Trečiadienį Vyriausybės posėdyje ministrai pritarė Finansų ir Aplinkos ministerijų parengtiems įstatymų projektams ir teikia juos Seimui.
„Tai nėra tik apie mokesčius. Tai, visų pirma, yra darbo vietų kūrimo strategija, nes pas mus nėra nei anglies, nei dujų, nei naftos didelių išteklių, kuriuos išgaunant gautume dideles pajamas. Tai yra sveikatos aspektus liečianti reforma, nes mažiname oro taršą, kuri yra pastebimai auganti, ypač transporto „dėka“.
Tai taipogi yra prevencija sankcijoms, kurias galėtume gauti iš Europos Komisijos, tai bendras moralinis įsipareigojimas dėl klimato kaitos. Tai ir nacionalinis saugumas, nes kiekvienais metais išsiunčiame apie 2,5 mlrd. eurų užsieniui už iškastinį kurą, kuris yra importuojamas į Lietuvą arba elektrą, kuri atiteka laidais“, – prieš sprendimo priėmimą kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jis dar pastebėjo, kad valstybė į „žaliąją transformaciją“ yra suplanavusi 6,5 mlrd. eurų investicijų.
„Subsidijų gausa bus didelė, padedant verslui ir gyventojams prisitaikyti prie to“, – sakė ministras.
Kaip nurodoma klausimo pažymoje, siūloma 2023–2025 metais atsisakyti energiniams produktams taikomų akcizų lengvatų (arba susiaurinti jų apimtis) ir nuosekliai didinti akcizų tarifus gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui.
„Dėl iškastinio kuro, ypač gazolių, akmens anglių ir kitų energinių produktų, sukeliamos taršos blogėja aplinkos oro kokybė, tai lemia didesnį sergamumą ar net išankstines mirtis, kas neigiamai atsiliepia ir ekonomikos augimui“, – aiškinama dokumente.
Siūloma nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms. Tai daroma siekiant neskatinti vartotojų rinktis šio taršaus kuro, kuris šiuo metu nėra akcizų objektas. „Pažymėtina, kad durpės yra labai taršus iškastinės kilmės kuras, kurio CO2 taršos faktorius prilygsta akmens anglių CO2 taršos faktoriui“, – nurodo rengėjai.
Tuo metu į energiniams produktams (išskyrus gamtines dujas, elektros energiją, žemės ūkio veikloje naudojamus gazolius (įskaitant akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklą), naftos dujas ir dujinius angliavandenilius, skirtus buitinėms reikmėms) taikomus akcizų tarifus siūloma įtraukti CO2 dedamąją.
Taip pat siūloma panaikinti pirmos kartos biodegalams taikomas akcizų lengvatas. „Ši priemonė nėra naudinga siekiant klimato kaitos tikslų įgyvendinimo, nes pirmos kartos biodegalų naudojimas netiesiogiai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio augimo“, – rašoma pažymoje.
Galiausiai, siūloma akcizų netaikyti etilo alkoholiui, skirtam moksliniams tyrimams. Tai argumentuojama siekiu prisidėti prie šalies ekonomikos ir konkurencingumo biotechnologijų ir inovacijų rinkoje skatinimo bei ilgalaikės naudos visuomenei sukūrimo.
Skaičiuojama, jog dėl projektu siūlomų apmokestinimo pakeitimų valstybės biudžetas 2023 metais papildomai galėtų gauti apie 66,6 mln. eurų, 2024 metais – apie 79,9 mln. eurų pajamų iš akcizų. Vėlesnių metų prognozės nepateikiamos.
Poveikis kainoms
Kaip nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte, gyventojų ir pavežėjų apklausa atskleidė, kad lūžio taškas, kai gyventojai pradėtų aktyviai svarstyti taršaus automobilio atsisakymą, būtų, kai degalų kaina už litrą siektų 1,5–1,8 euro.
„Degalų kainai pakilus iki 2 eurų už litrą, 33,2 proc. gyventojų svarstytų alternatyvius keliavimo ir susisiekimo būdus“, – teigiama įmonės „Smart Continent“ atliktoje studijoje „Transporto sektoriaus išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo priemonių efektyvumo vertinimas ir prognozių modeliavimas“, kuri cituojama dokumente.
BNS duomenimis, šių metų rugsėjį vidutinė 95 markės benzino kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje siekė 1,359 euro. Darant prielaidą, kad tokia kaina būtų stabili ilgą laiką, priėmus Akcizų įstatymo projekte siūlomus pakeitimus, 2025 metais litras benzino kainuotų 1,388 euro, o 2030 metais – 1,533 euro.
Litras dyzelino Vilniuje rugsėjį vidutiniškai kainavo 1,279 euro. Atitinkamai, 2025 metais jo kaina siektų 1,466 euro, o 2030 metais – 1,626 euro.
Dokumente taip pat pateikiama lentelė, kokį poveikį akcizų didinimas turėtų ir kitoms energinių produktų grupėms.
Ministerijų parengtame dokumente argumentuojama, jog Lietuvos mokesčiai energiniams produktams neatspindi energijos naudojimo įtakos aplinkosauginėms išlaidoms.
„Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos apžvalgoje pažymėjo, kad galiojantys iškastinio kuro mokesčiai yra nedideli, ypač kelių sektoriuje. Taip pat Lietuvoje taikomi akcizai gazoliams ir benzinui yra vieni mažiausių akcizų ES ir tarp EBPO narių, o akcizų tarifas, nustatytas gazoliams, yra mažesnis nei benzinui.
Todėl siekiant pageidaujamo rezultato efektyviai skatinti perėjimą prie mažiau taršių ar netaršių transporto priemonių naudojimo, būtina nuosekliai didinti šių degalų apmokestinimą. Tad degalams taikomi akcizų tarifai turėtų būti susieti su CO2 išmetimu“, – teigiama dokumente.
Taip pat nurodoma, jog siūlomi sprendimai galėtų turėti įtakos asmenų paskatoms šiuos produktus įsigyti nelegaliai.
Savo ruožtu Energetikos ministerija turėjo pastabų dėl to, kad šiuo metu naftos, degalų, gamtinių dujų ir elektros energijos kainos pakilusios iki aukščiausio nuo 2018 metų lygio. Tačiau autoriai nurodė, jog kuro kainoms didesnį poveikį turi nemokestiniai veiksniai, taip pat žaliajai transformacijai ketinama skirti daug dėmesio ir lėšų iš įvairių fondų, tiek Europos Sąjungos, tiek ir vietinių.