„Pensijų fondų turtas yra investuotas į realias, veikiančias įmones. Tai sudėtingesnis, blogesnis gyvenimas toms įmonėms lemtų ir įmonių pelnų mažėjimą, akcijų rinkų kritimą ir prastesnę pensijų fondų grąžą“, – ketvirtadienį LIPFA spaudos konferencijoje apie finansų rinkų įtaką pensijų fondams kalbėjo P. Kabelis.
„Sunkiausia įvertinti dėl įvykių, kurių negalima nuspėti. Tai jie dažniausiai skaudžiausiai paveikia. Tai tų įvykių, kurių negalima numatyti – jie duotų didžiausią įtaką. Bet jeigu neturėsime tokių netikėtumų, tai didžiausia įtaka bus centrinių bankų politika. Ar jie išpildys lūkesčius, kuriuos rinka turi šiuo metu“, – aiškino R. Baltrėnas.
Visgi R. Baltrėnas pabrėžė, kad dabartinės nuotaikos yra pozityvios, kyla akcijų ir obligacijų kainos ir tikimasi, kad centriniai bankai jau imsis palūkanų mažinimo.
„Rinkos yra tikrai labai pozityviai nusiteikusios. Nemažai to įskaičiuota į akcijų ir obligacijų kainas. Palūkanų mažinimas yra labiausiai tikėtinas veiksnys. Ir tokiu atveju tai būtų teigiamas impulsas tiek akcijų, tiek obligacijų kainoms“, – sakė jis.
Aukštas 2023 m. pensijų fondų grąžas nulėmė investicijos į akcijų rinkas
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) sausio pradžioje pranešus, kad 2023 m. buvo pasiekti vieni geriausių pensijų fondų grąžos rezultatų, pasak R. Baltrėno, tai nulėmė investicijos į tais metais technologijų bumą patyrusią JAV rinką.
„Po paskutinės reformos, didžioji dalis antrosios pensijų pakopos turto yra investuojama į akcijų rinkas, kurios yra globaliai diversifikuotos ir tai sudaro JAV akcijų rinkos. Ir kadangi matėme gan stiprią ekonomiką JAV ir dirbtinio intelekto technologijų bumą, tai leido rinkoms stipriai augti ir ištempė didžiąją dalį indekso“, – aiškino jis.
Tuo metu P. Kabelio teigimu, pensijų fondai laimėjo iš niūrios 2022 m. pabaigos, akcijų rinkų nuotaikų ir neišsipildžiusių neigiamų prognozių. Pasak jo, kadangi pensijų fondai investuoja ilgam laikui, jie laimėjo iš į rinką grįžtančio optimizmo.
„Vienas ir vienintelis, ir čia ne vien 2023 m., elementas, tai yra rinkų grąža. Pensijų fondų turtas yra investuotas finansų rinkose. Jeigu rinkose yra geri pokyčiai, tai grąžos auga. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, mes žinome, kad akcijų rinkos kils 6–7 proc. kasmet ir mūsų grąžą bus arti to“, – komentavo P. Kabelis.
„2022 m. pabaigoje egzistavusios slogios nuotaikos prisidėjo prie geresnės grąžos sekančiais laikotarpiais. Ir jeigu kažkuriuo laikotarpiu rinkose yra niūrios nuotaikos, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos yra geriausias metas investuoti. Nes tokios investicijos generuoja didžiausią grąžą. Taip ir įvyko, 2022 m. pabaigoje kainos tapo patrauklesnės, blogas scenarijus neišsipildė, investuotojai grįžto ir pakėlė akcijas aukštyn“, – teigė jis.
ELTA primena, kad sausio pradžioje LIPFA pranešė, kad 2023 m. vidutinė antrosios pensijų pakopos fondų grąža buvo 14,2 proc., o valdomas turtas išaugo 27,3 proc. ir pasiekė 7,1 mlrd. eurų. Pasak LIPFA vadovo Tadas Gudaičio, padalinus 2023 m. fondų uždirbtą 800 mln. eurų grąžą kaupiantiesiems, kiekvienam iš 1,4 mln. dalyvių tektų apie 600 eurų.