Be priežasties grąžinti galima ne visas prekes
Kaip rašoma pranešime spaudai, Civilinis kodeksas ir Mažmeninės prekybos taisyklės numato, kad nenaudotas, kokybiškas, prekinės išvaizdos nepraradusias prekes vartotojai gali grąžinti per 14 dienų nenurodydami grąžinimo priežasties. Tačiau svarbu įsidėmėti, kad taisyklėse taip pat pateikiamas negrąžinamų prekių sąrašas, į kurį patenka tokios prekės kaip apatinis trikotažas, žaislai, baldai, patalynė, parfumerijos gaminiai, kūdikių drabužėliai ir kt. Jei vartotojo įsigyta prekė yra įtraukta į išimčių sąrašą, ją galima grąžinti tik pardavėjui geranoriškai sutikus.
Bendrovės „Omniva LT“, valdančios išorinę prekių grąžinimo platformą FLIPO, komercijos vadovas Justinas Pileckas sako, kad, siekiant išvengti nesusipratimų, pirkėjams visuomet svarbu pasidomėti kiekvieno pardavėjo taikoma prekių grąžinimo politika ir žinoti bendrąsias taisykles.
„Vartotojai daugeliu atvejų kliaunasi įstatymų numatyta 14 dienų prekių grąžinimo be priežasties garantija. Tačiau ji nėra absoliuti, o tam tikrų prekių prekybininkai gali nepriimti. Jei kyla abejonių, ar įsigyjamas prekes tikrai bus galima grąžinti, visuomet verta apie tai pasiteirauti konkrečios parduotuvės atstovų, susipažinti su parduotuvės prekių grąžinimo taisyklėmis“, – teigia J. Pileckas.
Didelė dalis pirkėjų neskaito prekių grąžinimo taisyklių
Sausį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad su prekių grąžinimo sąlygomis, perkant internetu, iš anksto susipažįsta maždaug du trečdaliai vartotojų. Pirkdami fizinėse parduotuvėse, tai daro tik 41 proc. pirkėjų. Likę neskiria tam dėmesio, todėl neretai nustemba, kad įsigytų, tačiau netikusių prekių pardavėjas nepriima atgal ir negrąžina už jas pinigų.
„Prekių, kurias galima grąžinti, išimtys yra numatytos ne be reikalo. Pavyzdžiui, prekybininkai nėra įpareigoti priimti gyventojams netikusių greitai gendančių prekių, dantų šepetėlių, apatinio trikotažo ir kitų išpakuotų pirkinių, kurie yra netinkami grąžinti dėl sveikatos ar higienos priežasčių. Juk išpakuotų higienos prekių kitam pirkėjui pardavėjai nesiūlo, tad dėl jų grąžinimo būtų patirta nuostolių“, – aiškina J. Pileckas.
Lankstesnė prekių grąžinimo politika pardavėjams naudinga
Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad aiškus prekių grąžinimo procesas pirkėjus skatina toje pačioje parduotuvėje pirkti dažniau. Net 92 proc. internetu ir 95 proc. fizinėse parduotuvėse prekes įsigyjančių vartotojų teigė, kad aiškus prekių grąžinimo procesas į konkrečią parduotuvę skatina grįžti dažniau.
J. Pilecko teigimu, tai yra svari priežastis prekybininkams pasistengti, kad pirkėjams būtų išties aišku, kaip ir kokias prekes galima grąžinti ar pakeisti.
„Tai, kad parduotuvės kai kurių grąžinamų prekių priimti neprivalo, nereiškia, jog to daryti negali. O lankstesnė prekių grąžinimo politika prekybininkams gali būti išties naudinga. Mūsų iniciatyva atliktos apklausos duomenys rodo, kad 89 proc. apklaustųjų, kuriems nekilo problemų grąžinti vieną ar kitą įsigytą prekę, dar kartą pirktų toje pačioje parduotuvėje. Taip pat elgtųsi 97 proc. prekes įsigijusių ir sėkmingai grąžinusių fizinėse parduotuvėse“, – sako J. Pileckas.
Tiesa, jis pabrėžia, kad Lietuvos prekybininkai į prekių, kurių priimti neprivalo, grąžinimą žiūri gana lanksčiai. Tai rodo ir apklausos duomenys, pagal kuriuos tarp dažniausiai lietuvių grąžinamų kokybiškų prekių yra elektroninė technika, kurios fizinės parduotuvės turi teisę nepriimti. Pernai tokias prekes grąžino maždaug penktadalis gyventojų. Dažniau buvo grąžinami tik drabužiai (52 proc.) ir avalynė (29 proc.).
Anot J. Pilecko, aiškūs, paprasti ir vartotojams palankūs prekių grąžinimo procesai neabejotinai gerina pirkėjų apsipirkimo patirtį ir potencialiai didina lojalių parduotuvės klientų dalį. Dėl to prekybininkams, ypač veikiantiems internete, itin svarbu sustyguoti ir optimizuoti prekių grąžinimo procesus, skirti jiems pakankamai dėmesio. Tai gali padėti pasiekti geresnių verslo rezultatų.