Institucijos jau ruošiasi
Komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičius komiteto posėdžio pradžioje teigė, kad laikas šiuo metu bėgantis greitai, o su pandemija reikia susitaikyti bei ieškoti naujų formų gyventi.
Ekonomikos ir inovacijų viceministro Vinco Jurgučio teigimu, šiai dienai Europos Sąjungos (ES) ekspertai derina, iš kokių duomenų toks pasas tiksliau galėtų susidėti, o Lietuva bendrai tokiai sertifikavimo idėjai pritaria.
„Prieš savaitę buvo turizmo ministrų susitikimas, tai buvo viena pagrindinių temų ir vėlgi, kokia forma tai bus, nes pasas skamba labai biurokratiškai, bet tai turi atsirasti.
Kadangi tai yra Europos Komisijos (EK) rankose, bet įgyvendinti turime Lietuvoje, tai Registrų centras ir e.sveikata tam ruošiasi“, – sakė jis bei pridūrė, kad sertifikatas turėtų apimti visus, ne tik pasiskiepijusius, bet ir turinčius imunitetą ir galioti visoje ES.
Pasak viceministro, pagal dabartinius grafikus, „žaliasis pasas“ visoje ES turėtų pradėti veikti jau birželio mėnesį.
„Pagal dabartinę informaciją, tai turėtų veikti birželio mėnesį. Iš to, kokį turime kontaktą su informatoriais, Lietuva tam rengiasi sklandžiai“, – tikino jis.
Bendrai, anot jo, tokios sistemos tikslas – judėjimo atlaisvinimai, kurie būtų įgyvendinti sukuriant vieningą testavimo keliavimui ir vakcinavimo sistemą.
V. Jurgutis taip pat tikino, kad kol kas apie atskirą, nacionalinę sistemą ir tokį „ Lietuvos žaliąjį pasą“ nekalbama.
„Mano žiniomis nėra niekas daroma. Nėra tokių ruošiamų reguliavimų, kad pasivakcinavęs gali kažkur eiti“, – tikino jis.
Kyla klausimų dėl duomenų apsaugos
Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Arnolas Pranckevičius prasitarė ir apie kitoms šalims kylančius klausimus, susijusius su "žaliuoju pasu."
„Dabartinė mūsų pozicija, kurią išsakome, yra tai, kad esame atviri diskusijai dėl „žaliojo paso“ ir laukiame EK pasiūlymo kovo 17 dieną.
Kol kas nežinome, koks bus tas pasiūlymas. Tada jau turėsime daugiau turinio pažiūrėti į siūlymus iš sveikatos, turizmo pusės.
Taip pat esame tarptautinėje erdvėje pasakę, kad dėl medicininių priežasčių tokį pasą naudoti yra natūralu, o dėl kelionių galimybės naudoti tokį pasą, reikalingas bendras ES susitarimas. Reikalingas europinis sprendimas“, – sakė jis.
Kol kas, kaip tikino, šiuo metu iki galo dar nėra aiškios ir kitų valstybių pozicijos, susijusios su imuniteto pasu. Jos, kaip teigė, labai išsiskiriančios.
„Yra valstybių grupė, kuri palaiko kuo greitesnį tokių sertifikatų įgyvendinimą, tai daugiau Pietų šalys, kaip Malta, Kipras, Italija ir kt.
O yra daug šalių, kurios išlieka skeptiškos, tai Vokietija, Olandija ir kt.“, – vardijo A. Pranckevičius.
Pasak jo, šiandien bendrai dar turima atsakyti ir į tokius klausimus, kaip duomenų apsauga, moksliniai įrodymai, diskriminacijos elementai bei kokia tiksliai informacija tokiame pase galėtų būti teikiama.
Siūlo bendradarbiauti su Estija
Komiteto narys Andrius Kupčinskas ragino Lietuvos nelaukti ES sprendimo ir patiems imtis iniciatyvos.
„Noriu pasakyti, kad apie tai kalbame jau keli mėnesiai, gal ne tiek svarbu, ar čia bus programėlė, ar dokumentas, bet svarbu mūsų lyderystė.
Galime laukti ES sprendimų, bet, kad nebūtų kaip su vakcinų pirkimu. Labai svarbu konsoliduoti pajėgas, čia tiktų Baltijos burbulas ir nelaukti visos ES.
Manau, konsolidavus lietuvių, estų pajėgas ir sukūrus Baltijos e. pasą, tai ir parodytų lyderystę, ES pripažintų jį ir ta praktinė patirtis būtų įrodyta“, – kalbėjo A. Kupčinskas.
Kiek vėliau jis patikslino omenyje turėjęs, kad Lietuvai reikia imtis iniciatyvos drauge su Estija konsoliduoti pajėgas kuriant elektroninį produktą dėl imuniteto paso.
„O dėl Baltijos burbulo aš suprantu, kad jis sunkiai įmanomas dėl esančių skirtingų situacijų šalyse“, – pridūrė Seimo narys.
Premjerė Ingrida Šimonytė kovo pradžioje BNS teigė, kad dar anksti kalbėti apie ES lygmeniu svarstomą „žaliojo paso“ taikymą Lietuvos viduje, kol nėra paskiepyta reikšminga dalis visuomenės. Pasak jos, toks dokumentas galėtų būti daugiau naudojamas kelionėms tarp valstybių.
Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko „žaliojo paso“ idėją, ir sako, kad Lietuva sieks, jog jis apimtų ne tik pasiskiepijusius, bet ir persirgusius žmones. Jo patarėjas Simonas Krėpšta tvirtino, kad priemonė galėtų būti naudinga ir šalies viduje sprendžiant dėl didesnių atlaisvinimų.