Steigiantis Kauno LEZ mažai kas tikėjo šios zonos operatorių vizijomis, kad miesto pakraštyje, tyrlaukiuose, kur anksčiau ganėsi karvės, po kurio laiko įsikurs industrinis parkas. Tuomet abejota, ar Kaunas pajėgus sudominti užsienio bendroves, kad šios ryžtųsi čia investuoti, o besikuriančios LEZ idėja panašėjo į savotišką utopiją.
Dabar ši vieta neatpažįstamai pakito. Čia viena po kitos įsikūrė ne tik Lietuvos kapitalo įmonės, bet ir tarptautinės korporacijos: automobilių pramonės gigantai „Hella“ ir „Continental“, sveikatos priežiūros priemonių gamintojo „Hollister“ padalinys.
Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius Vytas Petružis tikina, jog pasiekus šį tašką sustoti tikrai nežadama. Užpildytas dar tik ketvirtadalis visos teritorijos, vyksta konsultacijos su potencialiais investuotojais, numatytos tolimesnės plėtros kryptys. LEZ pašonėje – Karmėlavos oro uostas, tad siekiama pritraukti itin pelningai dirbantį, aukštus atlyginimus mokantį aviacijos paslaugų sektorių.
– Kaip pavyko prisivilioti užsienio gigantus, reiklumu garsėjančias ir itin preciziškai investicijas planuojančias tarptautines korporacijas?
– Mūsų istorijoje patys sėkmingiausi buvo 2017 metai, kai pasirašėme sutartis su trimis investuotojais: „Hollister“, „Hella“ ir „Continental“. Šių užsienio gigantų atėjimas – ne vien mūsų, bet ir daugelio kitų organizacijų įdirbis.
Tai Ekonomikos ir inovacijų ministerija, „Investuok Lietuvoje“, Kauno rajono savivaldybė, visa akademinė bendruomenė. Valdymo bendrovės vaidmuo – sutelkti visas šias organizacijas, parodyti Kauno privalumus ir pasiruošti priimti investuotojus.
Kalbėdamas apie šios sėkmės veiksnius Lietuvos kontekste, pirmiausia paminėčiau šalies politinius pasiekimus – narystė NATO ir Europos Sąjungoje suteikia investicijoms saugumo. Užsienio investuotojus labai gerai nuteikia Lietuvos ekonomikos augimas, nes lengviau investuoti ten, kur yra tvari ekonomika.
Taip pat reikėtų paminėti ir Kauno veiksnį – gerą miesto geografinę padėtį bei pramonės tradiciją. Tai pramonės ir technologijų miestas, tad mes ir orientuojamės į tokio profilio kompanijas. Tokioms įmonėms nėra geresnės vietos Lietuvoje kurtis, kaip tik Kauno miestas ir Kauno regionas. Labai svarbios ne tik tradicijos, bet ir kvalifikuota darbo jėga bei šios srities flagmanas – Kauno technologijos universitetas (KTU).
Mums, LEZ valdymo bendrovei, reikėjo pasirūpinti visa infrastruktūra bei komunikacijomis. Tai pat labai svarbus veiksnys, kurį mes akcentuojame ir kas labai svarbu užsienio investuotojams, – „biurokratijos amortizacija“. Mūsų siekiamybė, kad nuo sutarties pasirašymo iki įmonės įsikūrimo nepraeitų daugiau kaip metai. Rekordas yra 9 mėnesiai, o itin modernus bendrovės DPD logistikos centras pradėjo veikti po 11 mėnesių nuo sutarties pasirašymo.
– LEZ veiklos pradžia nebuvo lengva. Kiek laiko turėjo praeiti, kol Kauno LEZ įvyko savotiškas lūžis: įsikūrus tam tikrai kritinei investuotojų masei ši vieta ėmė dar labiau traukti ir kitas investicijas?
– Iš pradžių buvo priimti LEZ veiklą reglamentuojantys įstatymai, tačiau jie nebuvo tobuli. Tiesiog bandyta nukopijuoti Kinijoje veikiantį LEZ modelį, kas Lietuvai visai netiko. Todėl mes inicijavome įstatymų pakeitimą, ir nuo 1998 iki 2004 metų buvo „tuščias“ laikas. O tada atėjo pirmieji klientai – suomių kapitalo bendrovė „YIT Kausta“ ir Lietuvos įmonė „Elinta“. Dabar dirbti nepalyginamai lengviau, investicijos traukia viena kitą.
Čia veikiančias bendroves mes skirstome į dvi kategorijas. Tai – investuotojai, pasirašę žemės nuomos sutartis, bei įmonės, kurios nuomojasi jų patalpas, atlieka aptarnavimo funkciją.
Šiandien turime 34 investuotojus, o čia veikiančių įmonių yra 50–60. Pagrindinės veiklos kryptys: elektronika, baldų ir maisto pramonė, medicina, logistika. Kai visos šiuo metu besikuriančios įmonės pradės veikti visu pajėgumu, čia dirbs apie 5 tūkst. žmonių.
Labai džiaugiamės tuo, kad pas mus atėjo pirmoji aviacijos aptarnavimo įmonė – MRO (maintainance, repair, operations – DELFI). O, kalbant apie perspektyvius planus, – sujungti LEZ ir Kauno oro uosto teritorijas, kad čia galėtų kurtis ir kitos šio itin pelningo ir aukštą pridėtinę vertę generuojančio sektoriaus įmonės. Tam reikia nutiesti kelių šimtų metrų ilgio taką iš oro uosto; mūsų skaičiavimais, investicijos atsipirktų per vienus metus nuo vienos stambesnės įmonės sumokamų mokesčių. Tačiau dėl to turi susitarti dvi ministerijos – Susisiekimo bei Ekonomikos ir inovacijų.
– Minėjote, kad jau labai greitai Kauno LEZ darbuosis net 5 tūkst. žmonių. Kas jie – šio regiono gyventojai ar atvykstantys dirbti iš kitų šalies vietovių?
– Tai – vietiniai žmonės. Didžioji jų dalis – Kauno miesto ir rajono gyventojai. Kai kurie jų atvyksta iš Jonavos, ji yra visai netoli, ir susisiekimas visuomeniniu transportu puikiai organizuotas.
Kuriantis naujoms, gerai mokamoms darbo vietoms, pastebimas ir emigrantų grįžimas. Kas paskatino emigraciją? Darbo vietų nebuvimas. Galiu pateikti vieną pavyzdį: bendrovėje „Hella“ 10 proc. darbuotojų – sugrįžę iš emigracijos. Šiuo metu atliekame tyrimą ir jau aiškėja, kad LEZ emigrantai, turint omeny veikiančioms tarptautinėms įmonėms savo kandidatūras teikiančių žmonių kategoriją, sudaro net 20 proc. Tad jaučiama labai aiški grįžimo į Lietuvą tendencija.
Kaune veikia stiprūs universitetai bei technikos mokyklos. Kai tik ateina tarptautinių kompanijų, reaguojant į poreikį, sugebama per trumpą laiką „priauginti“ nemažai darbuotojų.
Be to, jaunimas iš kaimo vietovių migruoja į miestą. Tyrimai rodo, jog didžiausia vidaus migracija – į Vilnių, Kauną bei Klaipėdą. Panašu, jog humanitarinės pakraipos žmonės labiau renkasi Vilnių, o į Kauną atvyksta labiau linkę į tiksliuosius mokslus, norintys dirbti su įvairiomis technologijomis.
– Su kokiomis įmonėmis šiuo metu deramasi dėl investavimo Kauno LEZ? Kokių pramonės šakų atstovai domisi galimybe įsikurti šioje vietoje?
– Spektras gana panašus į tai, kokio profilio įmonės veikia šiuo metu. Tai baldų pramonė, medicinos įrangos, elektronikos gamintojai, logistika.
Atėjus didiesiems investuotojams mes labai dideles viltis dedame į „satelitines“ įmones. Ką tai reiškia? Tokių įmonių, kaip „Continental“ ir „Hella“, kurių veikla labai panaši, joms reikalingų detalių gamintojai arba tiekėjai įsikuria šalia didžiųjų klientų.
Šių dviejų gigantų gaminama produkcija labai panaši, tad ir tiekimo grandinės neretai sutampa. Esama įmonių, kurios gamina tam tikrus komponentus tiek vienai, tiek kitai kompanijai.
Mes tikimės, kad šių dviejų bendrovių buvimas pritrauks ir kitų įmonių. Toks principas veikia ir kitose pasaulio šalyse, mes jį nusprendėme šiek tiek paspartinti.
– Kartkartėmis pasigirsta vertinimų, esą Kauno LEZ plėtra greitu laiku turėtų sustoti, nes užimta beveik visa teritorija. O kokia situacija yra iš tiesų, kiek dar ploto liko?
– Šiuo metu užimtas ketvirtadalis visos Kauno LEZ teritorijos, 100 hektarų, o laisvi liko trys ketvirtadaliai, 300 hektarų. Tad vietos plėstis turime tikrai užtektinai, ir tai nesudaro jokios problemos.
Kitas, kiek aktualesnis klausimas, – ar užteks darbuotojų visoms čia įsikurti norinčioms įmonėms, ar grįš į Lietuvą tie emigrantai, kurie sudaro 20 proc. pateikusių savo kandidatūras tarptautinėms įmonėms, ar pajėgs KTU ir kitos mokyklos parengti reikiamą specialistų skaičių? Aišku, labai optimistiškai nuteikia skaičiai – vienu metu KTU studijuoja 11 tūkst. žmonių.
– Plečiantis pramonei yra puikios sąlygos šalia kurtis ir aptarnaujančiam sektoriui. Jau anksčiau esate minėjęs apie suplanuotą biurų pastatų plėtrą, būtinybę pritraukti maitinimo sektorių, galbūt ir vaikų darželius čia veikiančių bendrovių darbuotojų atžaloms. Kokia situacija šiuo metu ?
– Jau turime tam tikrą įmonių kiekį, kai reikia pereiti nuo grynai industrinės teritorijos prie tam tikro rajono, kuriame vykdoma socialinė infrastruktūra.
Pirmą biurų pastatą jau turime, jis visiškai užpildytas. Taigi biurų pastatų vystytojus kviečiame atkreipti dėmesį, jog čia, Kauno LEZ teritorijoje, yra labai didelis potencialas pastatui užpildyti visu 100 procentų. Mums biurų reikia, kaip tik jiems laikome laisvus žemės sklypus.
Maitinimo paslaugoms teikti pritraukėme restoraną, jis tapo labai populiarus. Taip pat veikia valgykla viename logistikos centrų, ten valgo ir kitų bendrovių darbuotojai. Greitai turėsim ir pirmąją parduotuvę, kad darbuotojai galėtų čia pat, vietoje, apsipirkti.
Ateityje galvojame įrengti konferencijų salių, taip pat sudaryti sąlygas kitoms paslaugoms teikti – bus sporto klubas, galbūt kirpykla. Su visais investuotojais ir vystytojais, kurie ateis į biurus ir parduotuvę, kalbame apie tai, kad jie galėtų išplėsti teikiamų paslaugų spektrą ir atsirastų diversifikacija.
Taip pat jaučiame ir vaikų darželių poreikį. Mes mielai šnekėtumės su vaikų darželį norinčiais statyti šios veiklos plėtotojais ir rastume jam vietą.
– Valdydami Kauno LEZ esate padarę tikrai nemažą įdirbį. Ar jaučiate konkurenciją su kitų miestų LEZ? Kaip padėtį pritraukiant investicijas pakeistų tai, jei visgi ims ir pajudės Vilniaus LEZ projektas?
– Dėliodami savo strateginius planus apie konkurenciją mes tiesiog nekalbame. Jau minėjau, kad mūsų privalumai – šalia esantis didelis miestas su nemaža darbo jėgos pasiūla, taip pat – labai stipri aukštojo mokslo bazė, gilios pramonės tradicijos ir taip toliau.
Per visą veiklos istoriją buvo viena įmonė, kurią bandėme pritraukti ir mes, ir Klaipėdos LEZ. Investuotojas galiausiai pasirinko Klaipėdą. Nežinau, ar tai galima pavadinti konkurencija.
Vilnius, be abejonės, sudarytų konkurenciją, ypač užsienio investuotojų pritraukimo srityje, nes pirmoji pažintis su kita šalimi vyksta per jos sostinę.
Vilnius yra didelis miestas, turintis savo pramonę ir darbo jėgą, tačiau, kaip gilių pramonės tradicijų miestas, mes turime didesnių privalumų.
Būdami Kauno LEZ valdymo bendrovė, mes investuotojų neskirstome į vietinius bei užsienio kapitalo. Mūsų prioritetai – aukštesnės pridėtinės vertės technologijų įmonės, kuriose darbuotojams mokamas aukštesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Aišku, valstybė prioritetus teikia užsienio investicijoms, būtent dėl jų pas mus kur kas greičiau diegiamos moderniausios technologijos.
Lietuva jau nebėra pigios darbo jėgos šalis. Tai iliustruoja „Continental“ įsikūrimas. Jie čia atėjo ne padangų, o nepalyginamai sudėtingesnių įrenginių gaminti.