Per pandemiją suklestėjo privačios mokyklos: skaičiavo pajamų rekordus, išsiskyrė tik Landsbergienės mokykla

Praėjusiais metais privačios mokyklos skaičiavo pajamų rekordus. Direktoriai patikina, kad taip atsitiko ne dėl įkainių, – itin daugėjo naujų mokinių. Papildomas pajamas mokyklos žada investuoti atgal į ugdymą. Tarp didesnių privačių mokyklų pajamos mažėjo vienintelėje Karalienės Mortos mokykloje – ji pagal pajamas nukrito į trečiąją vietą.

Lietuvoje veikiančios privačios mokyklos pandeminiais 2020 metais gavo 48,1 mln. Eur pajamų – tai 20 proc. daugiau nei 2019 m., suskaičiavo duomenų analitikos bendrovė „Scorify“.

Privačios mokyklos uždirbo tris kartus daugiau pelno, lyginant su 2019 metais, darbuotojų skaičius augo 11 procentų, vidutinis darbo užmokestis – 14 procentų ir vidutiniškai siekė 1344 eurus prieš mokesčius, įvertinta atliktoje analizėje.

Tačiau atskirose mokyklose augimai buvo netolygūs.

Pasikeitė didžiausių mokyklų trejetukas – pirmoje vietoje kaip ir prieš metus įsitvirtinusi Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje su 5,5 mln. Eur pajamų.

Į antrą vietą pakilo Vilniaus tarptautinė mokykla, gavusi 4 mln. eurų pajamų, – ji į trečią vietą stumtelėjo Karalienės Mortos mokyklą, kuri gavo 3,9 mln. eurų pajamų. Pastaroji mokykla, priklausanti Austėjai Landsbergienei, buvo vienintelė TOP 20, kurios pajamos pernai sumažėjo.

Dalies pelningiausių mokyklų direktoriai tikina, kad įkainiai mokiniams nedidėjo, netgi priešingai – per pandemiją buvo daromos nuolaidos. Tačiau augo mokinių skaičius.

„Privačios švietimo įstaigos pandeminiais metais akivaizdžiai finansiškai sustiprėjo – augino savo pajamų ir pelno rodiklius, o komandų plėtra rodo, kad praėjusiais metais plėtėsi ir jų veiklos apimtys, – patikina „Scorify“ verslo sprendimų vadovė Jurga Tamašauskaitė.

Ji palygino, kad valstybinėse mokyklose darbuotojų skaičius mažėjo, o privačios mokyklos sėkmingai perėmė valstybinio sektoriaus darbuotojus ir jiems mokėjo didesnius atlyginimus.

Vertinant mokyklų augimą, sparčiausiai pernai metais savo pajamas augino Gedimino miesto mokykla – daugiau nei 3,5 karto. Šiaurės licėjus veiklos pajamas padidino 64 proc., o katalikiška Šv. Juozapo mokykla paaugo 52 proc.

Palyginti mokyklų finansinius rezultatus galima žemiau pateiktoje lentelėje.

Lyderė nebeturi vietos naujiems mokiniams: stato naujas patalpas

Mokestis už mokslą yra pagrindinės Tarptautinės Amerikos mokyklos Vilniuje (The American International School of Vilnius, AISV) pajamos, jokių kitų paslaugų ši mokykla neteikia. Mokestis yra kasmet keičiamas atsižvelgiant į infliaciją ir kitus veiksnius, paaiškina AISV direktorius Stephane'as Ruzas.

„Mes manome, kad raktas į sėkmę – tai mūsų misija: įkvėpti, motyvuoti, padėti visiems besimokantiems pasiekti sėkmę. Rūpinamės abiem – tiek studentų akademiniais pasiekimais, tiek gerove mokykloje, kuri leidžia mokiniams pasiekti savo asmeninį potencialą. Finansiniai rezultatai yra svarbūs, bet jie visuomet – po mokyklos tikslų. Mūsų mokykla nėra pelno siekianti organizacija, tad viskas, ką uždirbame, yra reinvestuojama į mūsų studentus, siūlant daugiau programų, kalbų pasirinkimų, samdant profesionalesnį personalą. Be to, pelnas leidžia mums pinigus investuoti į nuolatinį tobulinimą“, – teigia S. Ruzas.

Jis pabrėžė, kad prieš dvejus metus AISV pradėjo didžiulį naujo specialaus vaikų darželio ir pradinių klasių mokyklos miestelio projektą Srovės gatvėje, Vilniuje, jį tikimasi pabaigti kitąmet rugsėjį.

„Pagrindinė pajamų augimo 2020 metais priežastis – rekordinis mokinių skaičius. Augant pajamoms, mes galėjome vykdyti plėtros projektus ir suteikti geriausią techninę ir emocinę paramą per pandemiją. 2022 metais, kai turėsime daugiau vietos, tikimės sukurti naujų klasių“, – dėsto S. Ruzas.

Jis patikina, kad mokykla dabar nėra pajėgi priimti visų norinčių, ir laisvų vietų yra tik keliose klasėse – tai pagrindinis iššūkis. S. Ruzas tikisi, kad naujos patalpos suteiks galimybę daugiau šeimų leisti vaikams mokytis ir gauti aukšto lygio tarptautinio bakalaureato diplomus.

„Vilnius yra klestinti Europos sostinė, kur Lietuvos gyventojai ir išeivių bendruomenė gali pasinaudoti tarptautinio lygmens švietimu, orientuotu į pasaulio piliečių ugdymą, – tą mes ir siūlome. Mūsų kainodara yra labai panaši į kitas tarptautines Amerikos mokyklas pasaulyje“, – tvirtina S. Ruzas ir pažymi, kad kainos yra vienos žemiausių panašių mokyklų grupėje.

AISV ir šiemet tikisi pelningų metų, nes tik taip gali užtikrinti paslaugų kokybę, tačiau direktoriui labiau rūpi mokinių pasiekimai ir jis patikina, kad jie yra aukštesni nei pasaulio vidurkis, o vėliau abiturientai įstoja į aukščiausio lygmens pasaulio universitetus.

Patį didžiausią pelną uždirbusi mokykla uždarbį skiria plėtrai

Antra pagal pajamas mokykla, kuri buvo pati pelningiausia ir mokėjo didžiausius atlyginimus, –Vilniaus tarptautinė mokykla (Vilnius international school, VIS). VIS direktorė Rebecca Toth Juras paaiškina, kad augimą taip pat lėmė didesnis mokinių skaičius.

„Finansiniai 2019–2020 m. rezultatai yra šiek tiek klaidinantys ir negali būti vertinami kaip nenumatytas perteklius, o labiau suplanuoti, užbaigiant mūsų naująjį 2500 kv. metrų pastato priestatą. Naujoji vidurinės mokyklos įstaiga atidaryta 2020 m. rugsėjo 1 d. Be to, yra būtinos investicijos į naudas darbuotojams, tokias kaip privati sveikatos priežiūra, reikia išplėsti jų skaičių mažiausiai 10 papildomų pagalbinių darbuotojų, kad būtų galima patenkinti priežiūros, administracinius ir kitus poreikius, augant mokinių skaičiui ir fizinei erdvei“, – paaiškina R. T. Juras.

Ji paaiškino, kad vidurinė mokykla pridėjo papildomų klasių, augo mokinių skaičius įgyvendinant aukščiausio lygmens Kembridžo programą, skirtą 11–12 klasių moksleiviams.

„Mūsų mokestis už mokslą pandemijos metu nepakito, mes stengiamės išlaikyti tokią studijų kainą, kuri būtų kuo prieinamesnė mūsų šeimoms, užtikrinant tarptautiniu mastu pripažintą kompetencijos standartą visose mokyklos gyvenimo srityse“, – sako vadovė.

VIS taip pat yra pelno nesiekianti organizacija, ir pelno įstaiga nenumato kaip siektino rodiklio.

„Biudžeto perteklius yra tik priemonė užtikrinti tvarų veikimą ir pakankamus rezervus per galimą sunkmetį, o pastaruoju metu – numatomoms kapitalo investicijoms. Mes tikimės ir toliau veikti tvariai, užtikrinti finansinį stabilumą ir galimybes mokėti konkurencingiausius atlyginimus, pritraukti geriausius mokytojus. Mūsų tikslas šiemet – padengti išlaidas. Planuojame 1–2 procentų perteklių, jei įvyktų netikėtų pokyčių“, – sako R. T. Juras.

VIS finansų direktorius Vytautas Kairelis papildė, kad atliktos investicijos leido mokyklai priimti daugiau mokinių, o įkainiai per pandemiją nebuvo keliami, priešingai – daliai moksleivių buvo suteiktos nuolaidos.

„Atliktos papildomos investicijos į pastatus, į gerbūvį, į mokymo priemones, į įrangą. Tos ilgalaikės investicijos sugrįžta – jei mes rekonstravome ir pritaikėme mokyklos reikmėms papildomas patalpas, tai galime priimti dar keletą vaikų klasių. Vaikų padaugėjo, o jei padaugėjo vaikų, pajamos padidėjo“, – sako V. Kairelis.

Mokyklos direktorė R. T. Juras patikina, kad VIS įsipareigoja išsiskirti tarp novatoriškų tarptautinių mokyklų Baltijos regione ir už jo ribų. Augimas savaime nėra tikslas – sprendimai apgalvoti, suderinti su ilgalaike vizija, kokia turi būti mokykla jos bendruomenei.

Pandemija paveikė Karalienės Mortos mokyklą, tačiau ji žvelgia į plėtrą

Austėjos Landsbergienės kontroliuojama Karalienės Mortos mokykla paaiškina, kad įstaiga veikia ne kalendorinių metų, o mokslo metų ritmu.

„Kalendorinių metų, kurie apima pusę vienų ir pusę kitų mokslo metų, veiklos vertinimas nėra iki galo tikslus. 2020 metais dėl pandemijos ir vaikų srautų nesimaišymo negalėjome teikti kai kurių paslaugų, todėl netekome su tuo susijusių pajamų.

Kita priežastis – nepaisant pandemijos ir ekonominių iššūkių, šalyje didėjančios infliacijos, ugdymo procesui reikalingų priemonių kainų augimo, priėmėme sprendimą 2020–2021 mokslo metais nedidinti užmokesčio už ugdymą“, – paaiškina mokyklos rinkodaros vadovė Rita Meilūnaitė.

Pelno augimą, anot jos, nulėmė tai, kad 2020 metų sausio pradžioje mokykla persikėlė į naują mokyklos pastatą Vilniuje, o per 2019 metus patyrė su šiuo projektu susijusių sąnaudų. 2020 metais dėl pandemijos atidžiai buvo sekamos ir vertinamos išlaidos, investicijos buvo atliekamos tik būtiniausios.

„Pandemija, be abejo, buvo iššūkis visiems. Mokyklos buvo uždarytos kaip fizinės vietos, tad ugdymą labai operatyviai perkėlėme į virtualią erdvę. Kai tik situacija leido, vieni pirmųjų pasitikome mokinius klasėse. Pandemija – didžiulis iššūkis, tačiau efektyvus ir savalaikis verslo procesų optimizavimas leido gana sėkmingai įveikti šią krizę. Taigi pasiektus rezultatus vertiname gerai“, – sako R. Meilūnaitė.

Mokykla įžvelgia galimybių plėsti ugdymą nuotoliniu būdu tiems mokiniams, kurie gyvena ne Lietuvoje arba kitame Lietuvos mieste. Per pandemiją taip pat pasiūlytas lituanistinis mokymas – lietuvių kalbos ir apie Lietuvą mokykloje nuo rudens galės mokytis užsienyje gyvenantys vaikai, jie gaus išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.

„Mūsų mokyklos bendruomenė plėsis ir priimdama virtualius mokinius. Šių metų pradžioje gavome Tarptautinio bakalaureato akreditaciją ir nuo rudens pirmuosius mokyklos vienuoliktokus ugdysime pagal plačiai pasaulyje pripažįstamą ir vertinamą Tarptautinio bakalaureato diplomo programą. Tad ir šiais metais tikimės gerų rezultatų“, – teigia R. Meilūnaitė.

Mokyklų pelnai augo kartais, daugėjo darbuotojų, kilo atlyginimai

Pačia pelningiausia mokykla pagal pernai metų finansinius rodiklius tapo Vilniaus tarptautinė mokykla, uždirbusi 0,97 mln. Eur pelno – beveik 2 kartus daugiau nei prieš metus. Daugiau nei tris kartus pelno rodiklį augino Tarptautinė Amerikos mokykla Vilniuje – iki 0,93 mln. Eur. Karalienės Mortos mokyklos uždirbtas pelnas augo 14 proc. – iki 0,8 mln. Eur.

Pirmos dvi mokyklos patikina, kad yra pelno nesiekiančios organizacijos, – uždarbis sugrįš į ugdymą ir mokinių gerovę.

Trys mokyklos dvidešimtuko sąraše pernai „išlipo“ iš nuostolingos veiklos ir gavo pelno. Vienintelė Kauno jėzuitų gimnazija metus užbaigė su prastesniu veiklos rezultatu nei prieš metus – visos kitos mokyklas valdančios įmonės savo pelno ir nuostolio rodiklius pagerino.

„Finansinius rezultatus galima ir reikia vertinti kaip ir kitų verslo įmonių veiklą – darbuotojų skaičiaus augimas rodo paslaugų plėtrą, pajamų ir pelno rodikliai signalizuoja apie sėkmingą mokyklų verslą, o tai reiškia, kad įmonės gali daugiau investuoti į atlyginimus bei darbo aplinkos tobulinimą, paslaugų kokybę ir jų kiekį, infrastruktūrą, taip pat aktyviau burti bendruomenę. Augantys finansiniai rodikliai stiprina šios srities patrauklumą ir, tikėtina, pritrauks aktyvesnių investicijų į sektorių“, – vertina analizę atlikusios „Scorify“ verslo sprendimų vadovė J. Tamašauskaitė.

Ji regi, kad privačios įstaigos vis aktyviau konkuruoja su valstybinėmis mokyklomis.

Privačiose mokyklose, priešingai nei valstybinėse, per pandemiją augo darbuotojų skaičius.

„Apskritai sektoriuje – tiek privačiose, tiek ir valstybinėse mokyklose – darbuotojų skaičius sumažėjo apie 1 proc. Tai, kad privačiame sektoriuje darbuotojų skaičius augo dviženkliais dydžiais, rodo, jog šios mokyklos sėkmingai perima valstybinio sektoriaus darbuotojus, o darbuotojų stygius valstybiniame sektoriuje kuo toliau, tuo stipriau jausis“, – tvirtina J. Tamašauskaitė.

Prie šios tendencijos prisidės ir atlyginimų skirtumai – valstybinėse mokyklose darbo užmokestis yra 1176 Eur, privačiame sektoriuje jis bent 15 proc. aukštesnis.

Vilniaus tarptautinė mokykla šiuo metu tarp privačių mokyklų moka patį didžiausią darbo užmokestį (balandį – 2573 Eur prieš mokesčius) – daugiau nei du kartus didesnį, lyginant su visu švietimo sektoriumi. Čia dirba 74 darbuotojai.

Šiuo metu privačiose mokyklose dirba daugiau nei 2000 darbuotojų – tai sudaro apie 3 proc. viso sektoriaus darbuotojų. Savo finansinius 2020 m. rezultatus yra pateikusios 34 privačios pradinio, vidurinio ir pagrindinio mokslo įstaigos.