozityvios ar negatyvios naujienos keičia bitkoino kainą. Dar vertinami tviteriai, forumų postai ir t.t. Ta idėja ateina iš investicijų pasaulio, kada moksliniai darbai vertino, kaip keičiasi akcijų kaina, kai viešinamos teigiamos ar neigiamos naujienos.
Kita mūsų kryptis, tokia kelrodė žvaigždė, tai – pinigų atskyrimas. Pinigai iš esmės yra trys dalykai: vertės saugojimas, mainų dalykas ir apskaitos vienetas. Taip buvo labai ilgą laiką, tačiau mes einame link to, kad šios trys vertybės gali būti išskiriamos.
Mokėjimo kanalas gali būti kažkas labai inovatyvaus, kriptovaliutos gali patobulėti, leisti mokėjimus atlikti taip pat lengvai, kaip siunčiame el. laišką.
Technologijos sparčiai tobulėja ir atsiranda produktai, kurie leidžia investuoti labai lygiai ir labai greitai, realiu laiku. Realiai jie suteikia galimybę savo likutį banko sąskaitoje visą laiką būti įdarbinus kažkur, indėliu ar kitu fondu.
O apskaitos vienetas svarbu, kol esame susitarę, tol jis yra geras. Ar tai bus euras, ar doleris, nuo to visiems yra gerai“, – sakė V. Karalevičius.
Pašnekovas aiškino, kad didžiausia problema su pinigais yra valstybės monopolis.
„Todėl nėra konkurencijos, nėra skatinimo kurti naujesnes pinigų formas. Pačios inovacijos piniguose nėra, nes nėra motyvo, mes negalvojame, kad jie gali būti geresni. Bet tada atsiranda kriptovaliutos, kaip alternatyva mokėjimams. Atsiranda technologijos, kurios leidžia laikyti savo santaupas piniginėje indėlio pavidalu. Manau, kad mes judame to link“, – sakė jis.
V. Karalevičius pridūrė, kad šių dalykų neįmanoma padaryti greitai, tai gali užtrukti bent 10 metų.
„Mes į „Bankerą“ žiūrime kaip į mozaiką. Yra daug produktų, dirbančių įmonių. Realiai kiekviena įmonė ir žmogus yra mozaikos detalė. Tiek dėl reguliavimo, visokių rizikų, kai kurie produktai yra atskiriami, bet mes turime viziją, kad ilgame laikotarpyje jie apsijungs“, – sakė jis.
„Bankeros“ vadovas teigė, kad šiuo metu daug ką turi nutylėti dėl konfidencialumo ar kitų priežasčių.
„Kartais liūdna, kad negali kalbėti atvira širdimi, nes vietoje to, kad pasakytum savo planus, juos įgyvendintum, turėsi atsimušinėti į visiškas nesąmones. Dėl to kartais geriau patylėti, pirma padaryti, o po to pasakyti.
Bet mes esame patriotai, turime per 100 darbuotojų Lietuvoje, kuriame darbo vietas čia, nes jaučiame savo pareigą tėvynei. Pats mokiausi Anglijoje, bet grįžau į Lietuvą. Manęs pati mama klausė, ką čia sugalvojau daryti Lietuvoje.
Beje, turiu labai gerą pavyzdį, savo kursioką lietuvį, su kuriuo mokėmės magistre. Jis dabar yra viceprezidentas „Goldman Sachs“. Mes kaip Šiaurės ir Pietų Korėjos – natūralus eksperimentas. Aš Lietuvoje, kuriu čia, pasirinkau sunkesnį kelią, o jis pasirinko kelią sunkiai dirbti Londone. Dabar yra viena situacija, pažiūrėsime, kas bus po 10 metų. Tai labai įdomu“, – kalbėjo V. Karalevičius.