Parlamentas ketvirtadienį patvirtino Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2026 metų sausio 1 dienos įtvirtinama, kad informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba. Numatyta tam tikrų išimčių.
Kritikuoja sąvokas ir „dviprasmybes“
„Priimtos įstatymo pataisos turės neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, jos konkurencingumui ir verslo aplinkai“, – pranešime teigia „Wolt Baltics“ generalinis direktorius Mantas Lomsargis.
Maisto pristatymo paslaugas teikianti „Wolt“ turi pastabų pačiam įstatymo projektui.
„Seimas, svarstydamas šias įstatymo pataisas, neatliko galimo poveikio ekonomikai vertinimo. Tokios analizės nebuvimas ir informacijos apie šių pakeitimų poveikį biudžetui trūkumas rodo, kad pasiūlymas buvo paruoštas skubotai, yra nenuoseklus ir jam trūksta ekonominių, socialinių bei kultūrinių pasekmių įvertinimo“, – sako vadovas.
Pasak jo, priimtose įstatymo pataisose nėra aiškiai apibrėžtos sąvokos „tiesioginė“ ir „netiesioginė“ paslauga.
„Ši dviprasmybė lems savavališkas teisės akto interpretacijas ir sukels neapibrėžtumą interneto platformoms bei kitoms įmonėms“, – argumentuoja M. Lomsargis.
„Bolt“ pavėžėjimo paslaugų vadovas Lietuvoje Laimonas Jakštys komentuoja „Delfi“, kad pakeitimai gali koreguoti paslaugų prieinamumą.
„Kai prie platformos yra prisijungę daugiau vairuotojų, tai reiškia, kad galime geriau atitikti paklausą ir pasiūlyti klientams trumpesnį laukimo laiką ir toliau gerinti paslaugos kokybę.
Yra galimybė, kad dėl tokios įstatymo pataisos mažiau vairuotojų galėtų teikti pavėžėjimo paslaugą Lietuvoje, o tai gali atsiliepti kainoms ir/ar laukimo laikui. Pokyčiams ruošimės geriausiai, kaip galime“, – sako L. Jakštys.
Iniciatoriai: girdėti lietuvių kalbą – piliečių teisė
Savo ruožtu įstatymo pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte teigia, kad šalyje norint gauti paslaugas ar įsigyti prekių vis dažniau „susiduriama su užsienio, o ypač rusų kalba“.
„Manoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba – 2021 metais Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalba moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų, tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų yra priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“, – teigiama dokumente.
Seime pataisos buvo priimtos po gana aštrių diskusijų, tačiau niekas iš parlamentarų nebuvo prieš, keli susilaikė.
Neapsimoka mokytis kalbos?
„Wolt Baltics“ vadovas sako, kad Lietuvoje daugelis kurjerių-partnerių šioje platformoje dirba mažiau nei 10 valandų per savaitę: vidurkis – apie 5 valandas. Taigi bendradarbiavimas su „Wolt“ didžiajai daugumai partnerių esąs papildoma veikla ir papildomos pajamos.
„Mažai tikėtina, kad tokie žmonės norėtų praleisti papildomas valandas mokantis naujos kalbos, jei jiems to neprireiktų“, – teigia jis.
Kartu platforma esą sukurta taip, kad kurjeriams-partneriams ir klientams reikėtų kuo mažiau bendrauti tiesiogiai. 75 proc. užsakymų pristatoma bekontakčiu būdu.
„Be to, technologiniai sprendimai jau šiandien padeda supaprastinti bendravimą. Vienintelė situacija, dėl kurios klientams galėtų kilti poreikis bendrauti su kurjeriu, yra kai kurjeris neranda adreso“, – sako M. Lomsargis.
Anot jo, Estijos institucijos linkusios sušvelninti kalbos mokėjimo taisykles paslaugų sektoriuje dėl bendro darbuotojų trūkumo.
„Remiantis naujausia Europos darbo agentūros ataskaita, Lietuva susiduria su panašiu darbuotojų trūkumu, ypač maisto paslaugų sektoriuje. Remiantis mūsų patirtimi, kurjeriai-partneriai šia veikla užsiima maždaug 6–10 mėnesių.
Tiek pat laiko dažniausiai užtrunka pasiekti A2 kalbos lygį, tad tokia investicija neatrodo labai prasminga“, – aiškina M. Lomsargis, pabrėžiantis, kad „Wolt“ visapusiškai remia lietuvių kalbos išsaugojimą ir puoselėjimą, o įmonės klientų aptarnavimo padalinys laisvai kalbantis lietuviškai.
Teisininkė: palies individualia veikla besiverčiančius
Teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė komentuoja, kad įstatymo pakeitimas įpareigos juridinius ir fizinius asmenis, tiesiogiai aptarnaujančius klientus, užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba.
Be to, darbuotojai, tiesiogiai bendraujantys su klientais, privalės atitikti Vyriausybės patvirtintus numatytus kalbos lygius. Taip pat visos prekės ir teikiamos paslaugos turės būti ženklinamos valstybine kalba.
„Įstatymo pakeitimas palies ne tik darbdavius bei jų darbuotojus, turinčius pareigą Lietuvos gyventojus aptarnauti lietuvių kalba, tačiau ir individualia veikla užsiimančius asmenis, pavyzdžiui, pavežėjus, grožio paslaugų teikėjus“, – išplatintoje pozicijoje kalba A. Daubaraitė.
Tiesa, siekiant padėti karo pabėgėliams iš Ukrainos integruotis į Lietuvos darbo rinką, numatytos tam tikros išimtys. Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, kalbos reikalavimai nėra taikomi 3 metus nuo apsaugos suteikimo. Kiekvienas užsienietis turi 3 metus, per kuriuos privalės išmokti lietuvių kalbą iki reikiamo lygio.
Tam tikroms profesijoms teisės aktai numato ir kitokias taisykles dėl lietuvių kalbos žinių.
Ką reiškia kalbų lygiai ir kokie yra baudų dydžiai
Teisininkės teigimu, kalbos lygio reikalavimai įvairioms pareigybių kategorijoms nustatyti Vyriausybės nutarime.
Pavyzdžiui, pagal nutarimą, A2 (pradedančiojo) kalbos lygis nustatytas tiesiogiai su klientais bendraujantiems paslaugų teikėjams (tarkime, vairuotojams, padavėjams, pardavėjams). A2 kalbos lygis reiškia, jog paslaugos teikėjas turi gebėti suprasti trumpą ir aiškią informaciją, tiek žodžiu, tiek raštu, kasdieninėmis temomis.
B1 kalbos lygis nustatytas švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos darbuotojams, kurie turėtų gebėti savarankiškai bendrauti įvairiomis temomis. Kitų kategorijų darbuotojams, pavyzdžiui, aviacijos specialistams, nustatyti aukštesni kalbos lygio reikalavimai.
Valstybinė kalbos inspekcija pabrėžia, kad dabar sankcijos bus taikomos ir fiziniams asmenims.
„Įsigaliojus ką tik priimto Kalbos įstatymo 71 straipsnio nuostatai, administracinė atsakomybė galės būti taikoma juridinio asmens vadovui arba konkrečiam, aptarnavimo srityje dirbančiam fiziniam asmeniui, kuris neturės valstybinės kalbos mokėjimo pažymėjimo, kai toks pažymėjimas jam būtinas“, – teigia inspekcija.
Inspekcija paaiškino, kad Valstybinės kalbos įstatyme jau buvo nuostata, jog už įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai.
O naujausi pakeitimai įstatyme įteisins, kad už gyventojų aptarnavimo paslaugas valstybine kalba bus atsakingi ne tik juridinių asmenų vadovai, bet ir tiesiogiai tokias paslaugas teikiantys fiziniai asmenys.
„Reikalavimai lieka tie patys, prasiplečia subjektų, kuriems galima atsakomybė, ratas“, – teigia inspekcijos teisininkai.
Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) nurodoma, kad Valstybinės kalbos nevartojimas atliekant tarnybines pareigas (pagal nustatytą valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikacinę kategoriją) užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims arba valstybinės kalbos nevartojantiems asmenims nuo 60 iki 140 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtraukia 140–300 eurų baudą. Tai numatyta kodekso 499 straipsnyje.
Dar yra kitas ANK straipsnis (498), kuriame reglamentuojamos sankcijos už „Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūnų nurodymų nevykdymą“. Čia baudos yra didesnės: 90–170 eurų, o už pakartotinai padarytą nusižengimą – 200–400 eurų.