„Kasmet terminalą ir su juo susijusias veiklas subsidijuojame 80-90 mln. eurų per metus. Tada žiūrima, kodėl tai daroma ir kas iš to. Elektros gamyboje dujomis nesinaudojame, bet tas dujas, spėju, perka Latvijos gamintojai nei kiek neprisidėdami prie subsidijų, pagamina Rygos šiluminėse elektrinėse produktą, sukuria pridėtinę vertę ir parduoda mums. Jie neprisideda prie subsidijų, gauna lyg ir visas naudas. Kalbant apie dujas ir elektrą, mes to nedarome ir perkame iš jų, nors mūsų generacinis pajėgumas yra moderniausias regione“, – komisijos posėdyje sakė V. Poderys.
„Dujų kainos istoriškai žemos, elektros kainos istoriškai labai aukštos, imant kokius 4 metus. Kyla kitas klausimas – truputį pažvelgti į priekį, ar taip mes toliau gyvensime, ar tai yra optimali struktūra mūsų energetikos“, – pridūrė jis.
Anot komisijos pirmininko, Lietuva turi pasigaminti žymiai daugiau elektros energijos nei dabar.
„Esame užsibrėžę ir pasileidus Astravo AE neįsileisti elektros su mintimi, kad ir patys gaminsimės. Sinchronizacijos kontekste mūsų bendras sutarimas yra, kad nuosavos gamybos turi būti žymiai daugiau nei dabar. Importuojame apie du trečdalius energijos, šioje vietoje taip pat kyla klausimas, jeigu žiūrėsime į priekį. Iš darbinių posėdžių, pokalbių su atsakingų įmonių atstovais, aš supratau, kad ta padėtis, kokia dabar yra, turint omenyje mūsų reguliavimą, yra tvarkoje ir nieko nepadarysi“, – teigė V. Poderys.
Kaip ELTA jau rašė, Klaipėdos naftos valdomame SGD terminale per aštuonis šių metų mėnesius iš viso išdujinta ir perkrauta 10,2 teravatvalandės (TWh) arba 70 proc. daugiau dujų nei per tą patį laikotarpį pernai.
Kaip teigiama pranešime, rugpjūtį buvo išdujinta 1,5 TWh SGD – 136 proc. daugiau nei rugpjūtį prieš metus. Šis kiekis sudaro 1,4 karto daugiau dujų nei iš viso suvartojama Lietuvoje. Aštuntąjį šių metų mėnesį SGD terminale priimtas vienas didysis ir penki mažieji dujovežiai. Didžioji dalis SGD – 88 proc. – buvo atgabenta iš Norvegijoje esančios dujų skystinimo gamyklos.